Chanuka yra žydų šventė, kuria minima Makabėjų pergalė prieš didesnę Sirijos kariuomenę ir, kartu, pažymimas to laikotarpio įvykęs stebuklas. Istoriškai tai nutiko II a. pr. m. e., kai seleukidų valdovas Antijachas IV Epifanas draudė žydų religinę praktiką, o kunigas Matatijas ir jo sūnūs (vadinami Makabėjais arba Hasmonejų šeima) vadovavo sukilimui ir vėliau atkūrė Jeruzalės religinį gyvenimą. Pagal Talmudą, vos vienos dienos aliejaus atsargos leido iš naujo pašventintoje Jeruzalės šventykloje aštuonias dienas degti menorai — todėl Chanuką švenčiama aštuonias dienas. Pagal hebrajų kalendorių Chanuka prasideda Kislevo 25-ąją dieną; pagal Grigaliaus kalendorių tai paprastai tenka lapkričio pabaigoje arba gruodžio mėnesį (pavyzdžiui, 2013 m. Chanuka prasidėjo lapkričio 27 d.). Hebrajų kalbos žodis chanuka reiškia „peršventinimas“ arba „pašventinimas iš naujo“.

Chanukijos (menoros) reikšmė ir uždegimo tvarka

Chanukija (dar vadinama chanuka menora) yra speciali žvakidė ir pagrindinis Chanukos simbolis. Ji turi devynias šakas: aštuonios žvakės atspindi aštuonias šventės naktis, o devintoji — atskirta žvakė, vadinama šamaš (reiškia „palydovas“), kuria uždegame kitas žvakes.

Uždegimo eilė ir simbolika:

  • Chanukiją dažniausiai uždegame taip, kad ji būtų matoma iš lauko (ant lango palangės ar durų esančioje vietoje) — tai pirsumei nisa, t. y. viešinti stebuklą ir Dievo galybę.
  • Pirmąją naktį uždegama viena žvakė, dešinėje chanukijos pusėje. Kiekvieną kitą naktį pridedama po vieną žvakę, kol paskutinę naktį degs aštuonios žvakės.
  • Uždegama iš kairės į dešinę eilės prasme (naujausia žvakė uždegame visada pirmoji), tačiau vietų užpildymas daromas iš dešinės į kairę — tai kartu pagerbia pirminę tradiciją ir naujų stebuklų pridėjimą laikui bėgant.
  • Žvakės niekada neuždegamos tiesiogiai — pirmiausia uždegama aukščiau esanti šamaš žvakė, o ja yra uždegiamos visos kitos.

Palaiminimai ir liturgija

Prieš uždegant žvakes žydai tradiciškai taria specialius palaiminimus (brachot). Dažniausiai skaitomi trys palaiminimai:

  • Baruch ata Adonai… (palaiminimas už žvakių uždegimą): sakomas kiekvieną vakarą.
  • …asher kid’shanu b’mitzvotav v’tzivanu l’hadlik ner shel Chanukah (palaiminimas, kad Dievas įsakė uždegti Chanukos žvakes): taip pat sakomas kiekvieną vakarą.
  • Shehecheyanu (palaiminimas „dėkojame, kad atkeliavome iki šios dienos“) tariamas tik pirmąją Chanukos naktį.

Be to, ritualo metu liturgijoje pridedamas specialus tekstas Al hanissim (apie stebuklus), kuris sakomas maldose ir padėkos maldose (Amidah, Birkat Hamazon) per Chanukos laikotarpį.

Tradicijos, papročiai ir šventinis maistas

Chanuka yra šeimyninė ir bendruomeninė šventė su daug žaismingų ir simbolinių papročių:

  • Dreidel — keturių pusių besisukanti viršūnė, ant kurios yra hebrajiškos raidės (nun, gimel, hey, shin). Keturios raidės sudaro frazę „Nes gadol haya shaam“ — „Ten įvyko didelis stebuklas“. Izraelyje ant dreidelės dažnai užrašoma „Po“ (vietoj „shaam“), todėl ten skamba „Čia įvyko didelis stebuklas“.
  • Gelt — šokoladiniai ar tikrieji pinigėliai vaikams, žaidžiant dreidel arba dalijantis dovanomis.
  • Frituotas maistas — tradicija primena apie alyvos stebuklą: Populiarūs patiekalai yra bulviniai blyneliai (latkes) ir bakeryje ruošti spurgos su džemu ar kremu (sufganiyot). Skirtingose žydų bendruomenėse gaminami įvairūs aliejuje kepti patiekalai, pabrėžiant alyvos svarbą istorijoje.
  • Dainos ir giesmės — pvz., „Ma'oz Tzur“ (liet. „Uolaus Stulpas“) yra viena iš tradicinių Chanukos giesmių, atliekama po žvakių uždegimo.
  • Dovanos — kai kuriose bendruomenėse ypač tarp vaikų yra įprasta dalinti dovanas ar pinigėlius kiekvieną Chanukos naktį.

Religinė ir kultūrinė svarba šiandien

Chanuka simbolizuoja religijos laisvės, tautinio atsinaujinimo ir šviesos pergalės prieš tamsą idėjas. Be religinių apeigų, šventė turi ir plačiai kultūrinį aspektą — vieši chanukijų įžiebimai, mokyklų bei miestų renginiai, bendruomeninės arbatos, koncertai ir edukaciniai užsiėmimai. Izraelyje Chanuka yra populiari nacionalinė šventė su gausiais viešais renginiais, o diasporoje — tiek religinių, tiek sekuliarių šeimų švenčiama šventė.

Skirtumas tarp chanukijos ir šventyklos menoros

Reikėtų paminėti, kad chanukija, naudojama šventei šiandien, skiriasi nuo Septynių šakų šventikos (menoros), kuri stovėjo Senosios Šventyklos viduje. Šventyklos menora turėjo septynis žibintus ir buvo religinis šventyklos atributas; chanukija turi devynias šakas ir funkcionuoja specifinei Chanukos atminčiai bei žvakių uždegimo tradicijai.

Chanuka yra džiaugsminga ir šviesi šventė, kurioje tradicija, istorija ir šeimos susibūrimai susijungia simbolizuojant ištvermę ir viltį. Jos žinutė — šviesa ir tikėjimas gali nugalėti net sunkiausias aplinkybes — išlieka svarbi tiek religinei, tiek kultūrinei žydų bendruomenei visame pasaulyje.