Princo Viljamo sąsiauras (Aliaska) – geografija, istorija, ekologija
Princo Viljamo sąsiauras (Aliaska) — fiordai, ledynai ir Čugačo miškai; istorija nuo J. Cuko iki 1964 m. cunamio ir Exxon Valdez ekologinės katastrofos.
Princo Viljamo sąsiauris yra plačiai išsišakojęs vandens telkinys Aliaskosįlankoje, vakarinėje Garsaus vandenyno pakrantėje. Tai gilus jūros įlankos tipo sąsiauras, įterptas tarp stačių kalnų ir daugybės salų bei fiordų. Sansas yra pietinėje JAV Aliaskos valstijos dalyje, rytinėje Kenajaus pusiasalio pusėje. Išilgai jo krantų ir salų išsidėstę vietovės, kurias juosia Čugačo kalnai ir didelė dalis žemės priklauso Čugačo nacionaliniam miškui — vienam didžiausių JAV nacionalinių miškų. Didžiausias sąsiaurio uostas yra Valdezas, esantis pietiniame Trans-Alaskos vamzdynų sistemos gale; kiti svarbūs miestai ir uostai prie garso yra Kordova ir Vitteris. Kraštovaizdis yra sudėtingas: uolėtos pakrantės, gilūs fiordai, daugybė mažų salų, taip pat keli dideli tidewater tipų ledynai.
Geografija ir klimatas
Princo Viljamo sąsiauris susidaro iš daugybės įlankų ir fiordų, kuriuos išraižo ledynų ir upių veikla. Pakrantės reljefas staigus — Čugačo kalnai kyla tiesiai iš jūros ir formuoja aukštas uolas bei slėnius. Vietovėje vyrauja subarktinis jūrinis klimatas: vasaros vėsios ir drėgnos, žiemos — palyginti švelnesnės nei vidaus Aliaskoje, bet gausu sniego ir ledų. Tai lemia reikšmingą kritulių kiekį ir plačią ledynų raišką.
Istorija ir pavadinimas
1778 m. tyrinėdamas Aliaskos pakrantes vykęs Džeimsas Kukas atrado šį sąsiaurį ir iš pradžių pavadino jį Sandvičo sąsiauriu (Sandwich Sound) garbei grafui Sandvičiui. Tais pačiais metais pavadinimas buvo pakeistas — sąsiauris gavo Jurgio III trečiojo sūnaus, princo Viljamo Henrio, vardą; princui tuo metu buvo apie 13 metų ir jis tarnavo Karališkajame laivyne. Vietos istorija yra daug senesnė — jį tradiciškai naudojo ir apgyvendino Čugacho/Alutiiq (Sugpiaq) tautos, kurios gyveno prie jūros ir rėmėsi žvejyba bei medžiokle.
Ekologija ir biologinė įvairovė
Princo Viljamo sąsiauris yra biologinės įvairovės centras. Vanduo praturtintas maistinėmis medžiagomis, patekančiomis iš krantinių upių ir tirpstančių ledynų, todėl čia gausu žuvų (įskaitant menkes, lašišas), kriauklių ir vėžiagyvių. Tai svarbi perėjimo ir veisimosi vieta jūriniams paukščiams, ruoniams, jūrų liūtams, jūriniams ūdroms ir banginių bei jūrinių žinduolių populiacijoms. Pakrantės buveinės, mangrovėms nebūdamos, vis tiek palaiko turtingą ekosistemą fiordų ir uolėtų įlankų zonose.
Didieji sukrėtimai: žemės drebėjimas ir naftos išsiliejimas
1964 m. Princo Viljamo sąsiaurį ir jo krantus stipriai paveikė Didžiojo penktadienio žemės drebėjimas — vienas stipriausių kada nors užregistruotų Europos ir Šiaurės Amerikos žemės drebėjimų. Po drebėjimo susiformavo cunamis, kuris nusiaubė kai kurias bendruomenes: smarkiai nukentėjo Čenegos (Chenega) gyventojai, o Valdezo miestas buvo beveik visiškai sugriovtas ir vėliau perstatytas kitoje vietoje.
1989 m. įvykęs tanklaivis "Exxon Valdez". incidentas — vienas labiausiai žinomų žmogaus sukeltų ekologinių katastrofų regione. Ant seklumos užplaukęs tanklaivis išsiliejo daug naftos, kuri smarkiai užteršė pakrantes ir vandens gyvenimo buveines. Išsiliejimo mastas siekė maždaug 11 milijonų JAV galonų naftos (apie 41 mln. litrų). Dėl to žuvo arba buvo stipriai paveikti tūkstančiai gyvūnų: apie 250 000 jūros paukščių, beveik 3 000 jūrinių ūdrų, apie 300 ruonių, 250 baltųjų erelių ir iki 22 banginių žudikų. Incidentas sukėlė ilgalaikes pasekmes maistinei grandinei, žuvų populiacijoms ir pakrančių bendruomenių gyvenimo būdui.
