Mazutas — sunkusis kuras: apibrėžimas, savybės ir panaudojimas

Mazutas - tai frakcija, gaunama distiliuojant naftą kaip distiliatas arba naftos perdirbimo gamyklos likutis. Plačiąja prasme mazutas yra bet koks skystas naftos produktas, kuris deginamas krosnyje ar katile šilumai gaminti arba naudojamas variklyje energijai gaminti, išskyrus alyvą, kurios pliūpsnio temperatūra yra maždaug +40 °C, ir alyvą, deginamą medvilnės ar vilnos degikliuose. Šia prasme dyzelinas yra mazuto rūšis. Mazutą sudaro ilgos angliavandenilių grandinės, ypač alkanų, cikloalkanų ir aromatinių angliavandenilių. Terminas mazutas taip pat vartojamas siauresne prasme, reiškiantis tik sunkiausius komercinius degalus, kuriuos galima gauti iš žalios naftos, sunkesnius už benziną ir pirminį benziną.

Savybės

Mazutas pasižymi keletu būdingų fizinių ir cheminių savybių:

  • Densitetas: paprastai didesnis nei lengvųjų kuro produktų, dažnai apie 0,94–1,01 g/cm³ (priklauso nuo tipo).
  • Klampumas: labai didelis esant žemai temperatūrai – mazutas dažnai turi būti šildomas, kad sumažėtų klampa ir būtų galima pumpuoti arba purkšti deginimui.
  • Šiluminė vertė: apytiksliai ~40 MJ/kg, priklausomai nuo sudėties ir priemaišų.
  • Sieros ir neorganinės priemaišos: mazute gali būti reikšmingas sieros kiekis ir metalų (natrio, vanadžio ir kt.), kurie lemia koroziją ir teršalų gamybą deginant.
  • Sudėtis: ilgų angliavandenilių mišinys, taip pat asfaltenų ir dervų komponentai, kurie suteikia tamsią spalvą ir didelę klampą.
  • Uždegimo savybės: pliūpsnio temperatūra paprastai aukštesnė nei lengvesnių kuro frakcijų (dažnai virš +60 °C).

Gamyba ir klasifikacija

Mazutas dažniausiai gaunamas kaip naftos perdirbimo proceso likutis arba sunkiųjų frakcijų distiliatas. Pagal taikymą ir fizikines savybes jis skirstomas į įvairius tipus (pvz., mazuto rūšys pagal klampumą ar siera): nuo gana skystų produktų, kurie primena sunkiąją dyzeliną, iki itin klampių rūšių, kurias reikia šildyti prieš naudojimą.

Kartais terminai ir klasifikacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ar pramonės šakos, todėl praktikoje galima išgirsti įvairius pavadinimus (pvz., heavy fuel oil, bunker fuel, IFO ir pan.).

Panaudojimas

  • Pramoniniai katilai ir šilumos gamyba: mazutas plačiai naudojamas pramoniniuose šilumos generatoriuose, krosnyse ir elektrinėse (ypač ten, kur nereikalaujama itin švaraus degimo).
  • Jūrų laivyba: istoriniu požiūriu daug jūrų laivų naudojo sunkiuosius mazutus kaip bunkerinį kurą; pastaraisiais metais laivyboje taikomi griežtesni sieros apribojimai, todėl naudojimas keičiasi.
  • Pramoniniai varikliai: specialūs didelio galingumo varikliai gali naudoti sunkiuosius degalus.
  • Perdirbimas ir tolesnė gamyba: mazutas kartais naudojamas kaip žaliava rafinavimo arba cheminės pramonės procesuose.

Saugos ir aplinkosaugos aspektai

Mazuto deginimas sukelia tam tikrus aplinkosaugos ir sveikatos iššūkius:

  • Emisijos: deginant mazutą susidaro sieros oksidai (SOx), azoto oksidai (NOx), dalelės (PM) ir kiti teršalai. Dėl sieros kiekio mazuto naudojimas yra ypač jautrus aplinkosaugos reglamentavimams (pvz., laivininkystėje įsigalioję sieros ribojimai).
  • Atliekos ir pelenai: degimo metu susidaro pelenai ir nuosėdos, kurių tvarkymas reikalauja papildomų priemonių.
  • Saugumas: dėl didelio klampumo, šildymo poreikio ir galimo aukštos temperatūros kontaktų reikalingos specialios saugos procedūros, užtikrinant tinkamą ventiliaciją, antistatiką ir apsaugos priemones nuo nudegimų.
  • Aplinkos rizika: nutekėjus mazutui kyla didelė teršimo rizika vandens telkiniams ir dirvožemiui; valymas sudėtingesnis nei nuo lengvesnių naftos produktų.

