Didžeridu

Žodis

Sakoma, kad "didgeridoo" yra Vakaruose išrastas, o ne aborigenų žodis. Jis gali būti kilęs iš airiškų žodžių dúdaire arba dúidire. Tai reiškia "trimitininkas; nuolatinis rūkalius, puferis; ilgakojis asmuo, klausytojas; dūdmaišininkas, grojikas" ir dubh, reiškiantis "juodaodis" (arba duth, reiškiantis "vietinis"). Tačiau ši teorija nėra plačiai priimta.

Pirmieji šio žodžio pavyzdžiai išspausdinti 1919 m. "Smith's Weekly" numeryje, kur jis buvo pavadintas "velniškuoju didžeriu", kuris "skleidė tik vieną garsą - (kuris skambėjo kaip) didžeris, didžeris, didžeris ir t. t.". Jis taip pat buvo vartojamas 1919 m. Australijos nacionaliniame žodyne, 1924 m. "The Bulletin" ir 1926 m. Herberto Basedow raštuose. Šiaurės Australijos aborigenų tarpe yra daugiau nei 45 šio instrumento pavadinimai, įskaitant ir Yirdaki. Yirdaki, kartais dar rašoma yidaki, reiškia instrumentą, kurį gamina ir naudoja Arnhemo žemės šiaurės rytuose gyvenantys yolngu žmonės.

Didgeridoo gamyba

Aborigenų didgeridoos gaminamos tradicinėse Šiaurės Australijos bendruomenėse arba gamintojams keliaujant į Centrinę ir Šiaurės Australiją, kad gautų medžiagų. Paprastai jie gaminami iš lapuočių, dažniausiai eukaliptų, kurie yra vietiniai šios vietovės gyventojai. Kartais naudojamas vietinis bambukas, pavyzdžiui, Bambusa arnhemica, arba pandanas. Naudojamas pagrindinis medžio kamienas, nors vietoj jo gali būti naudojama didelė šaka. Aborigenų gamintojai daug laiko praleidžia ieškodami medžio, kurį išgraužė termitai. Jei tuščiaviduris medis yra per didelis arba per mažas, iš jo bus pagamintas prastos kokybės instrumentas.

Kai medis surandamas ir nupjaunamas, išpjaunama ta kamieno ar šakos dalis, iš kurios bus pagaminta didgeridoo. Nuimama žievė, nupjaunami galai ir šiek tiek formuojama išorė. Ji gali būti dažoma arba paliekama natūrali. Ant kandiklio galo gali būti uždėtas bičių vaško apvadas. Arnhemo žemės aborigenų gaminami tradiciniai instrumentai kartais turi "cukraus maišelio" kandiklį. Tai yra juodasis bičių vaškas, gautas iš laukinių bičių, turintis ypatingą kvapą.

Didgeridoos taip pat gali būti gaminamos iš PVC vamzdžių, nevietinių kietųjų medžių (kurie suskaldomi, išpjaunami ir vėl sujungiami), stiklo pluošto, metalo, agavos, molio, kanapių (bioplastiko, vadinamo zelfo) ir net anglies pluošto. Šių didžeridų viršutinis vidinis skersmuo paprastai būna apie 1,25 colio, o varpo galas - nuo dviejų iki aštuonių colių, o ilgis parenkamas pagal reikiamą raktą. Kandiklis gali būti pagamintas iš bičių vaško, kietmedžio arba tiesiog meistro nušlifuotas ir pritaikytas pagal dydį. PVC galima naudoti guminį kamštį su išpjauta skylute.

Šiuolaikiniai didžeridų dizainai skiriasi nuo tradicinių Australijos aborigenų didžeridų. Jie pripažįstami kaip atskiras instrumentas. Didgeridoo dizaino pokyčiai prasidėjo XX a. pabaigoje, naudojant naujas medžiagas ir skirtingas formas.

Vaškinis kandiklis grojant tampa minkštas, todėl geriau užsandarina orą.

Žaidimas

Didžeridu dažniausiai grojama sėdint, nes jie labai ilgi. Grojama nuolat vibruojančiomis lūpomis, kad skambėtų dronas, o kvėpavimas vadinamas cirkuliaciniu kvėpavimu. Tai reiškia, kad grojantysis įkvepia per nosį ir tuo pat metu išstumia orą iš burnos. Įgudęs žaidėjas gali pripildyti plaučius oro. Praktikuodamasis žaidėjas gali išlaikyti natą skambančią tiek ilgai, kiek nori. Yra įrašų, kuriuose šiuolaikiniai didžeridų grojikai groja be sustojimo ilgiau nei 40 minučių; Markas Atkinsas "Didgeridoo Concerto" (1994) nepertraukiamai groja daugiau nei 50 minučių.

