Trilema (blogio problema): apibrėžimas, Epikūras ir Hume'as
Sužinokite trilemą (blogio problemą): Epikūro ir Hume’o argumentai, istorinis kontekstas ir filosofinės išvados apie Dievo visagalybę bei blogio egzistenciją.
Trilema – tai filosofinis ir logiškas iššūkis, kai situacijoje yra trys tarpusavyje konfliktuojančios galimybės ir nė viena iš jų neatrodo priimtina. Dažniausiai terminas vartojamas aptariant sudėtingus moralinius ir teologinius klausimus, kur reikia pasirinkti tarp trijų nepageidaujamų išvadų arba pripažinti tam tikrą prielaidų klaidą.
Istorija ir pagrindinė formulė
Vienas pirmųjų trilemos pavyzdžių priskiriamas senovės Graikijos filosofui Epikūrui. Vėliau šią mintį glaustai suformulavo ir populiarino Davidas Hume'as. Tradiciškai trilemos formuluotė pateikiama taip:
- Jei Dievas negali užkirsti kelio blogiui, vadinasi, jis nėra visagalis.
- Jei Dievas nenori užkirsti kelio blogiui, vadinasi, jis nėra gailestingas (visameilė).
- Jei Dievas nori ir gali užkirsti kelią blogiui, kodėl blogis vis tiek egzistuoja?
Tokia forma trilema iškelia konfliktą tarp tradicinių teizmą apibūdinančių savybių (visagalybė, visagailiškumas) ir pasaulyje pastebimo blogio bei kančios.
Nors formulė tradiciškai siejama su Epikūru, dalis tyrėjų teigia, kad pirmtakų ar interpretacijų istorijoje buvo ir kitų šaltinių – tarkime, yra prielaida, kad panaši mintis galėjo kilti ankstyvajam skeptiko arba Karneadui priskiriamame tekste. Tiksli autorių atribuacija istoriškai diskutuotina, tačiau pati problema išlieka esminė filosofijoje ir teologijoje.
Kas yra „blogio problema“?
Blogio problema – tai platesnė sąvoka, kuriai priklauso trilema ir kiti argumentai, rodantys įtampos lauką tarp dieviškų savybių ir egzistuojančio blogio. Šios diskusijos dalijamos į kelis pagrindinius tipus:
- Logiškoji blogio problema – teigia, kad dievo buvimas kaip tradiciškai apibrėžtas (visagalis, visžinas, visagailis) yra logiškai nesuderinamas su blogio egzistavimu.
- Evidencinė (empirinė) blogio problema – neigia, kad blogio egzistavimas visiškai neįmanomas kartu su Dievu, bet teigia, jog žinomas blogio mastas ir pobūdis yra stiprus įrodymas prieš tokį Dievo apibrėžimą.
- Moralinis aspektas – skirtumas tarp moralinio blogio (žmogaus veiksmų sukeliamos blogybės) ir natūralinio blogio (stichinės nelaimės, ligos ir pan.). Kiekvienam tipui taikomi skirtingi aiškinimai ir gynybos mechanizmai.
Dažniausios reakcijos ir sprendimo būdai
Filosofai ir teologai siūlo kelis pagrindinius „atsakymus“ į trilemą ir blogio problemą:
- Laisvos valios gynyba – teigiama, kad moralinis blogis atsiranda dėl laisvos valios. Dievas suteikęs žmonėms laisvę, todėl blogis yra laisvės pasekmė; laisvė laikoma didesniu gėriu negu priverstinis paklusnumas.
- Sielos formavimo (Irenėjaus) teodicėja – kančia ir išbandymai padeda žmonėms augti moraliai ir dvasiniame tobulėjime; tam tikri sunkumai yra būtini „sielos formavimui“.
- Didžiųjų gėrio argumentai – kai kurie teigia, kad tam tikri blogio atvejai yra neišvengiami, jeigu turi būti įmanomi tam tikri aukštesni gėriai (pvz., heroiškas gėris, altruizmas).
- Skeptiškas teizmas – pripažįstant Dievo galimybes, teigiama, kad žmonės gali tiesiog neturėti pakankamai informacijos įvertinti Dievo „priežasčių“; tai vadinama skeptiniu teizmu.
- Dievo savybių persvarstymas – viena išeičių yra keisti vieną iš dievo tradicinių atributų (pvz., atmesti absoliučią visagalybę ar visžinumą), kaip siūlo procesų teologija ar kai kurios liberalios teologijos srovės.
- Teologinės ir apokaliptinės paaiškintys – blogis laikomas laikinu, o galutinis teisingumas ir atlygis bus pasiekti eschatologinėje būsenoje (paskutiniame teisme, atpirkime ir pan.).
Šiuolaikinės diskusijos
Per pastaruosius du šimtmečius Hume’o ir kitų filosofų reakcijos į trilemą formavo plataus masto diskusijas religijos filosofijoje, etikoje ir teologijoje. Kai kurie šiuolaikiniai mąstytojai (pvz., analitinės filosofijos atstovai) atnaujino laisvos valios gynybas, kiti – pateikė naujas evidencines analizės formas. Diskusija taip pat įtraukia empirinį požiūrį (psichologiją, istoriją, teologinę refleksiją) ir egzistencinius klausimus apie kančios prasmę.
Filosofijos studijose su šia trilema susijusios diskusijos ir debatai dažnai vadinami "blogio problema". Dažnai klausimas nėra vien tik ar Dievas egzistuoja, bet ir kokias savybes priskirti dieviškumui, kaip suprasti žmogaus laisvę, ir ar bei kokiomis sąlygomis kančia gali būti pagrįstai paaiškinta.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra trilema?
A: Trilema - tai situacija, kai yra trys skirtingos galimybės, kurių kiekviena atrodo nepalanki.
K: Kam priskiriama pirmoji trilemos sąvokos panaudojimo vieta?
A: Pirmą kartą trilemos sąvoką pavartojo graikų filosofas Epikūras.
K: Ką apibendrintai apibūdino Davidas Hume'as?
A: Pasak Davido Hume'o, trilema yra tokia: Jei Dievas negali užkirsti kelio blogiui, vadinasi, jis nėra visagalis. Jei Dievas nenori užkirsti kelio blogiui, vadinasi, jis nėra visagalis. Jei Dievas ir nori, ir gali užkirsti kelią blogiui, tai kodėl jis egzistuoja?
Klausimas: Kas yra "blogio problema" filosofijoje?
A: "Blogio problema" filosofijoje reiškia diskusijas ir debatus apie trilemą, konkrečiai apie blogio egzistavimą ir Dievo prigimtį.
K: Kas dar, be Epikūro, buvo minimas kaip galimas trilemos autorius?
A: Buvo iškelta prielaida, kad trilema iš tikrųjų gali būti ankstyvojo skeptiko rašytojo, galbūt Karneado, kūrinys.
K: Koks argumentas prieš visagalio ir visagalio Dievo egzistavimą grindžiamas trilema?
A: Argumentas prieš visagalio ir visagalio Dievo egzistavimą grindžiamas trilemos loginiu nenuoseklumu. Jei Dievas ir nori, ir gali užkirsti kelią blogiui, tuomet blogis neturėtų egzistuoti.
Klausimas: Kokia trilemos reikšmė filosofijoje?
A: Trilema filosofijoje reikšminga tuo, kad joje iškeliama sudėtinga problema, kurią vis dar aptarinėja ir diskutuoja filosofai, teologai ir kiti asmenys, besidomintys Dievo prigimtimi ir blogio egzistavimu.
Ieškoti