Teismo konsultantas

Istorija

Amicus curiae praktika atsirado romėnų teisėje. Ji buvo svarbi ir Anglijos bendrojoje teisėje, ir Amerikos teisinėje sistemoje. Vėliau ji pradėta taikyti tarptautinėje teisėje, ypač susijusioje su žmogaus teisėmis. Šiandien ja naudojasi Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jį taip pat naudoja Amerikos žmogaus teisių komisija, Amerikos žmogaus teisių teismas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Specialusis tribunolas Libanui.

Pristatymas

Dažniausiai spaudoje pastebima situacija, kai teisių gynimo grupė apeliaciniame teisme pateikia pranešimą byloje, kurioje ji nėra proceso šalis. Apeliacinėse bylose paprastai apsiribojama tik faktiniais duomenimis ir argumentais, pateiktais žemesnės instancijos teismo nagrinėtoje byloje. Paprastai advokatai daugiausia dėmesio skiria faktams ir argumentams, kurie palankiausi jų klientams. Jeigu byla gali turėti platesnių pasekmių, amicus curiae pranešimai yra būdas pristatyti šias problemas, kad galimas platus teisinis teismo sprendimų poveikis nepriklausytų tik nuo tiesiogiai byloje dalyvaujančių šalių.

Žymiausiose bylose amici curiae paprastai yra organizacijos, turinčios didelius teisinius biudžetus. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ne pelno siekiančios teisinės gynybos organizacijos, tokios kaip Amerikos pilietinių laisvių sąjunga, Landmark Legal Foundation, Pacific Legal Foundation ir kitos, dažnai teikia tokius raštus, siekdamos pasisakyti už arba prieš tam tikrą teisinį pakeitimą ar aiškinimą. Jei sprendimas gali turėti įtakos visai pramonės šakai, savo susirūpinimą gali norėti išreikšti ir kitos bendrovės, ne tik ginčo šalys. Jungtinėse Amerikos Valstijose federaliniai teismai dažnai nagrinėja bylas dėl valstijų įstatymų konstitucingumo. Todėl valstijos gali teikti pranešimus kaip amici curiae, kai jų įstatymai gali būti paveikti, kaip Aukščiausiojo Teismo byloje McDonald prieš Čikagą, kai trisdešimt dvi valstijos, globojamos Teksaso (ir atskirai Kalifornijos), pateikė tokius pranešimus.

Amici curiae, kurie nepateikia trumpųjų pranešimų, dažnai pateikia akademinį požiūrį į bylą. Laikraščių redakciniai straipsniai, tinklaraščiai ir kiti nuomonių straipsniai gali daryti įtaką Aukščiausiojo Teismo sprendimams kaip de facto amici curiae. Tačiau techniškai jie nelaikomi amicus curiae, nes nepateikia medžiagos Teismui, jiems nereikia prašyti leidimo ir nėra garantijos, kad jie bus perskaityti.

Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimas

Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs specialias taisykles, taikomas amicus curiae pranešimams, kuriuos prašoma pateikti jo nagrinėjamose bylose. Aukščiausiojo Teismo 37 taisyklėje iš dalies teigiama, kad tokia santrauka turėtų apimti "svarbius klausimus", kurių šalys nenagrinėjo ir kurie "gali būti labai naudingi". Amicus curiae santraukos viršelyje turi būti nurodyta, kurią šalį santrauka remia, arba ar santrauka remia tik patvirtinimą, ar tik panaikinimą. Teismas taip pat reikalauja, kad, inter alia, visi nevyriausybiniai amici nurodytų asmenis, suteikusius piniginį įnašą rengiant ar pateikiant santrauką. Rašytiniai paaiškinimai turi būti parengti brošiūros formatu, o Teismui turi būti pateikta 40 jų kopijų.

Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiajame Teisme, išskyrus atvejus, kai amicus santrauką pateikia federalinė vyriausybė (arba vienas iš jos pareigūnų ar atstovų) arba JAV valstija, paprastai reikalingas teismo leidimas (pateikiant prašymą dėl leidimo) arba abipusis šalių sutikimas. Leidimas amicus curiae pateikti žodinius argumentus laikomas "ypatingu".

Pasaulio prekybos organizacijoje

Amicus curiae pranešimų vaidmuo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo sistemoje yra prieštaringas. Ginčai kyla dėl PPO ginčų vyriausybinio pobūdžio. Kadangi prie sistemos gali prisijungti tik PPO narės, visos ne narės, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos (NVO), į ją neįtraukiamos ir neturi teisės būti išklausytos. Taigi vienintelis būdas, kuriuo jos gali prisidėti prie PPO sprendimo, yra pateikti amicus curiae pranešimus.