Skrandis (gizzard) – apibrėžimas ir funkcija paukščiams bei gyvūnams
Skrandis, arba skrandžio malūnėlis, yra skrandžio raumeninis skyrius, skirtas maisto mechaniniam smulkinimui. Jis būdingas daugeliui gyvūnų grupių, ypač tiems, kurie neturi ar turi mažai dantų, todėl maistą turi sutrupinti kitaip.
Skrandžiai yra įprasta įranga tarp pterozaurų, paukščių, dinozaurų ir krokodilų, taip pat kai kurių žuvų ir vėžiagyvių. Fosilijų tyrimai dažnai aptinka vadinamuosius gastrolitus (mažus akmenukus), kurie rodo skrandžio malūnėlio buvimą išnykusių rūšių organizmuose.
Kaip veikia skrandžio malūnėlis
Mechanizmas yra paprastas: gyvūnas praryja žvyro, smulkių akmenukų ar kietų maisto dalelių, kurie saugomi skrandžio malūnėlyje ir padeda smulkinti maistą raumenų susitraukimų metu. Pats skrandžio vidus yra tvirtas, raumeningas, dažnai išklotas kietu apsauginiu sluoksniu, kad audiniai nepažeistų akmenukų trinties.
Paukščių virškinimo sistema
Paukščiai turi dvifazę priešvirškinimo sistemą: pirmiausia maistas gali būti laikinai sandėliuojamas pasėlyje, vėliau patenka į liaukinį skrandį (proventrikulą), kuriame pridedami virškinimo sekretai. Po proventrikulio maistas patenka į raumeninį skrandį (ventrikulą arba skrandžio malūnėlį), kuriame jis smulkinamas kartu su anksčiau prarytais akmenukais. Kartais maistas gali būti trumpam sugrąžintas atgal į proventrikulą tolimesniam suvirškinimui ir atgal — tai priklauso nuo rūšies ir valgomo maisto rūšies.
Paukščių skrandžio malūnėliai dažnai iškloti tvirtu proteino ir angliavandenių kompleksu, vadinamu angliavandenių ir baltymų kompleksu — koilinu, kuris apsaugo raumenis nuo trinties ir dilimo.
Skirtumai tarp gyvūnų grupių
- Kai kuriems paukščiams (pvz., vištoms ar stručiams) skrandžio malūnėlis ypač galingas — jie praryja daug žvyro, kad sukramtytų grūdus ar kietas augalinio maisto dalis.
- Krokodilai ir kai kurie dantyti ropliai taip pat naudoja skrandžio malūnėlį ruošiant ir smulkinant grobį.
- Iš fossilijų žinoma, kad pterozaurai ir kai kurie dinozaurai taip pat naudojo gastrolitus — tai padeda interpretuoti jų mitybą ir elgseną.
- Kai kurioms žuvų ir vėžiagyvių rūšims raumeninis skrandis atlieka tą pačią funkciją smulkinant kriaukles ar kietą planktoną.
- Žiogai ir kai kurie kiti vabzdžiai turi raumeninį priešsieninį skyrių ar „gizzard“ tipo struktūrą, padedančią sutrupinti ląstelinius augalinio maisto komponentus prieš patekant į žarnyną.
- Sliekai turi pasėlį ir galingą skrandį (gizzard): pasėlis trumpam saugo maistą, o skrandis jį mechanškai susmulkina prieš pereinant į žarnyną.
Praktinės ir ekologinės pastabos
Gastrolitai (praryti akmenukai) gali būti svarbūs ne tik virškinimui — kai kuriais atvejais jie padeda stabilizuoti kūno svorį ar paveikia plūdrumą vandenyje (tai svarstoma aptariant kai kurių vandens roplių ar plesiozaurų funkcijas). Taip pat skrandžio malūnėlis yra prisitaikęs prie mitybos tipo: grūdų ir sėklų valgantys paukščiai turi ypač kietą ir storą išklotinę, o plėšrūs gyvūnai ją gali turėti mažiau išvystytą.
Veterinarinėje praktikoje skrandžio malūnėlio problemos gali pasireikšti, kai gyvūnai praryja per daug stambių, per aštrių arba toksiškų objektų — tai gali sukelti užsikimšimą ar audinių pažeidimą. Vištoms kartais duodami mažesni šlakas (žvyro) kiekiu pakeistos dietos priežiūrai, tačiau per didelis arba netinkamas žvyro kiekis gali būti žalingas.
Apibendrinant, skrandžio malūnėlis yra specializuota anatominė struktūra, kuri leidžia gyvūnams be dantų efektyviai susmulkinti maistą mechaniniu būdu ir gerinti virškinimo efektyvumą įvairiose ekologinėse nišose.
Balandžių skrandis (8 serija), matomas dvylikapirštės žarnos dešinėje pusėje tarp kojų.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra žąsiaganis?
Atsakymas: Skrandis - tai kai kurių gyvūnų skrandžio dalis, kuri sumala maistą.
K: Kurie gyvūnai turi dantis ir todėl jiems nereikia skrandžio?
A: Gyvūnams, kurie turi dantis, skrandžio nereikia.
K: Kurie gyvūnai turi skrandį?
Atsakymas: Daugelis gyvūnų, įskaitant pterozaurus ir paukščius, dinozaurus ir krokodilus, taip pat daugelį žuvų ir vėžiagyvių, turi skrandį.
K: Kaip veikia skrandis?
A.: Žiaunadė veikia taip, kad gyvūnas ėda žvyrą ir mažus akmenėlius, kurie susmulkina maistą žiaunadangoje, kuri yra raumeninga ir išklota tvirta medžiaga.
K: Kaip veikia paukščių skrandis?
A: Paukščių maistas, perėjęs per skrandžio rūgštį, patenka į raumeninį skrandį (dar vadinamą ventrikulu), t. y. žiaunadėžę, kur prieš patekdamas atgal į tikrąjį skrandį yra sumalamas su anksčiau prarytais akmenimis.
K: Kas apsaugo paukščių skrandžio raumenis?
A: Paukščių skrandžio raumenis saugo kietas sluoksnis, sudarytas iš angliavandenių ir baltymų komplekso koilino.
K: Ar visi gyvūnai turi skrandį ir skrandį?
Atsakymas: Ne, ne visi gyvūnai turi skrandį ir skrandį. Pavyzdžiui, pievinių kiaulytės žiauklę turi pirmiau už skrandį, o sliekai turi tik žiauklę ir neturi skrandžio.
