Dilema (gr. δί-λημμα „dvigubas pasiūlymas“) – tai problema arba argumentinė situacija, kurioje pateikiami bent du pasirinkimai, iš kurių nė vienas nėra pageidautinas ar praktiškai patogus. Kasdienėje kalboje žmogų, susidūrusį su tokia situacija, dažnai apibūdina posakis „atsidūrė ant dilemos ragų“. Kartais dilema vartojama kaip retorinė priemonė: „Jūs turite priimti arba A, arba B“; tokiu atveju gali susidaryti klaidinga, dirbtinė dichotomija, kai faktiškai yra ir daugiau galimybių (žr. skyrių apie klaidingą dilema).
Kai kuriose kalbų tradicijose dilema vadinama „raguota“ dėl vaizdinio, kad kiekviena alternatyva yra tarsi rago galiukas; pagal pasirinkimų skaičių vartojami ir kitokie pavadinimai: dviejų ragų (two‑horned arba dilemma proper), trijų ragų (trilemma) ir pan.
Formaliojoje logikoje dilemos prasmė skiriasi nuo kasdienės vartosenos. Čia dilema yra argumentinės formos pavadinimas, kur užduodami keli antecedentai (prielaidos), bet visi jie veda prie tos pačios (arba susijusių) išvadų, todėl nepriklausomai nuo to, kuris antecedentas yra teisingas, galime padaryti tą pačią išvadą. Pavyzdžiui, simbolinis pateikimas:
A ∨ B , A ⇒ C , B ⇒ C ⊢ C {\displaystyle A\vee B,A\Rightarrow C,B\Rightarrow C\vdash C} 
Neformaliai tai reiškia: „Žinoma, kad bent viena iš A arba B yra teisinga; taip pat žinome, kad A implikuoja C ir B implikuoja C; todėl nepriklausomai nuo to, kuris iš A ar B yra teisingas, galime padaryti išvadą, kad C yra teisinga.“
Konstruktyvioji dilema (constructive dilemma)
Forma:
(1) A → C ir B → D.
(2) A ∨ B.
Išvada: C ∨ D.
Simboliškai: (A→C), (B→D), A∨B ⊢ C∨D.
Pavyzdys:
- Jei lyja (A), tai pasiliksim namuose (C).
- Jei šviečia saulė (B), tai eisime į paplūdimį (D).
- Arba lyja, arba šviečia saulė (A ∨ B).
- Todėl arba pasiliksim namuose, arba eisime į paplūdimį (C ∨ D).
Destruktyvioji dilema (destructive dilemma)
Forma:
(1) A → C ir B → D.
(2) ¬C ∨ ¬D.
Išvada: ¬A ∨ ¬B.
Simboliškai: (A→C), (B→D), ¬C∨¬D ⊢ ¬A∨¬B.
Pavyzdys:
- Jei studentas mokėsi (A), jis išlaikys egzaminą (C).
- Jei studentas apgavo (B), jis bus pašalintas iš kurso (D).
- Tačiau yra taip, jog jis arba neišlaikys egzamino, arba nebus pašalintas (¬C ∨ ¬D).
- Iš to seka: arba jis nemokėsi, arba jis neapgavo (¬A ∨ ¬B).
Pastaba: destruktyvios dilemos pavyzdžiai kartais atrodo mažiau intuityvūs nei konstruktyvios, bet forma išlieka logiškai teisinga pagal klasikinę sąveikos logiką.
Klaidingos dilemos ir retorinė dilema
Dažnai terminas „dilema“ vartojamas retoriškai arba argumentuojant, kai teigiama, kad yra tik dvi alternatyvos, nors realybėje jų gali būti daugiau. Tai yra klaidinga dichotomija arba klaidinga dilema. Tokios klaidos atpažinimas svarbus kritiniam mąstymui:
- Patikrinkite, ar pateiktos alternatyvos yra išsamios (ar nėra papildomų galimybių).
- Patikrinkite, ar alternatyvos nėra tarpusavyje nesuderinamos – kartais pasirinkimai gali sutapti arba būti suderinami.
- Ieškokite trečios (ar daugiau) išeities – dažnai sprendimas ar kompromisas galimas už pateiktos dichotomijos ribų.
Kaip naudoti dilemas argumentacijoje
- Teisingai suformuluota dilema leidžia parodyti, kad nepriklausomai nuo to, kuris iš kelių variantų pasitvirtins, pasekmė yra ta pati – tai gali būti efektyvus būdas pabrėžti tam tikrų sprendimų pasekmes.
- Klaidinga (retorinė) dilema – dažna manipuliacijos priemonė politikoje, reklamoje ar ginčuose: ji supaprastina kompleksines situacijas ir priverčia pasirinkti tarp dviejų dažnai kraštutinių variantų.
- Logikos požiūriu, dilema yra įrankis analizuoti implikacijų grandines ir parodyti, kad tam tikra išvada yra neišvengiama, jei priimamos prielaidos.
Variacijos ir terminija
Be dviejų pagrindinių tipų (konstruktyvios ir destruktyvios), egzistuoja ir daugelio alternatyvų dilemų formos (trilemma ir pan.), kai vietoj dviejų antecedentų pateikiami trys ar daugiau variantų. Tokios formos išlaiko tą pačią logiką – jei kiekvienas iš antecedentų implikuoja tą pačią (ar susijusias) išvadas, tada iš disjunkcijos galime išvesti atitinkamą disjunkciją ar negacijas.
Santrauka
- Dilema – argumentinė situacija su keliomis alternatyvomis; kasdienėje kalboje dažnai suvokiama kaip nepatogi dilema, formaliojoje logikoje – kaip specifinė leidžianti išvesti tą pačią išvadą.
- Konstruktyvioji dilema: (A→C), (B→D), A∨B ⊢ C∨D.
- Destruktyvioji dilema: (A→C), (B→D), ¬C∨¬D ⊢ ¬A∨¬B.
- Reikia saugotis klaidingų dilema (falsiškos dichotomijos), kurios dirbtinai apriboja pasirinkimus.