Žala, atkūrimas ir teisminiai veiksmai
Po Exxon Valdez išsiliejimo sekė plataus masto valymo darbai, teisinės bylos ir ilgalaikės ekologinės bei sociokultūrinės pasekmės. Buvo inicijuotos stebėjimo programos, restitucijos fondai bei moksliniai tyrimai, siekiant įvertinti poveikį ir palaikyti atkūrimo priemones. Nors kai kurios rūšys ir buveinės pradėjo atsigauti per dešimtmečius, kai kurios ekologinės žymės (pvz., naftos sudedamosios dalys sedimentuose) išliko ilgą laiką.
Ekonomika ir žmonių veikla
Princo Viljamo sąsiauris yra svarbi žvejybos zona — tiek komercinei, tiek vietinės reikšmėms. Be to, per Valdezą eina Trans-Alaska vamzdynas, o uostas naudojamas naftos ir krovinių gabenimui. Turizmas, ypač kruiziniai maršrutai, žvejyba ir aplinkos turizmas (ekoturizmas), taip pat yra svarbūs vietos ekonomikai. Vietinės bendruomenės, tarp jų vietiniai indėnai, tebenaudoja tradicines medžioklės ir žvejybos praktikas.
Apsauga ir dabartinės grėsmės
Šiandien Princo Viljamo sąsiauris laikomas ekologiškai jautria zona. Pagrindinės grėsmės – naftos infrastruktūros avarijos, komercinė žvejyba, klimato kaita ir su ja susijęs ledynų tirpimas bei buveinių pokyčiai. Dėl klimato kaitos ledynai traukiasi, keičiasi sūraus ir gėlo vandens santykis, kinta maistinių medžiagų srautas ir migruojančių rūšių elgsena. Apsaugos priemonės apima tarptautinį ir vietinį reguliavimą, saugomų teritorijų kūrimą ir stebėsenos programas, siekiant sumažinti riziką ir skatinti ekosistemų atkūrimą.
Vietinė kultūra ir paveldas
Princo Viljamo sąsiauriu jau ilgą laiką naudojasi vietinės tautos — ypač Čugacho/Alutiiq (Sugpiaq) bendruomenės. Jų tradicinės žvejybos ir medžioklės žinios bei kultūrinės praktikos yra svarbios tiek antropologiniam paveldui, tiek dabartinėms aplinkosaugos iniciatyvoms, nes vietos žinios padeda suprasti ekosistemų pokyčius ir prisitaikymo būdus.
Princo Viljamo sąsiauris išlieka svarbiu gamtos, istorijos ir ekonomikos susikirtimo tašku – vieta, kurioje susiduria griežta gamta, žmogaus veiklos įtaka ir pastangos išsaugoti jautrią subarktinių jūrų ekosistemą.
Princo Viljamo sąsiauris pietinėje Aliaskos pakrantėje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra garsas?
A: Garsas - tai nedidelis vandens telkinys, atplaukiantis iš vandenyno.
K: Kur yra princo Viljamo garsas?
A: Princo Viljamo garsas yra pietinėje JAV Aliaskos valstijos pusėje ir rytinėje Kenai pusiasalio pusėje.
K.: Kas pavadino Princo Viljamo skardį?
A: 1778 m. Džeimsas Kukas pavadino jį Sandvičo sąsiauriu pagal Sandvičo grafą, bet vėliau jis buvo pavadintas Jurgio III trečiojo sūnaus princo Viljamo Henrio vardu.
K: Kokia žemė supa Princo Viljamo Zundo sąsiaurį?
A: Didžioji dalis žemės šalia Princo Viljamo Zundo yra Čugačo nacionalinio miško, kuris yra antras pagal dydį JAV nacionalinis miškas, dalis. Pakrantę taip pat juosia statūs Čugačo kalnai, yra daug salų ir fiordų, taip pat keletas ledynų.
Klausimas: Kokia stichinė nelaimė 1964 m. įvyko Princo Viljamo sąsiauryje?
A: 1964 m. Princo Viljamo sąsiauryje dėl Didžiojo penktadienio žemės drebėjimo kilo cunamis, per kurį žuvo daug žmonių Čenegoje ir buvo sugriautas Valdezo miestas.
K: Kas nutiko 1989 m. Princo Viljamo sąsiauryje?
A: 1989 m. į seklumą užplaukė naftos tanklaivis "Exxon Valdez", dėl to išsiliejo daug naftos, kuri pakenkė aplinkai ir pražudė apie 250 000 jūros paukščių, beveik 3 000 jūrinių ūdrų, 300 jūrinių ruonių, 250 baltųjų erelių ir iki 22 banginių žudikų.
Ieškoti