Didžeridu — Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas
Didžeridu – tradicinis Australijos aborigenų medinis pučiamasis: unikalus gilaus tono garsas, turtinga 1 500+ metų istorija ir ceremoninės tradicijos. Sužinok daugiau apie kilmę ir grojimą.
Didžeridu (kartais didžeridu) yra tradicinis Australijos aborigenų pučiamasis muzikos instrumentas, ypač paplitęs šiauriniame kontinento pakraštyje. Tradiciškai jį naudojo Arnhemo žemės Yolŋu (rašoma ir „jolgnu“) tautos, nors panašūs instrumentai sutinkami ir kitose Australijos teritorijose. Instrumentas paprastai yra ilgas tuščiaviduris medinis vamzdis — ilgiai svyruoja nuo maždaug 1 m iki 3 m; dauguma tradicinių didžeridu siekia apie 1,2 m. Kuo ilgesnis vamzdis, tuo žemesnis gaunamas dronas (tonacija). Formos gali būti beveik cilindrinės arba truputį kūginės; grojimo skambesį lemia vamzdžio vidaus tekstūra ir ilgis. Dažnai didžeridu lyginama su mediniu trimitą ar tam tikra dūdmaišio rūšimi.
Gamyba ir konstrukcija
Tradiciniai didžeridu dažniausiai gaminami iš uolėtausių ar termitų išgraužtų eukaliptų. Medis, kurį išgraužia termitai, yra natūraliai tuščiaviduris, todėl nereikia pjaustyti ar sujunginėti vamzdžio. Viršutinė burnos dalis dažnai apklijuojama bičių vašku — tai pagerina sandarumą ir patogumą grojant. Instrumentai gali būti dažyti arba dekoruojami tradiciniais piešiniais bei okru (natūraliu pigmentu), o šie piešiniai dažnai turi ritinius, gimines ar ceremoninius simbolius.
Grojimo technika
- Aplinkinis kvėpavimas (circular breathing) — pagrindinė technika, leidžianti groti pastovų droną be akivaizdžių pertraukų: muzikantas kvėpuoja nosimi tuo pat metu, kai iš burnos stumiamas oras sukauptas skruostų raumenų.
- Balso ir lūpų panaudojimas — grojimas apima lūpų virpesį, ritmo ir perkusinių garsų kūrimą, taip pat kartais balsinių garsų (voicing) pridedimą, kas leidžia sukurti sudėtingas tekstūras ir perkusijas.
- Harmonikos ir perkusiniai elementai — naudojant balsą, rankas ar burnos rezonansą galima gauti virštones ir papildomas garso spalvas.
Istorija ir kultūrinė reikšmė
Sunku tiksliai nustatyti, kada didžeridu pradėtas naudoti pirmą kartą, tačiau Arnhemo žemės uolų meno tyrimai rodo, kad panašūs instrumentai buvo žinomi jau daugiau nei 1 500 metų. Vienas garsus uolų piešinys Ginga Wardelirrhmenge, šiauriniame Arnhemo žemės plynaukštės pakraštyje, vaizduoja didgeridoo grojantį muzikantą ir dainininkus, dalyvaujančius ceremonijoje.
Instrumentas turi didelę ritualinę ir socialinę reikšmę: jis naudojamas ceremonijose, pasakojant istorijas (Dreamtime pasakojimus), lydint dainas ir šokius. Kai kuriose bendruomenėse grojimas laikomas susijusiu su tam tikromis lyčių ar amžiaus taisyklėmis, o tam tikri modeliai ir dekoracijos — laikomos sakralinėmis.
Clasifikacija ir dažnos klaidos
Muzikologai instrumentą tradiciškai klasifikuoja kaip lūpinį aerofoną (t. y. garsas susidaro lūpų virpesio pagalba). Svarbu pažymėti, kad didžeridu nėra metalinis instrumentas — jis nėra žalvarinis aerofonas; priešingai, jis yra gaminamas iš medžio ar, šiuolaikiniu atveju, galimi ir dirbtiniai variantai (PVC, kompozitai).
