Indijos ekonomika: BVP, PPP, sektoriai ir pagrindinės problemos
Sužinokite apie Indijos ekonomiką: BVP ir PPP rodiklius, pagrindinius sektorius (žemės ūkis, pramonė, paslaugos), augimo variklius ir pagrindines socialines problemas.
Indijos ekonomika yra penkta pagal dydį pasaulyje, o jos BVP (metų prekės ir paslaugos) siekia 2,94 trilijono JAV dolerių. Jei atsižvelgtume į PGP (perkamosios galios paritetą: kiek už tuos pinigus galima nusipirkti Indijoje, palyginti su kitomis šalimis), ekonomika yra trečia pagal dydį (vertė 10,51 trilijono JAV dolerių). Tačiau dėl didžiulio Indijos gyventojų skaičiaus 2015 m. vienam asmeniui per metus vis tiek teko tik 6209 JAV dolerių (atsižvelgiant į PPP). Skaičiai kinta priklausomai nuo metų ir duomenų šaltinio: pastaraisiais dešimtmečiais Indijos ekonomika augo sparčiau už pasaulinį vidurkį, tačiau perkamasis pajamų lygis vienam gyventojui vis dar gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių.
Sektorių raida ir struktūra
Indijos ekonomika apima žemės ūkį, amatus, pramonę ir daugybę paslaugų. Paslaugos šiandien yra pagrindinis Indijos ekonomikos augimo šaltinis: IT ir IT susijusios paslaugos, verslo procesų išorinimas (BPO), finansinės paslaugos, turizmas ir prekyba sudaro didelę dalį eksporto bei BVP. Nors paslaugos užima dominuojantį vaidmenį, du trečdaliai Indijos gyventojų pragyvenimui tiesiogiai ar netiesiogiai užsidirba iš žemės ūkio — tai rodo didelę užimtumo koncentraciją tradiciniuose sektoriuose.
Daugiau detalės apie sektorius:
- Žemės ūkis: svarbus užimtumui ir maisto saugumui, tačiau jo indėlis į BVP mažėja palyginti su paslaugomis ir pramone. Žemės ūkis yra jautrus klimato svyravimams, technologijų prieinamumui ir infrastruktūros trūkumams.
- Pramonė: apima tekstilę, automobilių gamybą, chemijos pramonę, farmacijos gaminius, plieną ir statybines medžiagas. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei amatų sektorius išlieka reikšmingi užimtumui.
- Informacinės technologijos ir paslaugos: dėl daugybės išsilavinusių žmonių, mokančių anglų kalbą, Indija tapo informacinių technologijų pradininke ir globaliu IT paslaugų centru. Čia išaugo didelis startuolių sektorius, taip pat farmacijos ir biotechnologijų eksporto grandinės.
Reformos ir liberalizacija
Didžiąją nepriklausomos Indijos istorijos dalį vyriausybė griežtai kontroliavo daugelį sričių, pavyzdžiui, telekomunikacijų (ryšys dideliais atstumais), bankininkystės ir tiesioginių užsienio investicijų. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Indija pamažu atvėrė savo rinkas, mažindama vyriausybės vykdomą užsienio prekybos ir investicijų kontrolę. Tai pradėjo Manmohanas Singhas, vadovaujant P. V. Narasimha Rao. Nuo tada Indijos ekonomika sparčiai augo.
Per pastaruosius dešimtmečius buvo įgyvendinta daugiau svarbių reformų: prekybos tarifų mažinimas ir liberalizacija (1991 m.), FDI taisyklių lankstinimas, mokesčių sistemos pertvarka (pvz., visuotinis prekių ir paslaugų mokestis — GST 2017 m.), įsigaliojęs bankroto įstatymas (Insolvency and Bankruptcy Code), taip pat iniciatyvos kaip „Make in India“ ir investicijų skatinimas. Kai kurios reformos, pvz., 2016 m. vykusi demonetizacija ar GST įvedimas, turėjo trumpalaikes sutrikdymo pasekmes, bet taip pat skatino formalizaciją ir mokesčių bazės plėtrą.
Pagrindinės problemos
Socialinės ir ekonominės problemos, su kuriomis susiduria Indija, apima didėjantį gyventojų skaičių, skurdą, infrastruktūros (pastatų, kelių ir kt.) trūkumą ir didėjantį nedarbas. Nors nuo 1980 m. skurdas sumažėjo 10 %, ketvirtadalis Indijos gyventojų vis dar negali susimokėti už pakankamą maisto kiekį. Be to, išlieka ir kitos rimtos problemos:
- Nedarbas ir užimtumo kokybė: didelė dalis darbo jėgos dirba neformalioje ekonomikoje arba turi žemos produktyvumo darbus. Jaunimo nedarbas ir skurdas kelia politinį ir socialinį iššūkį.
