Exxon Valdez (1989) – didžiausias Aliaskos naftos išsiliejimas

Exxon Valdez (1989) — didžiausias Aliaskos naftos išsiliejimas: priežastys, ekologinė žala, valymo būdai ir pasekmės. Sužinokite daugiau apie šią tragediją.

Exxon Valdez" naftos išsiliejimas – 1989 m. kovo 24 d. prie JAV krantų įvykusi laivybos avarija. Naftos tanklaivis "Exxon Valdez" atsitrenkė į rifą Prince William Sound, Aliaskoje. Nelaimės metu laivas gabeno 53 094 510 JAV galonų (44 210 430 imp. gal/200 984 600 l) žalios naftos. Avarija sukėlė didžiulį naftos išsiliejimą: į Princo Viljamo sąsiaurį išsiliejo 10,8 mln. JAV galonų (9,0 mln. imp. gal/41 mln. l). Tai buvo viena didžiausių žmogaus sukeltų ekologinių nelaimių Jungtinių Valstijų istorijoje.

Avarijos eiga ir priežastys

Laivas išplaukė iš laivybos kelių dėl ledkalnių, tačiau negrįžo į maršrutą ir apie 12.04 val. atsitrenkė į Bligh rifą. Po avarijos atlikti tyrimai rodė, kad į nelaimę prisidėjo keleto faktorių derinys: žmogaus klaidos, įgulų nuovargis ir nepakankamas mokymas. Taip pat buvo keliamas klausimas dėl galimo alkoholio vartojimo įgulos narių tarpe. Tyrimai ir auditas parodė, kad laive buvę žmonės nebuvo tinkamai pasiruošę panašioms ekstremalioms situacijoms, o saugos procedūros buvo netobulos.

Ekologiniai padariniai

Nelaimė smarkiai pakenkė vietovės ekosistemoms. Tikslių aukų skaičiai skiriasi priklausomai nuo šaltinių, tačiau yra pateikiami šie, dažnai cituojami įvertinimai:

• Apie 250 000 paukščių žuvo arba stipriai nukentėjo (pvz., jūrų žuvėdros, kiti vandens paukščiai).
• Keli tūkstančiai jūrinių žinduolių – įskaitant ruonis, jūriniai ūdros ir ereliai – nukentėjo arba žuvo.
• Apskaičiuota, kad apsinuodijusios nafta žuvo 21 300 žuvų, o kitos žuvų populiacijos, įskaitant lašišas, patyrė didelį stresą ir produktyvumo sumažėjimą.

Nafta užteršė pakrančių ruožus, uolėtas įlankas ir dumblėtas zonas; dalis naftos prisiglaudė dugne ir sedimentuose, todėl kai kurios vietovės liko taršos židiniais dešimtmečius. Dėl to kai kurių rūšių populiacijos atsistatė lėtai arba iki šiol pilnai neatsigavo.

Valymo darbai ir naudojamos technologijos

Kai kurie iš bandytų naftos valymo būdų buvo:

• Mechaninis valymas – tinklų, pompių, sausumos ir laivų brigadų naudojimas naftai surinkti.
• Cheminiai dispergentai – cheminės medžiagos, skaldžiusios naftos lašelius ir leidžiančios jiems pasklisti; tai sumažino paviršiaus plūdrumą, bet sukėlė diskusijų dėl ilgalaikio poveikio biologinei aplinkai.
• Kontroliuojamas deginimas – deginant naftos plėmą ant vandens paviršiaus, nors tai galėjo būti efektyvu tik tam tikromis sąlygomis.
• Bioremediacija ir trąšinimas – įterptos bakterijos ir trąšos, skatinusios mikroorganizmų, skaidančių naftos angliavandenilius, augimą.
• Fizinė pakrančių sanacija – teršalų rankinis šalinimas nuo kranto, skalavimas ir specializuotos technikos taikymas.

Vis dėlto net ir plačios valymo pastangos negalėjo visiškai pašalinti visos į vandenį patekusios naftos. Daug naftos liko pasislėpusi uolų plyšiuose, pakrantės substratuose ir dumble, kas leido ilgalaikiam poveikiui tęstis.

Teisinės pasekmės ir reguliavimas

Po avarijos kilo ilgi teisminiai procesai tarp kompanijos Exxon (vėliau ExxonMobil) ir nukentėjusių šalių, bendruomenių bei valstybės institucijų. Bendros išlaidos, įskaitant valymą ir civilines kompensacijas, siekė šimtus milijonų ar net kelis milijardus JAV dolerių: Exxon patyrė didelių finansinių išlaidų valymui ir kompensacijoms. Teismai taip pat nagrinėjo baudžiamąsias ir civilines bylas, o baigtinių sprendimų dydžiai keitėsi per apeliacijas bei aukščiausių instancijų sprendimus.

Incidentas paskatino platesnes reglamentų ir saugos priemonių permainas JAV. Viena svarbiausių pasekmių – 1990 m. priimtas Oil Pollution Act (OPA), kuriuo sustiprintos naftos pervežimo saugumo taisyklės, įvesti atsakomybės apribojimai ir reikalavimai, pvz., privalomas rezervinių priemonių planavimas bei didesnė kompanijų atsakomybė už išsiliejimus. Vėlesnėse rekomendacijose buvo akcentuojama dvigubo korpuso (double hull) naftos tankerių konstrukcija, siekiant sumažinti riziką tokioms avarijoms ateityje.

Ilgalaikės pasekmės ir išmoktos pamokos

Exxon Valdez atvejis tapo pamoka tarptautinei laivybos ir naftos pramonei: akcentuotos darbuotojų mokymo svarba, tinkamas nuovargio valdymas, griežtesnė saugos kultūra bei pasirengimas avarinėms situacijoms. Ekologiniai tyrimai parodė, kad naftos išsiliejimai turi ilgalaikį poveikį ekosistemoms – net ir apdorojus paviršinę taršą, likę teršalai gali paveikti maisto grandines, reprodukciją ir rūšių skaičiaus pokyčius dešimtmečius.

Apibendrinimas

Exxon Valdez išsiliejimas – tai sudėtingas derinys techninių gedimų, žmogaus klaidų ir nepakankamo pasirengimo, kurio pasekmės buvo ekologinės, ekonominės ir politinės. Nors dalis teritorijų ir rūšių vėliau atsigavo, incidentas primena apie nuolatinę būtinybę gerinti aplinkos apsaugos ir avarijų prevencijos priemones bei atsakomybę transportuojant pavojingas medžiagas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kada įvyko "Exxon Valdez" naftos išsiliejimas?

K: Kas sukėlė "Exxon Valdez" naftos išsiliejimą?

K: Kiek galonų žalios naftos gabeno "Exxon Valdez" avarijos metu?

K: Kiek naftos išsiliejo išsiliejus "Exxon Valdez" naftai?

K: Kokiais būdais bandyta išvalyti išsiliejusią naftą?

K: Kaip "Exxon Valdez" naftos išsiliejimas paveikė aplinką?

Klausimas: Kodėl "Exxon Valdez" pateko į rifą?

Paieška pagal raidę