Šiuolaikinis naudojimas ir etika
Per pastaruosius dešimtmečius didžeridu paplito pasaulinėje muzikos scenoje — jį naudoja tiek tradiciniai atlikėjai, tiek eksperimentinės, ambient, world music grupės. Šiuolaikiniai instrumentai kartais koreguojami tikslesniam tonu ar patogumui: įdedami plastikinių burnos antgalių, apdirbamas vidus arba naudojamos įvairios apdailos.
Tačiau svarbu gerbti aborigenų kultūrą: daug bendruomenių laiko tam tikrų instrumentų dizainų, melodijų ar ceremonijų šventais. Neautorizuotas sakralinių motyvų naudojimas, kopijavimas ar komercializavimas gali būti laikomas neigiamu požiūriu — pirmiausia rekomenduojama kreiptis į vietos bendruomenes, mokytis su pagarba ir atpažinti tradicinį autorystės kontekstą.
Trumpa santrauka
- Didžeridu — tradicinis Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas, dažniausiai medinis ir tuščiaviduris.
- Pagrindinė grojimo technika — circular breathing ir lūpų virpesys.
- Instrumentas turi gilias ceremonines šaknis, ypač Arnhemo žemėse.
- Šiuolaikinėje muzikoje didžeridu naudojamas plačiai, tačiau svarbu gerbti jo kilmę ir kultūrinį kontekstą.
Tipiškas didgeridoo
Žodis
Sakoma, kad "didgeridoo" yra Vakaruose išrastas, o ne aborigenų žodis. Jis gali būti kilęs iš airiškų žodžių dúdaire arba dúidire. Tai reiškia "trimitininkas; nuolatinis rūkalius, puferis; ilgakojis asmuo, klausytojas; dūdmaišininkas, grojikas" ir dubh, reiškiantis "juodaodis" (arba duth, reiškiantis "vietinis"). Tačiau ši teorija nėra plačiai priimta.
Pirmieji šio žodžio pavyzdžiai išspausdinti 1919 m. "Smith's Weekly" numeryje, kur jis buvo pavadintas "velniškuoju didžeriu", kuris "skleidė tik vieną garsą - (kuris skambėjo kaip) didžeris, didžeris, didžeris ir t. t.". Jis taip pat buvo vartojamas 1919 m. Australijos nacionaliniame žodyne, 1924 m. "The Bulletin" ir 1926 m. Herberto Basedow raštuose. Šiaurės Australijos aborigenų tarpe yra daugiau nei 45 šio instrumento pavadinimai, įskaitant ir Yirdaki. Yirdaki, kartais dar rašoma yidaki, reiškia instrumentą, kurį gamina ir naudoja Arnhemo žemės šiaurės rytuose gyvenantys yolngu žmonės.
Didgeridoo gamyba
Aborigenų didgeridoos gaminamos tradicinėse Šiaurės Australijos bendruomenėse arba gamintojams keliaujant į Centrinę ir Šiaurės Australiją, kad gautų medžiagų. Paprastai jie gaminami iš lapuočių, dažniausiai eukaliptų, kurie yra vietiniai šios vietovės gyventojai. Kartais naudojamas vietinis bambukas, pavyzdžiui, Bambusa arnhemica, arba pandanas. Naudojamas pagrindinis medžio kamienas, nors vietoj jo gali būti naudojama didelė šaka. Aborigenų gamintojai daug laiko praleidžia ieškodami medžio, kurį išgraužė termitai. Jei tuščiaviduris medis yra per didelis arba per mažas, iš jo bus pagamintas prastos kokybės instrumentas.
Kai medis surandamas ir nupjaunamas, išpjaunama ta kamieno ar šakos dalis, iš kurios bus pagaminta didgeridoo. Nuimama žievė, nupjaunami galai ir šiek tiek formuojama išorė. Ji gali būti dažoma arba paliekama natūrali. Ant kandiklio galo gali būti uždėtas bičių vaško apvadas. Arnhemo žemės aborigenų gaminami tradiciniai instrumentai kartais turi "cukraus maišelio" kandiklį. Tai yra juodasis bičių vaškas, gautas iš laukinių bičių, turintis ypatingą kvapą.
