Azerbaidžano etninės mažumos: apibrėžimas, istorija ir demografija

Šis straipsnis yra apie Azerbaidžano etnines mažumas.

Nors daugiau nei 91 % gyventojų yra etniniai azerbaidžaniečiai, Azerbaidžane gyvena daug etninių mažumų, įskaitant rusus, ukrainiečius, gruzinus, žydus ir kitas mažumas. Tačiau daugumos šių etninių mažumų atstovų skaičius yra nedidelis.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Azerbaidžano nepriklausomybės paskelbimo bei Kalnų Karabacho karo beveik visi armėnai (už separatistinio Kalnų Karabacho regiono ribų) pabėgo arba buvo deportuoti iš šalies. Tuo pat metu beveik visi azerbaidžaniečiai pabėgo arba buvo deportuoti iš Armėnijos ir Kalnų Karabacho.

Dauguma rusų ir kitų tautinių mažumų taip pat išvyko ir toliau išvyksta iš šalies. Dėl to Azerbaidžanas tapo etniškai "grynesnis".

Apibrėžimas ir pagrindinės mažumos

Kalbant apie etnines mažumas Azerbaidžane, dažniausiai turi omenyje tautines grupes, kurios yra mažesnės už dominuojančią azerbaidžaniečių daugumą ir kurios išsaugo atskirą kalbą, kultūrą arba religines tradicijas. Svarbiausios etninės mažumos šalyje yra:

• Lezginai – viena didesnių kalbinių grupių šiauriniuose regionuose (Dagestano pasienyje).
• Talyšai – gyvenantys pietryčiuose (Lankaran sritis) su persų-dvikalbėmis tradicijomis.
• Rusai – istorinis rusakalbis sluoksnis, daugiausia sutiktas didmiesčiuose (pvz., Baku).
• Gruzinai (Ingilojai), Kurdai, Tatai, Avarai ir kitos Kaukazo tautos.
• Žydų bendruomenės – ypač vadinamosios Kalnų žydai (Mountain Jews) ir istorinės Ashkenazi grupės.
• Ukrainiečiai ir kitos postsovietinės tautos.

Istorinė raida

Regiono istorija – nuo persų, Osmanų ir Rusijos imperijų iki Sovietų Sąjungos – lėmė sudėtingą etninę mozaiką. Sovietmečiu daug etninių grupių apsigyveno Azerbaidžane dėl industrinės plėtros, planinės migracijos ir administracinių sprendimų. Rusifikacijos procesai, taip pat sovietinė tautinių mažumų politika, formavo kalbines ir kultūrines realijas.

Per 1988–1994 m. vykusį konfliktą dėl Kalnų Karabacho įvyko masinės etninės migracijos abiem kryptimis: armėnų bendruomenės beveik išnyko iš Azerbaidžano teritorijų už konflikto zonos, o azerbaidžaniečiai tapo pabėgėliais iš Armėnijos ir Kalnų Karabacho. Po TSRS griūties 1990‑aisiais daug rusų ir kitų tautybių žmonių emigravo į Rusiją arba kitas šalis dėl ekonominių ir politinių priežasčių.

Demografija ir statistika

Oficialūs surašymai ir demografiniai tyrimai rodo, kad azerbaidžaniečiai sudaro virš 90 % gyventojų. Kitos grupės sudaro mažesnę dalį ir dažnai gyvena koncentruotai tam tikruose regionuose. Daugeliu atvejų mažumų skaičiai svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių, priklausomai nuo grupės ir duomenų šaltinio.

Be etninio pasiskirstymo, svarbi ir vidaus migracija: daug žmonių persikėlė į sostinę Baku dėl darbo ir aukštesnio gyvenimo lygio. Taip pat konfliktai sukėlė didelį vidinių pabėgėlių skaičių – šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių buvo priversti palikti namus 1990‑aisiais; jų statusas ir socialinė integracija ilgą laiką buvo politinis ir humanitarinis iššūkis.

