"Hammond" vargonai - tai klavišinis instrumentas, panašus į fortepijoną. Labiausiai paplitę "Hammond" vargonai garsą kuria naudodami metalinius ratukus ir elektrą. Tai elektrinė vamzdinių vargonų versija, kurią išrado Laurensas Hammondas ir Johnas M. Hanertas. Pirmą kartą jie buvo pagaminti 1935 m. Slankiojančios "traukės" reguliuoja vargonų skleidžiamo garso tipą. Hammondo vargonai yra vieni sėkmingiausių pagamintų vargonų, nes buvo parduota beveik du milijonaiHammondo vargonų.

Kas tai per instrumentas ir kuo jis ypatingas

Hammond vargonai yra elektromechaninis klaviatūrinis instrumentas: garsas generuojamas ne stygomis ar vamzdžiais, o rotoriais (tonewheels) — metalo ratukais, sukiojamais ties elektromagnetiniais apvijais. Kiekvienas rotorius suteikia tam tikrą dažnį, o signalo kokybę formuoja derinys iš kelių rotorių ir valdiklių. Skirtingai nei tikrai elektriniai sintezatoriai, klasikiniuose Hammond modeliuose garso šaltinis yra mechaninis, todėl instrumentas turi specifinį, „šiltesnį“ ir gyvesnį toną.

Istorija trumpai

Laurensas Hammondas ir inžinierius Johnas M. Hanertas pradėjo kurti instrumentą 1930-aisiais. Pirmieji komerciniai modeliai pasirodė 1935 m. Per dešimtmečius Hammond išleido keletą modelių, iš kurių labiausiai žinomas ir iki šiol populiarus — B-3 (introdukuotas 1954 m.). Būtent šis modelis kartu su rotoriniais Leslie kolonėmis tapo džiazo, rok ir gospel muzikos ikona.

Kaip veikia Hammond vargonai

  • Tonewheels (rotoriai): metalo diskai su išpjovomis, sukiojami šalia elektromagnetinių apvijų. Kiekvienas rotorius generuoja sinusinį signalą tam tikru dažniu.
  • Pickup'ai: elektromagnetai, fiksuojantys rotorių sukuriamus signalus.
  • Traukės (drawbars): slankikliai, leidžiantys reguliuoti atskirų harmoninių lygius ir taip „sumišyti“ pageidaujamą tembrą.
  • Vibrato/Chorus ir efektai: mechaniniai arba elektroniniai efektai suteikia garso judesio ir lankstumo.
  • Leslie kolonėlės: dažnai vartojamos kartu su Hammond; jose yra rotuojančios membranos arba bendrai rotacinis mechanizmas, kuris sukuria charakteringą vibrato/tremolo efektą.

Pagrindinės valdymo priemonės

Traukės (drawbars) yra esminis būdas formuoti Hammond tembrą: jų derinys leidžia sukurti nuo švelnių, vargoninius tonus iki sodrių, „organinių“ gitaros / sintezatoriaus antrųjų balsų. Be to, klaviatūra dažnai turi dviejų lygmenų (manualų) išdėstymą, pedalasbos (pedalboard) žemiems tonams ir įvairius jungiklius bei mygtukus greitiems nustatymams.

Kur naudojami Hammond vargonai

Hammond instrumentai tapo itin populiarūs įvairiuose muzikos žanruose:

  • gospel — nuo 1940–1950 m.;
  • džiazas — ypač B-3 su Leslie;
  • rokas ir progresinis rokas — 1960–1970 m., instrumentas suteikia charakteringą foną ir solo galimybes;
  • pop ir funk — dėl šilto, „riebio“ garso.

Modeliai ir paveldas

Nors originalūs Hammondo vargonai (pvz., A, B, C serijos ir vėlesni B-3, C-3) buvo dideli ir sunkūs, per laiką atsirado ir kompaktiškesni elektriniai bei elektroniniai variantai, imituojantys klasikinį toną. Modernios skaitmeninės klonavimo technologijos leidžia lengvai atkurti Hammond ir Leslie charakterį mažesniais instrumentais arba programiniais įrankiais.

Priežiūra ir restauracija

Senesniems Hammond modeliams reikalinga speciali priežiūra: reguliavimas, valymas, rotorių apžiūra ir dažnai restauracija elektrinių komponentų. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti Leslie kolonėles (rotorius, guoliai, varikliai). Daugelis muzikantų ir kolekcininkų vertina originalų mechaninį principą ir restauracijos darbams ieško patyrusių specialistų.

Žymūs grojantys

Per dešimtmečius daugybė muzikantų pavertė Hammond vargonus savo išskirtiniu instrumentu. Pavyzdžiui, džiazo ir roko pasaulyje jie prisidėjo prie garsų, kuriuos sukūrė tokie atlikėjai kaip Jimmy Smith (džiazas) ar Jon Lord (Deep Purple, rokas). Hammond garsai iki šiol girdimi studijose ir gyvuose pasirodymuose visame pasaulyje.

Išvada

Hammond vargonai — unikalus elektromechaninis instrumentas, kurio specifinis garsas ir valdymo galimybės (ypač drawbars ir sąveika su Leslie kolonėlėmis) padarė jį nepakeičiamu daugelyje muzikos stilių. Nors technologijos vystosi ir atsiranda skaitmeninių pakaitalų, klasikinio Hammondo charakteris vis dar vertinamas dėl savo gyvumo, dinamikos ir tono šilumos.