Didgeridoos taip pat gali būti gaminamos iš PVC vamzdžių, nevietinių kietųjų medžių (kurie suskaldomi, išpjaunami ir vėl sujungiami), stiklo pluošto, metalo, agavos, molio, kanapių (bioplastiko, vadinamo zelfo) ir net anglies pluošto. Šių didžeridų viršutinis vidinis skersmuo paprastai būna apie 1,25 colio, o varpo galas - nuo dviejų iki aštuonių colių, o ilgis parenkamas pagal reikiamą raktą. Kandiklis gali būti pagamintas iš bičių vaško, kietmedžio arba tiesiog meistro nušlifuotas ir pritaikytas pagal dydį. PVC galima naudoti guminį kamštį su išpjauta skylute.
Šiuolaikiniai didžeridų dizainai skiriasi nuo tradicinių Australijos aborigenų didžeridų. Jie pripažįstami kaip atskiras instrumentas. Didgeridoo dizaino pokyčiai prasidėjo XX a. pabaigoje, naudojant naujas medžiagas ir skirtingas formas.
Vaškinis kandiklis grojant tampa minkštas, todėl geriau užsandarina orą.
Žaidimas
Didžeridu dažniausiai grojama sėdint, nes jie labai ilgi. Grojama nuolat vibruojančiomis lūpomis, kad skambėtų dronas, o kvėpavimas vadinamas cirkuliaciniu kvėpavimu. Tai reiškia, kad grojantysis įkvepia per nosį ir tuo pat metu išstumia orą iš burnos. Įgudęs žaidėjas gali pripildyti plaučius oro. Praktikuodamasis žaidėjas gali išlaikyti natą skambančią tiek ilgai, kiek nori. Yra įrašų, kuriuose šiuolaikiniai didžeridų grojikai groja be sustojimo ilgiau nei 40 minučių; Markas Atkinsas "Didgeridoo Concerto" (1994) nepertraukiamai groja daugiau nei 50 minučių.
Ritmingas kvėpavimas suteikia instrumentui lengvai atpažįstamą skambesį. Kitus didgeridoo skambesio pokyčius galima padaryti prie drone pridedant vokalinius garsus. Dauguma garsų yra susiję su Australijos gyvūnų, pavyzdžiui, dingo ar kukaburros, garsais. Norėdami išgauti šiuos garsus, žaidėjai tiesiog turi balsu išgauti gyvūnų garsus, tuo pat metu toliau pučiant orą per instrumentą. Rezultatai gali būti įvairūs - nuo labai aukštų iki labai žemų garsų. Pridėjus vokalinius garsus, grojimas tampa sudėtingesnis.
Anthony Bainesas rašė, kad didgeridoo yra tarsi "...garsinis tembrų kaleidoskopas". Jis taip pat teigė, kad geriausių atlikėjų virtuoziniai įgūdžiai nepanašūs į tuos, kurių reikia valdant bet kurį kitą instrumentą.
"Hangklang" pasirodymas su didgeridoo 2010 m. Berlyne /Malzfabrik
Didgeridoo naudojimas
Didgeridoo daugiausia buvo grojama apeiginiams šokiams ir dainavimui. Taip pat buvo įprasta, kad didgeridoo buvo grojama ir ne apeigų metu. Šiaurės Australijoje didgeridoo vis dar labai svarbus, nes juo grojama dainininkams ir šokėjams išlikusiose kultūrinėse apeigose. Šiandien tiek Australijos čiabuvių bendruomenėse, tiek kitur pasaulyje didžioji dalis grojimo didgeridoo skirta pramogoms.
