Plaktuko metimas – tai lengvosios atletikos metimo varžybos, kuriose tikslas – išmesti sunkų metalinį rutulį, pritvirtintą prie vielos ir rankenos, kiek toliau nei varžovams. Pavadinimas „plaktuko metimas“ kilo iš senesnių škotų sporto varžybų, kuriose naudoti panašūs įrenginiai ir judesiai.

Technika ir metimo eiga

Kaip ir kitose metimo rungtyse, varžybų dalyviai pradeda kilstelėdami plaktuką virš galvos, kad būtų pradėtas sukamasis judesys. Prieš apsisukimus atliekami pradiniai „svingai“ ar „winds“; tuomet metikas atlieka nuo vieno iki keturių apsisukimų ratu, siekdamas didinti plaktuko linijinį greitį. Dauguma elite metikų atlieka tris arba keturis apsisukimus, palaipsniui didindami greitį su kiekvienu posūkiu. Metikas paleidžia rutulį iš rato priekio, o tolimą metimą lemia keli pagrindiniai veiksniai: geras paleidimo kampas, prisukimo ir koordinacijos sukurtas kamuoliuko greitis, tvarkinga pėdų darbų technika ir momentinis išstūmimas.

Įranga ir taisyklės

  • Įrankis: plaktukas susideda iš metalinio rutulio (svoris vyrams ~7,26 kg, moterims ~4 kg), plonos vielos ir rankenos. Maksimali leistina ilgio norma yra apibrėžta tarptautinėse taisyklėse.
  • Metimo ratas: metama iš apvalaus metimo rato, kurio skersmuo yra apie 2,135 m. Metikas negali išeiti už rato rimties iki momento, kai plaktukas nusileidžia—priešingu atveju – metimas laikomas klaidingu.
  • Sektorius: metimų sektorius turi nustatytą kampą (apie 34,92°). Plaktukas turi kristi sektoriuje; jeigu jis pataiko už sektoriaus ribų, metimas anuliuojamas.
  • Matuojama: matuojama nuo rato centro iki pirmosios plaktuko kontakto su žeme.

Varžybų formatas

Paprastai varžybose kiekvienas dalyvis turi tris pradinius bandymus; aštuoni geriausi vėliau gauna po tris papildomas teisės metimus. Nugalėtoju laikomas tas, kurio geriausias metimas yra ilgiausias. Tarptautiniuose renginiuose galioja oficialios teisėjų komandos, kurios stebi rato palikimą, sektoriaus pažeidimus ir matavimus.

Trumpa istorija ir olimpinė reikšmė

Plaktuko metimo šaknys siejamos su tradiciniais škotų ir airių žaidimais, kur naudoti svoriai ir svertai buvo mėtyti dėl jėgos demonstravimo. Plaktuko metimas buvo viena iš ankstyvųjų metimo rungčių, įtrauktų į olimpines programas: vyrų varžybos vykdomos nuo XIX a. pabaigos / XX a. pradžios stadionuose, o moterų plaktuko metimas tapo oficialia olimpine rungtimi vėliau (pridėtas į olimpines žaidynes 2000 m.).

Pasaulio rekordai ir garsūs metikai

  • Vyrų pasaulio rekordas: 86,74 m (Yuriy Sedykh, 1986).
  • Moterų pasaulio rekordas: 82,98 m (Anita Włodarczyk, 2016).

Treniruotės ir sauga

Plaktuko metimas reikalauja jėgos, greičio, koordinacijos ir technikos. Treniruotėse derinami jėgos pratimai (pvz., pritūpimai, traukos), plyometrika, specifiniai apsisukimų pratimai ant rato bei darbo su stabilumu ir pėdų technika. Kadangi plaktukas yra pavojingas įrankis, poligonuose ir stadionuose įrengiamos apsauginės grotos arba tvorelės; būtina užtikrinti, kad žiūrovai ir kiti sportininkai būtų saugiame atstume nuo metimų trajektorijos.

Plaktuko metimas – techninė ir taktinė rungtis, kurioje susimaišo jėga, koordinacija ir taktika. Tai universali sporto šaka, prieinama abiem lytims ir populiari tiek mėgėjų, tiek profesionalų lygyje.