Euroskepticizmas: apibrėžimas, priežastys ir poveikis Europos Sąjungai
Euroskepticizmas: aiškus apibrėžimas, priežastys ir poveikis ES — nuo nacionalizmo ir biurokratijos kritikos iki populizmo ir Brexito pasekmių. Sužinokite analitinę apžvalgą.
Euroskepticizmas – tai Europos Sąjungos (ES) kritika arba abejojimas jos prasme ir funkcija. Kai kurie apžvalgininkai taip pat laiko, kad visiškas ES atmetimas yra euroskepticizmas. Svarbu nesupainioti euroskepticizmo su antieuropietiškumu: pastarasis reiškia nemeilę Europos kultūrai ir (arba) žmonėms arba baimę jų atžvilgiu, tuo tarpu euroskepticizmas dažniau susijęs su institucijomis, teisiniais mechanizmais ir politine integracija.
Euroskepticizmo formos
- „Minkštasis“ euroskepticizmas – kritika arba nepasitikėjimas tam tikromis ES politikos kryptimis, bet ne visuotinis prieštaravimas Europos integracijai. Pavyzdžiui, nepasitenkinimas konkrečiomis biurokratinėmis procedūromis arba ekonominiais sprendimais.
- „Stiprus“ (arba „kietasis“) euroskepticizmas – atviras ir sistemingas Europos Sąjungos institucijų bei idėjos atmetimas, kartais vedantis prie reikalavimo išstoti iš ES arba atsisakyti dalyvauti bendrose politikose.
Dažniausios priežastys
Euroskepticizmo kilmė yra daugialypė. Tarp pagrindinių veiksnių yra:
- Suvokimas apie suverenumo mažėjimą: manyma, kad ES sprendimai silpnina nacionalinę valstybę ir vietinę teisėtvarką.
- Demokratinis deficitas ir biurokratija: kritika, kad ES yra pernelyg biurokratiška — svarbius sprendimus priima neišrinkti pareigūnai arba institucijos, kurios atrodo tolimos piliečiams.
- Ekonominės problemos ir nelygybė: finansinės krizės, taupymo priemonės (austerity), regioninė atotrūkio didėjimas ir jausmas, kad ES politika labiau naudinga tam tikroms valstybėms ar interesams.
- Imigracija ir kultūriniai iššūkiai: baimė dėl migracijos poveikio darbo rinkai, viešosioms paslaugoms ar nacionalinei tapatybei.
- Politinė mobilizacija ir populizmas: euroskeptiškos žinutės yra efektyvus instrumentas politinių judėjimų, ypač dešiniųjų populistinių partijų, rėmėjų pritraukimui.
Poveikis Europos Sąjungai
- Politinė dinamika: euroskeptinės partijos didina įtaką nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente, dėl ko ES politika kartais tampa stabilesnė arba, atvirkščiai, fragmentuota.
- Referendumai ir narystės klausimai: euroskepticizmas gali lemti referendumus apie narystę arba konkrečias ES sutartis; ryškiausias pavyzdys – Jungtinės Karalystės sprendimas 2016 m. išstoti iš ES.
- Politikos formavimas: valstybės narės kartais reikalauja platesnio subsidiarumo (sprendimų priėmimo arčiau piliečių) arba išlygų dėl bendros politikos įgyvendinimo.
- Integracijos tempas: didėjančios euroskeptinės nuotaikos gali pristabdyti gilėjančias integracijos iniciatyvas (pvz., gilinimą žemės ūkio, migracijos ar saugumo srityse).
- Viešoji nuomonė: nuotaikos šalyje lemia, kaip lengvai vyriausybė gali remti ES sprendimus; 2016 m. nepalankiausiai ES vertino Graikija, Prancūzija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
Pavyzdžiai ir pasekmės
2016 m. birželio 23 d. Jungtinė Karalystė nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, 52 proc. Tai yra konkretus euroskepticizmo ir suverenumo reikalavimo pavyzdys, turėjęs ilgalaikes pasekmes tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES darbo santykiams, prekybai ir užsienio politikai.