Per apeigas dainas mušė poros lazdų, kartais vadinamų klaustukais arba bilma. Didgeridoo ritmas ir klavišinių lazdelių mušimas atitinka iš kartos į kartą perduodamus raštus. Tradiciškai per apeigas didgeridoo groja ir dainuoja tik vyrai, tačiau šokti gali ir vyrai, ir moterys. Buvo moterų didgeridoo grojančių moterų, tačiau jos negrodavo per apeigas ir tai nebuvo skatinama. Etnomuzikologė Linda Barvikas (Linda Barwick) sako, kad tradiciškai moterys negrodavo didgeridoo per ceremonijas, tačiau neoficialiose situacijose Svajonių įstatyme draudimo nėra. 2008 m. rugsėjo 3 d. leidykla "Harper Collins" viešai atsiprašė už spalį planuotą išleisti knygą "Drąsi knyga mergaitėms", kurioje mergaitės atvirai skatinamos groti šiuo instrumentu.
Didgeridoo populiariojoje kultūroje
Dabar didžeridū dažnai naudojamas kaip eksperimentinės ir avangardinės muzikos instrumentas. Industrinės muzikos grupės, tokios kaip "Test Department", savo pasirodymuose naudojo šio instrumento garsus, susiedamos ekologiją su pramone, paveiktos etninės muzikos ir kultūros.
Jis taip pat buvo instrumentas, naudojamas gentiniams ritmams sujungti su juodojo metalo skambesiu. Muzikiniame projekte Naakhum buvo naudojamas Australijos genčių pagonybės ir daugelio kitų genčių požiūris.
Tristin Chanel grojama didgeridoo
Suvenyrinės didgeridoos
Dauguma šiandien gaminamų didžeridų yra skirtos suvenyrams. Dažnai galima rasti didgeridoos, pagamintų iš ne vietinių medžių, netinkamai papuoštų ne vietinių menininkų spalvotais raštais ar nukopijuotais taškų raštais. Tokiuose papuošimuose nenaudojamos tradicinės sapnų laiko istorijos ar raštai. Šios didgeridoos taip pat dažnai labai skiriasi dydžiu ir forma, daugelis jų yra plonesnės ir tiesesnės. Dėl netinkamų medienos rūšių, formų ir ilgių suvenyrinės didgeridoos retai gali būti naudojamos kaip muzikos instrumentai.
Aborigenų bendruomenės dažnai mano, kad suvenyrinių didžeridų puošyba yra įžeidžianti, netinkama, neadekvati, netiksli ir daugeliu atvejų klaidinanti. Tradicinių meno kūrinių kopijavimas taip pat naudojamas siekiant parduoti šias didgeridoos nieko neįtariantiems turistams.
Nauda sveikatai
2005 m. žurnale "British Medical Journal" atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mokymasis groti didgeridoo padeda sumažinti knarkimą ir miego apnėją. Tai daroma stiprinant viršutinių kvėpavimo takų raumenis, o tai padeda jiems išlikti atviriems miego metu. Šis stiprėjimas vyksta po to, kai grojantysis išmoksta žiedinio kvėpavimo technikos.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra didgeridoo?
A: Didžeridū - Australijos aborigenų pučiamasis muzikos instrumentas.
K: Kas naudojo didgeridoo?
A: Arnhemo žemės jolgnu genties žmonės naudojo didgeridoo.
K.: Kokio ilgio gali būti didgeridoo?
A: Didgeridoos gali būti nuo 1 iki 3 metrų ilgio, dauguma jų yra maždaug 1,2 metro ilgio.
K: Kokia yra didgeridoo forma?
A: Didgeridoo yra tuščiaviduris medinis vamzdis, kuris gali būti cilindro arba kūgio formos.
K: Kaip skamba didgeridoo?
A: Didžeridū geriausiai apibūdinamas kaip medinis trimitas arba dronas, o muzikologai jį priskiria variniams aerofonams.
K: Kaip seniai didžeridoo naudojamos?
A: Arnhemo žemės uolų meno tyrinėjimai rodo, kad didgeridoos naudojamos daugiau kaip 1 500 metų.
K: Kas pavaizduota uolų piešinyje Ginga Wardelirrhmenge?
A: Ginga Wardelirrhmeng uolų piešinyje vaizduojamas grojantis didgeridoo ir du dainininkai, grojantys gėlavandenio laikotarpio ceremonijoje.
Ieškoti