- Regioninė nelygybė: didelės skirtumai tarp regionų ir tarp miestų bei kaimų; kai kurios valstijos vystosi spartžiau, kitos lieka atsilikusios.
- Infrastruktūra: kelių, logistikos, energetikos tinklų ir vandentiekio trūkumai riboja pramonės ir žemės ūkio produktyvumą bei privertina verslus patirti papildomas sąnaudas.
- Švietimas ir įgūdžiai: nors studentų skaičius ir aukštasis išsilavinimas auga, daugeliui trūksta darbo rinkai reikalingų praktinių įgūdžių.
- Sveikatos apsauga ir mityba: prasta prieiga prie kokybiškų sveikatos paslaugų ir aukštas vaikų nutukimo bei nepakankamos mitybos lygis tam tikruose regionuose.
- Aplinkos iššūkiai: oro tarša, vandens trūkumas, dirvožemio degradacija ir klimato kaitos rizika, ypač žemės ūkiui ir potvynių jautrioms teritorijoms.
- Finansinė stabilumas: bankų negrąžintinos paskolos (NPA), fiskalinės problemos valstijų lygmenyje ir poreikis toliau gerinti viešųjų finansų valdymą.
Perspektyvos ir rekomendacijos
Indijos ekonomika turi ir didelių galimybių: demografinis dividendas (jauna darbo jėga), didelė vidaus rinka, sparčiai augantis technologijų sektorius ir stipri paslaugų eksporto bazė. Kad šias galimybes išnaudotų, būtini nuoseklūs žingsniai:
- Investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokslinius tyrimus, kad darbo jėga įgytų aukštesnės pridėtinės vertės įgūdžius.
- Gerinti infrastruktūrą — transportą, energetiką, logistiką ir skaitmeninį ryšį — siekiant padidinti produktyvumą ir pritraukti investicijas.
- Skatinti pramonės augimą ir formalizaciją, remiant MVĮ bei gamybos sektorių, taip pat supaprastinti reguliavimą ir verslo aplinką.
- Stiprinti socialines apsaugos priemones ir sveikatos sistemas, kad augimas būtų įtrauki ir sumažintų skurdą bei nelygybę.
- Diegti tvarius sprendimus aplinkos apsaugai ir prisitaikymui prie klimato kaitos, ypač žemės ūkyje ir miesto planavime.
Apibendrinant, Indija yra viena iš sparčiausiai besivystančių ir labiausiai įvairiapusiškų pasaulio ekonomikų: ji susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau turi reikšmingą potencialą tapti svarbiu globalios ekonomikos varikliu, jei pavyks išspręsti struktūrines problemas ir įgyvendinti tolesnes reformas.
Bombėjaus vertybinių popierių birža Bombėjuje yra seniausia Azijos ir didžiausia Indijos vertybinių popierių birža.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra Indijos BVP?
A: Indijos BVP (bendrasis vidaus produktas) yra 3,94 trilijono JAV dolerių ir tai yra šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje. Vertinant pagal perkamosios galios paritetą (PGP), Indijos ekonomika yra trečia pagal dydį ir jos vertė siekia 12,51 trilijono JAV dolerių.
Klausimas: Kokie yra pagrindiniai Indijos ekonomikos augimo šaltiniai?
A: Šiuo metu pagrindinis Indijos ekonomikos augimo šaltinis yra paslaugų sektorius, nors du trečdaliai Indijos gyventojų pragyvenimui tiesiogiai ar netiesiogiai užsidirba iš žemės ūkio.
K: Kaip Indija tapo informacinių technologijų pradininke?
A.: Dėl daugybės išsilavinusių žmonių, mokančių anglų kalbą, Indija tapo informacinių technologijų pradininke.
K: Kada Indija pradėjo mažinti vyriausybės kontrolę užsienio prekybai ir investicijoms?
A.: XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vadovaujant P. V. Narasimha Rao ir Manmohanui Singhui, Indija pradėjo mažinti vyriausybės vykdomą užsienio prekybos ir investicijų kontrolę, dėl to padidėjo šalies ekonomikos augimo tempas.
K: Su kokiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis šiandien susiduria Indija?
A: Kai kurios socialinės ir ekonominės problemos, su kuriomis šiandien susiduria Indija, yra šios: didėjantis gyventojų skaičius, skurdas, infrastruktūros (pastatų, kelių ir kt.) trūkumas ir didėjantis nedarbo lygis.
Klausimas: Kas buvo atsakingas už reformų, kurios sumažintų vyriausybės užsienio prekybos ir investicijų kontrolę, pradžią?
A.: Manmohanas Singhas buvo atsakingas už reformų, kuriomis būtų sumažinta vyriausybės užsienio prekybos ir investicijų kontrolė, pradžią, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje P. V. Narasimha Rao vadovavo Indijai.
Ieškoti