Be Brexit, daugelyje šalių euroskepticizmas paskatino politinių partijų augimą, spaudimą peržiūrėti ES reglamentus ir didesnį dėmesį nacionaliniams interesams sprendžiant ekonomiką, migraciją ar saugumą.
Kaip ES ir valstybės narės gali mažinti euroskepticizmą
- Padidinti skaidrumą ir atsakingumą: geresnė komunikacija apie sprendimų priėmimą ir aiškesnis institucijų atsakomybių išdėstymas.
- Vysti subsidiarumo principą: sprendimų priėmimą palikti kuo arčiau piliečių, kai tai įmanoma, ir aiškiai nustatyti, kurioms sritims reikalinga bendrų sprendimų koordinacija.
- Spręsti socialines ir ekonomines problemas: mažinti regionines atskirtis, užtikrinti tinkamas darbo galimybes ir investicijas ten, kur jos reikalingos.
- Gerinti piliečių dalyvavimą: skatinti viešas konsultacijas, pilietinį švietimą apie ES veiklą ir galimybę tiesiogiai dalyvauti demokratiškose procedūrose.
Apibendrinant, euroskepticizmas yra sudėtingas reiškinys, apimantis tiek pagrįstus institucinius rūpesčius, tiek politinę retoriką. Jis turi realų poveikį ES politikai, integracijos tempui ir tarptautiniams santykiams, todėl jo priežastys ir pasekmės reikalauja nuoseklaus sprendimo dialogo, reformų ir piliečių įtraukimo.
Nigel Farage, populiarus euroskeptikas.
Apklausos
2015 m. lapkričio mėn. apklausa parodė, kad teigiamai vertinančių ES sumažėjo nuo 52 proc. 2007 m. iki 37 proc. Didžiausias nepasitikėjimas ES buvo Graikijoje (81 proc.), Kipre (72 proc.), Austrijoje (65 proc.), Prancūzijoje (65 proc.), Vokietijoje (63 proc.), Jungtinėje Karalystėje (63 proc.) ir Čekijoje (63 proc.).
Šalys
Toliau pateikiamos kai kurios pagrindinės euroskeptiškos partijos (suskirstytos pagal šalis):
|
|
|
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra euroskepticizmas?
A: Euroskepticizmas - tai Europos Sąjungos (ES) kritika ir įsitikinimas, kad ES silpnina nacionalinę valstybę.
K: Ar būti antieuropiečiu yra tas pats, kas būti euroskeptiku?
A: Ne, būti antieuropiečiu reiškia, kad kažkas nemėgsta arba bijo Europos kultūros ir (arba) žmonių, o euroskeptikai kritikuoja būtent Europos Sąjungą.
K: Ką euroskeptikai mano apie ES biurokratiją?
A: Euroskeptikai mano, kad Europos Sąjunga yra pernelyg biurokratiška, t. y. svarbius sprendimus priima ne išrinkti pareigūnai.
K: Kurios šalys yra nepalankiausiai nusiteikusios ES atžvilgiu?
A: Remiantis 2016 m. duomenimis, nepalankiausiai ES vertina Graikija, Prancūzija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
K: Kaip dešiniosios populistinės partijos prisidėjo prie euroskeptiškų pažiūrų formavimosi?
A: Dešiniųjų populistinių partijų iškilimas Europoje prisidėjo prie euroskeptiškų pažiūrų formavimosi dėl jų politinės pozicijos ir kampanijų, nukreiptų prieš ES.
K: Kada Jungtinė Karalystė balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos ir koks procentas balsavusiųjų buvo už išstojimą?
A: 2016 m. birželio 23 d. Jungtinė Karalystė nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, 52 proc. balsų buvo už išstojimą.
Klausimas: Ar visišką ES atmetimą galima priskirti euroskepticizmui?
Atsakymas: Taip, kai kurie apžvalgininkai visišką ES atmetimą priskiria euroskepticizmui.
Ieškoti