Praktiniai aspektai: laikymas ir naudojimas

  • Mazutas dažnai laikomas šildomuose rezervuaruose arba vamzdynuose, kad būtų užtikrintas tinkamas klampumas pumpavimui.
  • Degimo įrenginiams reikia specialių purkštukų ir degimo kamerų, pritaikytų aukštesnei klampai ir galimai didesniam pelenų kiekiui.
  • Kai kuriose šalyse ir sektoriuose mazuto naudojimas ribojamas arba reikalaujama papildomų valymo technologijų (pavyzdžiui, siurbliai su šildymo elementais, nuosėdų surinkimo sistemos, išmetamųjų dujų valymo įrenginiai).

Santrauka

Mazutas yra sunki naftos frakcija, naudojama kaip kuras pramonėje, energetikoje ir laivyboje. Jis pasižymi didesniu densitetu ir klampumu, turi aukštesnį sieros ir priemaišų kiekį nei lengvieji kuro produktai, todėl jo naudojimas reikalauja specializuotos įrangos, saugos priemonių ir atitikties aplinkosaugos reikalavimams. Plačioje prasme į mazutą kartais įtraukiamas ir dyzelinas, tačiau siauresne prasme terminu žymimi būtent sunkiausi ir klampiausi rūšys.

Naftos tanklaivis, priimantis bunkerinius degalus.Zoom
Naftos tanklaivis, priimantis bunkerinius degalus.

Šešios klasės

Jungtinėse Valstijose mazutas skirstomas į šešias klases pagal virimo temperatūrą, sudėtį ir paskirtį. Kuro virimo temperatūra, svyruojanti nuo 175 iki 600 °C, ir anglies grandinės ilgis, nuo 20 iki 70 atomų, didėja su skaičiumi. Klampa taip pat didėja su mazuto skaičiumi, o sunkiausią mazutą reikia kaitinti, kad jis tekėtų. Kaina paprastai mažėja didėjant degalų skaičiui.

Mazutas Nr. 1, mazutas Nr. 2 (mazutas šildymui) ir mazutas Nr. 3 vadinami distiliaciniu mazutu, dyzeliniu mazutu, lengvuoju mazutu, gazoliu arba tiesiog distiliatu. Pavyzdžiui, Nr. 2 mazutas, Nr. 2 distiliatas ir Nr. 2 dyzelinis mazutas yra beveik tas pats. Dyzelinas skiriasi tuo, kad jam taip pat nustatyta cetaninio skaičiaus riba, apibūdinanti degalų užsidegimo kokybę. Distiliuotas mazutas distiliuojamas iš žalios naftos.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra mazutas?


A: Mazutas - tai skystas naftos produktas, kuris deginamas krosnyje ar katile, kad būtų gaminama šiluma, arba naudojamas variklyje, kad būtų gaminama energija.

K: Iš kur gaunamas mazutas?


A: Mazutas yra frakcija, gaunama distiliuojant naftą kaip distiliatas arba naftos perdirbimo gamyklos liekana.

K: Kas yra dyzelinas, palyginti su mazutu?


A.: Šia prasme dyzelinas yra mazuto rūšis.

K: Kokia yra mazuto cheminė sudėtis?


A: Mazutą sudaro ilgos angliavandenilių grandinės, ypač alkanų, cikloalkanų ir aromatinių angliavandenilių.

K: Koks yra pliūpsnio temperatūros reikalavimas, kad skystas naftos produktas būtų laikomas mazutu?


A: Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra yra maždaug +40 °C, nelaikomi mazutu.

K: Ar benzinas laikomas mazutu?


A: Benzinas nelaikomas mazutu, nes jis yra lengvesnis už sunkiausius komercinius degalus, kuriuos galima gauti iš žalios naftos.

K: Kaip paprastai naudojamas mazutas?


A.: Mazutas paprastai deginamas krosnyse ar katiluose, kad būtų gaminama šiluma, arba naudojamas varikliuose, kad būtų gaminama energija.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3