"Fantastic" buvo amerikiečių fantastikos ir mokslinės fantastikos žurnalas, leidžiamas 1952–1980 m. Jį pradėjo leisti Ziff‑Davis kaip kompanioną žurnalui Amazing Stories, ir nors pradžioje abiejų žurnalų profilis kartais persidengdavo, Fantastic greitai įgijo savitą kryptį, publikuodamas tiek tradicinę fantasy, tiek mokslinę fantastiką.
Leidimo istorija ir redaktoriai
Žurnalo ankstyvaisiais metais redaktoriaus vaidmenį ėmėsi Howardas Browne'as. Dėl besikeičiančių pardavimų ir skaitytojų pageidavimų jis laikui bėgant linko prie grynesnės mokslinės fantastikos, tuo pat metu prarasdamas dalį susidomėjimo žurnalu. Per 1950‑uosius ir 1960‑ųjų pradžią Paul W. Fairman taip pat redagavo leidinį, tačiau šiuo laikotarpiu kartais pasitaikė mažiau solidžių tekstų ir daug perspausdinimų.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje redaktoriaus pareigas perėmė energinga Cele Goldsmith (vėliau žinoma kaip Cele Goldsmith Lalli). Ji suteikė erdvės jauniems ir novatoriškiems autoriams, padėjo pradėti karjeras tokiems rašytojams kaip Rogeris Zelazny ir Ursula K. Le Guin, taip pat atvėrė kelią daugeliui kitų talentų.
1965 m. Ziff‑Davis žurnalus pardavė Solui Cohenui. Cohenas pradžioje samdė redaktorių Josephą Wrzosą ir įvedė perspausdinimų politiką (angl. reprint policy), kuri leido sumažinti išlaidas ir tapo trumpuoju laikotarpiu finansiškai sėkminga. Tačiau šis sprendimas sukėlė konfliktų su naujai susikūrusia Amerikos mokslinės fantastikos rašytojų organizacija (Science Fiction Writers of America), nes perspausdinimų politika kėlė klausimų dėl autorių atlygio ir leidinio vaidmens rinkoje.
Vėliau, šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje, redaktoriaus pareigas perėmė Tedas White. Jis aktyviai dirbo žurnalo atgaivinimui: nutraukė vien perspausdinimų politiką, vėl ėmė skelbti originalius kūrinius, plėtė meninį apipavidalinimą ir pristatė komiksų dailininkų darbus bei serijines iliustracijas, kas padidino žurnalo patrauklumą skaitytojams.
1978 m. Solas Cohenas pardavė savo dalį partneriui Arthurui Bernhardui. Netrukus po to Tedas White'as pasitraukė iš redaktoriaus pareigų. Jo vietą užėmė Elinor Mavor, tačiau po maždaug dvejų metų Bernhardas priėmė sprendimą uždaryti Fantastic ir sujungti jį su žurnalu Amazing Stories, kurio tiražas paprastai buvo šiek tiek didesnis. Taip pat paminėtina, kad leidybos forma ir tiražai keitėsi per visą egzistavimo laikotarpį — nuo ritinių iki digest formato ir skirtingų periodiškumų.
Turinys, įtaka ir paveldas
Fantastic publikuodavo tiek trumposios fantastikos kūrinius, tiek novelės ir romanų ištraukas, taip pat apžvalgas ir redakcines pastabas. Per savo veiklos metus žurnalas tapo svarbia platforma tiek pradedantiems, tiek jau žinomiems autoriams. Be Zelazny ir Le Guin, per žurnalą lankėsi daug kitų autorių, kurių darbai prisidėjo prie XX a. vidurio fantastikos ir mokslinės fantastikos raidų.
Žurnalo istorija rodo tipiškus leidybos sektoriaus iššūkius: rinkos svyravimus, redakcinio skonio pokyčius, finansinius sprendimus, kurie gali pagerinti ar pabloginti leidinio kokybę, taip pat svarbą jaunų talentų atradimui. Dėl savo papelio ir viršelių daugelis Fantastic numerių šiandien yra vertinami kolekcionierių ir tyrinėtojų.
Išvados
Fantastic egzistavo penkis dešimtmečius ir per tą laiką patyrė ryškių pakilimų bei nuosmukių. Jis padėjo paskatinti reikšmingas autorių karjeras, atspindėjo leidybos ir redakcinės politikos permainas bei prisidėjo prie to, kad fantastika ir mokslinė fantastika taptų platesnio skaitytojų rato dalimi. Nors 1980 m. žurnalas buvo sujungtas su Amazing Stories, jo indėlis į žanro istoriją išlieka.