Kalbos, religija ir kultūra

Azerbaidžanio valstybės kalba yra azerbaidžaniečių (turkų kalba). Tačiau rusų kalba ilgą laiką buvo plačiai naudojama kaip bendravimo tarpgrupinė kalba ir išlieka svarbi ypač vyresnės kartos ir miestų kontekstuose. Mažumos dažnai laiko savo gimtąją kalbą (pvz., lezginų, talyšų, judeo‑tat), tačiau mažėjančios mokyklų ir žiniasklaidos galimybės kartais apsunkina jų kalbų išsaugojimą.

Religiniu požiūriu didžioji dalis gyventojų yra musulmonai (daugiausia šiitai, taip pat sunnitai tarp kai kurių etninių grupių). Yra krikščioniškų bendruomenių (pvz., rusų ortodoksų, gruzinų), taip pat žydų sinagogos ir bendruomenės, kurios turi ilgą istoriją regione.

Teisinė padėtis, kultūros išsaugojimas ir žmogaus teisės

Azerbaidžano Konstitucija garantuoja lygias žmogaus teises ir draudžia diskriminaciją pagal tautybę. Valstybė deklaruoja paramą kultūriniam ir kalbiniam paveldui. Tačiau tarptautinės organizacijos ir vietiniai teisių gynėjai kartais atkreipia dėmesį į praktinius sunkumus: ribotą mokyklų mokymo mažumų kalbomis tinklą, žiniasklaidos apribojimus mažumų temomis bei politinio ir kultūrinio aktyvizmo apribojimus tam tikroms grupėms.

Konkrečios problemos dažnai aptariamos susijusios su Talyšų ir kitų mažumų aktyvizmu, kalbos teisėmis bei galimybe laisvai steigti kultūros ir visuomenines organizacijas. Valdžia kartais akcentuoja saugumo ir teritorinio vientisumo aspektus, ypač klausimuose, susijusiuose su separatistiniais judėjimais ar užsienio įtaka.

Emigracija, diasporos ir ateities tendencijos

Ekonominiai motyvai, politiniai pokyčiai ir kariniai konfliktai skatina emigraciją. Daugelis rusakalbių, jaunų specialistų ir verslininkų persikėlė į Rusiją, Europą ar kitas šalis. Žydų bendruomenės taip pat susijungė su Izraelio ir Vakarų diasporomis. Tarptautinė migracija ir aukštesnis gimstamumo skirtumas tarp etninių grupių prisideda prie tolesnio demografinio pokyčio.

Ateityje Azerbaidžano etninę sudėtį formuos persitvarkymas po konfliktų, vyriausybės politika mažumų klausimais, ekonominės galimybės bei migracijos srautai. Tarptautinis spaudimas ir vidaus visuomenės reikalavimai gali skatinti didesnį dėmesį mažumų teisėms ir kultūriniam išsaugojimui.

Išvados

Azerbaidžano etninės mažumos yra įvairios tiek kalbiniu, tiek kultūriniu požiūriu, tačiau jų dalis populiacijoje sumažėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo, dėl karo (ypač Kalnų Karabacho konflikto) ir ekonominės migracijos. Nors teisės aktai garantuoja lygybę, praktiniai iššūkiai kultūriniam išsaugojimui, kalbų mokymui ir politiniam dalyvavimui išlieka aktualūs. Situacija toliau vystosi priklausomai nuo vidaus politikos sprendimų ir regioninių procesų.

Klausimai ir atsakymai

K: Apie ką šis straipsnis?

K: Kiek Azerbaidžane yra etninių mažumų?

K: Kokio pobūdžio informacija pateikiama šiame straipsnyje?

K: Ar yra kitų šalių, kurių demografinė padėtis panaši į Azerbaidžano?

Klausimas: Ar šiame straipsnyje aptariami kokie nors kultūriniai šių etninių grupių skirtumai?

K: Ar yra istorija, kodėl tam tikri žmonės migravo į Azerbaidžaną?

Paieška pagal raidę