Ritmingas kvėpavimas suteikia instrumentui lengvai atpažįstamą skambesį. Kitus didgeridoo skambesio pokyčius galima padaryti prie drone pridedant vokalinius garsus. Dauguma garsų yra susiję su Australijos gyvūnų, pavyzdžiui, dingo ar kukaburros, garsais. Norėdami išgauti šiuos garsus, žaidėjai tiesiog turi balsu išgauti gyvūnų garsus, tuo pat metu toliau pučiant orą per instrumentą. Rezultatai gali būti įvairūs - nuo labai aukštų iki labai žemų garsų. Pridėjus vokalinius garsus, grojimas tampa sudėtingesnis.

Anthony Bainesas rašė, kad didgeridoo yra tarsi "...garsinis tembrų kaleidoskopas". Jis taip pat teigė, kad geriausių atlikėjų virtuoziniai įgūdžiai nepanašūs į tuos, kurių reikia valdant bet kurį kitą instrumentą.

"Hangklang" pasirodymas su didgeridoo 2010 m. Berlyne /Malzfabrik

Didgeridoo naudojimas

Didgeridoo daugiausia buvo grojama apeiginiams šokiams ir dainavimui. Taip pat buvo įprasta, kad didgeridoo buvo grojama ir ne apeigų metu. Šiaurės Australijoje didgeridoo vis dar labai svarbus, nes juo grojama dainininkams ir šokėjams išlikusiose kultūrinėse apeigose. Šiandien tiek Australijos čiabuvių bendruomenėse, tiek kitur pasaulyje didžioji dalis grojimo didgeridoo skirta pramogoms.

Per apeigas dainas mušė poros lazdų, kartais vadinamų klaustukais arba bilma. Didgeridoo ritmas ir klavišinių lazdelių mušimas atitinka iš kartos į kartą perduodamus raštus. Tradiciškai per apeigas didgeridoo groja ir dainuoja tik vyrai, tačiau šokti gali ir vyrai, ir moterys. Buvo moterų didgeridoo grojančių moterų, tačiau jos negrodavo per apeigas ir tai nebuvo skatinama. Etnomuzikologė Linda Barvikas (Linda Barwick) sako, kad tradiciškai moterys negrodavo didgeridoo per ceremonijas, tačiau neoficialiose situacijose Svajonių įstatyme draudimo nėra. 2008 m. rugsėjo 3 d. leidykla "Harper Collins" viešai atsiprašė už spalį planuotą išleisti knygą "Drąsi knyga mergaitėms", kurioje mergaitės atvirai skatinamos groti šiuo instrumentu.

Didgeridoo populiariojoje kultūroje

Dabar didžeridū dažnai naudojamas kaip eksperimentinės ir avangardinės muzikos instrumentas. Industrinės muzikos grupės, tokios kaip "Test Department", savo pasirodymuose naudojo šio instrumento garsus, susiedamos ekologiją su pramone, paveiktos etninės muzikos ir kultūros.

Jis taip pat buvo instrumentas, naudojamas gentiniams ritmams sujungti su juodojo metalo skambesiu. Muzikiniame projekte Naakhum buvo naudojamas Australijos genčių pagonybės ir daugelio kitų genčių požiūris.

Tristin Chanel grojama didgeridoo

Suvenyrinės didgeridoos

Dauguma šiandien gaminamų didžeridų yra skirtos suvenyrams. Dažnai galima rasti didgeridoos, pagamintų iš ne vietinių medžių, netinkamai papuoštų ne vietinių menininkų spalvotais raštais ar nukopijuotais taškų raštais. Tokiuose papuošimuose nenaudojamos tradicinės sapnų laiko istorijos ar raštai. Šios didgeridoos taip pat dažnai labai skiriasi dydžiu ir forma, daugelis jų yra plonesnės ir tiesesnės. Dėl netinkamų medienos rūšių, formų ir ilgių suvenyrinės didgeridoos retai gali būti naudojamos kaip muzikos instrumentai.

Aborigenų bendruomenės dažnai mano, kad suvenyrinių didžeridų puošyba yra įžeidžianti, netinkama, neadekvati, netiksli ir daugeliu atvejų klaidinanti. Tradicinių meno kūrinių kopijavimas taip pat naudojamas siekiant parduoti šias didgeridoos nieko neįtariantiems turistams.

Nauda sveikatai

2005 m. žurnale "British Medical Journal" atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mokymasis groti didgeridoo padeda sumažinti knarkimą ir miego apnėją. Tai daroma stiprinant viršutinių kvėpavimo takų raumenis, o tai padeda jiems išlikti atviriems miego metu. Šis stiprėjimas vyksta po to, kai grojantysis išmoksta žiedinio kvėpavimo technikos.