Davidas Hilbertas (1862–1943) – vokiečių matematikas, logikas, filosofas

Davidas Hilbertas — įtakingas vokiečių matematikas, logikas ir matematikos filosofas; aksiomizavo geometriją, sukūrė Hilberto erdvę ir formavo modernią matematiką.

Davidas Hilbertas (1862 m. sausio 23 d. Karaliaučius, Prūsija - 1943 m. vasario 14 d. Getingenas, Vokietija) - vokiečių matematikas, logikas ir matematikos filosofas. Jis laikomas vienu įtakingiausių ir didžiausių XIX-XX a. matematikų.

Hilbertas atrado ir išplėtojo daugybę fundamentalių idėjų daugelyje sričių. Jis kūrė invariantų teoriją, geometrijos aksiomizavimą ir Hilberto erdvės sąvoką. Tai vienas iš funkcinės analizės pagrindų. Hilbertas ir jo mokiniai pateikė didžiąją dalį matematikos, reikalingos kvantinei mechanikai ir bendrajam reliatyvumui. Jis buvo vienas iš įrodymų teorijos ir matematinės logikos kūrėjų. Jis taip pat buvo vienas pirmųjų žmonių, pradėjusių atskirti matematiką nuo metamatematikos, ir karštai gynė Georgo Kantoro aibių teoriją ir begalinius skaičius.

Biografija ir akademinė veikla

Gimė ir mokėsi: Hilbertas gimė Karaliaučiuje 1862 m. Baigęs pradinį ir vidurinį išsilavinimą, jis studijavo matematiką Karaliaučiaus universitete ir Berlyne. Ankstyvame etape Hilbertas gilinosi į algebrai ir analizėi priklausančias sritis.

Karjera Getingeno universitete: 1895 m. Hilbertas persikėlė į Getingeno universitetą, kur ilgus dešimtmečius vadovavo matematinei katedrai ir tapo centro figūra Europos matematiniame gyvenime. Getingenas tapo pasaulinio lygio mokslinių diskusijų centru — čia dirbo ir bendradarbiavo daug žymių matematikų, o Hilbertas parengė ir auklėjo naują kartą mokslininkų.

Socialinis ir profesinis poveikis: Hilberto paskaitos, seminarai ir publikacijos formavo XX a. matematikos kryptis. Daug žymių matematikų bendradarbiavo arba buvo jo pasekėjai (pvz., Emmy Noether, Richard Courant, Hermann Weyl, John von Neumann), o jo idėjos paskatino reikšmingus mokslo ir technologijų pokyčius.

Didžiausi moksliniai pasiekimai

• Aksiomų metodas: Hilberto knyga Grundlagen der Geometrie (1899) pasiūlė tvarkingą geometrijos aksiomizavimą — tai tapo pavyzdžiu, kaip matematiką galima pagrįsti griežtomis aksiomomis ir loginėmis išvadomis.
• Hilberto erdvė: Jis formalizavo sąvoką, vėliau pavadintą Hilberto erdve — tai pilna, skalariškai sukomplektuota vektorinė erdvė su įvadais, svarbi kvantinei mechanikai ir funkcinei analizei.
• Invariantų teorija ir algebra: Hilbertas daug prisidėjo prie invariantų teorijos ir algebrai būdingų rezultatų (pvz., Hilberto bazės teorema), kurie turi įtakos algebrai bei algebrainei geometrijai.
• Integralinių lygčių, spektro teorija ir variacinė analizė: Hilbertas plėtojo metodus integralinėms lygčių klasėms bei jų spektrinei analizei, prisidėjo prie funkcinių erdvių teorijos taikymo fizikoje.
• Problemos ir programos: 1900 m. Paryžiuje Hilbertas pristatė garsiąją 23 problemų programą — tai iškėlė pagrindines to meto neatsakytas užduotis ir stipriai nukreipė matematikos kryptis XX a.
• Matematikos pagrindai ir formalizmas: Hilberto programos tikslas buvo pagrįsti visa matematika naudojant griežtus, finitinius metodus bei įrodyti aksiomų sistemų vientisumą. Vėlesni rezultatai (ypač Gödelio nebaigtumo teoremos 1931 m.) parodė šios programos ribas, bet Hilberto idėjos padėjo suformuoti modernią metamatematiką ir logiką.
• Taip pat: Hilberto pavardė siejama su įvairiomis teorijomis ir objektais (Hilberto krūvos, Hilberto problema, Hilberto erdvė, Hilberto matricos, Hilberto kreivė ir kt.), kurie rodo jo plačią įtaką įvairiose matematikos srityse.

Paveldas ir reikšmė

Hilberto idėjos apie aksiomų svarbą, abstrakciją ir formalumą formavo šiuolaikinės matematikos struktūrą. Jo suformuluotos problemos ir metodai vėliau paskatino reikšmingus atradimus logikoje, algebrai, analizėje, geometrijoje ir matematinėje fizikoje. Net kai kai kurie Hilberto tikslai (pvz., visiškas formalus matematikos pagrindimas) pasirodė neįgyvendinami, pats kelias, kurį jis nubrėžė, suteikė matematikai naują išraiškos ir tyrimo modelį.

Citata: Hilbertas yra girdėjęs citatą „Wir müssen wissen — wir werden wissen.“ (liet. „Turime žinoti — mes sužinosime“), kuri atspindi jo tikėjimą, kad racionalus ir sisteminis mokslo darbas gali atskleisti daug tiesų apie pasaulį.

Trumpai: Davidas Hilbertas buvo ne tik universalus matematikas — jo metodai, problemos ir idėjos sudaro pamatus daugeliui šiuolaikinės matematikos dalių ir turi ilgalaikę įtaką tiek teoriniams, tiek taikomiesiems mokslams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Deividas Hilbertas?

K: Kuo garsus Deividas Hilbertas?

K: Kas yra Hilberto erdvė?

K: Kokį indėlį Hilbertas įnešė į kvantinę mechaniką ir bendrąjį reliatyvumą?

K: Kas yra įrodymų teorija?

K: Koks skirtumas tarp matematikos ir metamatematikos?

K: Koks buvo Hilberto požiūris į Georgo Kantoro aibių teoriją ir begalinius skaičius?

Paieška pagal raidę