Žuvėdros (Laridae) – paukščiai: apibrėžimas, biologija ir elgsena
Žuvėdros yra jūros ir gėlavandeniai paukščiai. Jos priklauso Laridae šeimai ir Charadriiformes būriui. Šioje šeimoje yra daug skirtingų rūšių, nuo smulkių iki gana didelių žuvėdrų, kurios skiriasi spalva, snapo forma ir gyvenimo būdu.
Išvaizda ir dydis
Egzistuoja daugybė skirtingų rūšių žuvėdrų. Dauguma jų turi vyraujančią baltą arba pilką kūno plunksną, sparnai gali būti pilkšvi arba juodi, o snapas dažnai būna geltonas (snapu). Dydis priklauso nuo rūšies: kai kurios žuvėdros yra maždaug vištos dydžio, kitos – gerokai mažesnės ar didesnės. Kojos paprastai yra tinklinės (plaukimui pritaikytos).
Mityba ir elgsena
Žuvėdros yra oportunistinės ir visavalgės: jos ėda žuvis, bestuburius, vabzdžius, taip pat vaišinasi išmestu ar negyvu maistu. Nors mityba yra įvairi, dažnai jos renkasi mėsą. Jos ieško išmesto maisto ir negyvų gyvūnų, bet taip pat aktyviai medžioja — gaudo žuvis, retesniais atvejais – mažus paukščius ar kiaušinius. Dėl šio elgesio žuvėdros sėkmingai prisitaikė gyventi šalia žmonių, dažnai randamos prie atliekų aikštelių ir miestų gatvėse.
Poilsis ir socialinis gyvenimas
Daugumos rūšių žuvėdros yra aktyvios dieną ir ilsisi naktį. Jos dažnai miega paplūdimiuose arba ant vandens – pavyzdžiui, ežeruose ar jūroje, kai vanduo ramus. Žuvėdros dažnai gyvena kolonijomis: tai suteikia saugumo, padeda rasti maistą ir keistis informacija. Palyginti su kitais paukščiais, žuvėdros yra gana protingos. Jos turi sudėtingą garsų ir kūno judesių sistemą, kurią naudoja bendravimui su kitomis žuvėdromis — taip perduoda signalus apie pavojų, maistą ar partnerius.
Veisimas ir elgesys su jaunikliais
Dauguma žuvėdrų rūšių peri kartą per metus ir paprastai užauga nuo vieno iki trijų jauniklių. Daugeliu atvejų lizdas įrengiamas ant žemės, uolų arba pastatų stogų. Dažniausiai dedama keli kiaušiniai; inkubacijos trukmė svyruoja priklausomai nuo rūšies, bet dažnai tai yra kelios savaitės. Abi tėvų pusės dalyvauja perince ir maitinime, o tėvai labai saugo savo kiaušinius ir jauniklių, kartais kovodami labai agresyviai, net iki mirties, kad apgintų jauniklius.
Buvimas miestų aplinkoje ir žmogaus įtaka
Anksčiau žuvėdros būdavo dažniausiai prie jūros, nes jos yra vandens paukščiai su plaukimui tinklinėmis kojomis. Dabar daugelis rūšių plinta šalies gilumoje, nes maisto randa šalia žmonių gyvenamų vietų. Urbanizacija suteikė joms naujų maitinimosi galimybių, tačiau kartu kyla rizikos: šiukšlės, toksiškos medžiagos, netinkamai tvarkomos atliekos ir susidūrimai su transportu gali pakenkti populiacijoms.
Išsaugojimas ir praktiniai patarimai
Kai kurios žuvėdrų rūšys yra gausios ir prisitaikiusios prie žmonių, o kitos — nykstančios dėl buveinių praradimo, taršos ar persekiojimo. Svarbu saugoti pakrančių ir salų lizdavietes, reguliuoti atliekų tvarkymą ir mažinti žmogaus trikdymą per veisimosi sezoną. Jei norime kartu gyventi taikiai: neviliokime paukščių maistu, tinkamai laikykime atliekas ir nesibraukime arti lizdų per veisimosi laikotarpį.
Papildoma pastaba: Žmonės paprastai nevalgo žuvėdrų.
Susiję puslapiai
- Silkinė kregždė
- Mažoji juodagalvė kregždė
- Bendrosios licencijos pagal 1981 m. Laukinės gamtos ir kaimo vietovių įstatymą
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra bendras Laridae šeimos paukščių pavadinimas?
A: Laridae šeimos paukščių bendrinis pavadinimas yra kregždės, arba jūrinės antys.
K: Kaip atrodo kregždės?
A.: Daugumos rūšių kregždės yra baltos spalvos, pilkais arba juodais sparnais, geltonu snapu ir maždaug vištos dydžio (bet kai kurios yra mažesnės).
K: Kuo maitinasi didžiosios antys?
A: Čiurkos gali ėsti daugumą maisto rūšių, bet labiausiai mėgsta mėsą. Jos ieško išmesto maisto ir negyvų gyvūnų, taip pat medžioja.
K: Kur miega didžiosios antys?
A.: Dieną dažniausiai miega paplūdimiuose, o naktį miega ant vandens, pavyzdžiui, ežeruose arba jūroje, kai ji rami.
K.: Ar rajos gyvena tik prie jūros?
A.: Anksčiau buvo paplitusios tik prie jūros, nes tai vandens paukščiai, turintys plaukimui tinklines kojas, tačiau dėl gebėjimo susirasti maisto visur, kur gyvena žmonės, jos vis dažniau sutinkamos ir šalies gilumoje.
K: Kiek protingos yra jūrinės antys, palyginti su kitais paukščiais?
Atsakymas: Palyginti su kitais paukščiais, rajos laikomos gana protingomis; jos turi sudėtingą garsų ir kūno judesių sistemą, kurią naudoja bendravimui tarpusavyje.
Klausimas: Kaip dažnai peri ir kiek jauniklių jos paprastai turi?
A: Dauguma kirų rūšių peri kartą per metus ir paprastai turi du ar tris jauniklius (mažylius).
