Chanuka — žydų šventė: istorija, tradicijos ir menoros reikšmė
Sužinokite viską apie Chanuką: jos istoriją, tradicijas, menoros reikšmę, žvakių ritualus ir dreidelio simboliką — aštuonias dienas trunkančios žydų šventės prasmė ir papročiai.
Chanuka yra žydų šventė, kuria minima Makabėjų pergalė prieš didesnę Sirijos kariuomenę ir, kartu, pažymimas to laikotarpio įvykęs stebuklas. Istoriškai tai nutiko II a. pr. m. e., kai seleukidų valdovas Antijachas IV Epifanas draudė žydų religinę praktiką, o kunigas Matatijas ir jo sūnūs (vadinami Makabėjais arba Hasmonejų šeima) vadovavo sukilimui ir vėliau atkūrė Jeruzalės religinį gyvenimą. Pagal Talmudą, vos vienos dienos aliejaus atsargos leido iš naujo pašventintoje Jeruzalės šventykloje aštuonias dienas degti menorai — todėl Chanuką švenčiama aštuonias dienas. Pagal hebrajų kalendorių Chanuka prasideda Kislevo 25-ąją dieną; pagal Grigaliaus kalendorių tai paprastai tenka lapkričio pabaigoje arba gruodžio mėnesį (pavyzdžiui, 2013 m. Chanuka prasidėjo lapkričio 27 d.). Hebrajų kalbos žodis chanuka reiškia „peršventinimas“ arba „pašventinimas iš naujo“.
Chanukijos (menoros) reikšmė ir uždegimo tvarka
Chanukija (dar vadinama chanuka menora) yra speciali žvakidė ir pagrindinis Chanukos simbolis. Ji turi devynias šakas: aštuonios žvakės atspindi aštuonias šventės naktis, o devintoji — atskirta žvakė, vadinama šamaš (reiškia „palydovas“), kuria uždegame kitas žvakes.
Uždegimo eilė ir simbolika:
- Chanukiją dažniausiai uždegame taip, kad ji būtų matoma iš lauko (ant lango palangės ar durų esančioje vietoje) — tai pirsumei nisa, t. y. viešinti stebuklą ir Dievo galybę.
- Pirmąją naktį uždegama viena žvakė, dešinėje chanukijos pusėje. Kiekvieną kitą naktį pridedama po vieną žvakę, kol paskutinę naktį degs aštuonios žvakės.
- Uždegama iš kairės į dešinę eilės prasme (naujausia žvakė uždegame visada pirmoji), tačiau vietų užpildymas daromas iš dešinės į kairę — tai kartu pagerbia pirminę tradiciją ir naujų stebuklų pridėjimą laikui bėgant.
- Žvakės niekada neuždegamos tiesiogiai — pirmiausia uždegama aukščiau esanti šamaš žvakė, o ja yra uždegiamos visos kitos.
Palaiminimai ir liturgija
Prieš uždegant žvakes žydai tradiciškai taria specialius palaiminimus (brachot). Dažniausiai skaitomi trys palaiminimai:
- Baruch ata Adonai… (palaiminimas už žvakių uždegimą): sakomas kiekvieną vakarą.
- …asher kid’shanu b’mitzvotav v’tzivanu l’hadlik ner shel Chanukah (palaiminimas, kad Dievas įsakė uždegti Chanukos žvakes): taip pat sakomas kiekvieną vakarą.
- Shehecheyanu (palaiminimas „dėkojame, kad atkeliavome iki šios dienos“) tariamas tik pirmąją Chanukos naktį.
Be to, ritualo metu liturgijoje pridedamas specialus tekstas Al hanissim (apie stebuklus), kuris sakomas maldose ir padėkos maldose (Amidah, Birkat Hamazon) per Chanukos laikotarpį.
Tradicijos, papročiai ir šventinis maistas
Chanuka yra šeimyninė ir bendruomeninė šventė su daug žaismingų ir simbolinių papročių:
- Dreidel — keturių pusių besisukanti viršūnė, ant kurios yra hebrajiškos raidės (nun, gimel, hey, shin). Keturios raidės sudaro frazę „Nes gadol haya shaam“ — „Ten įvyko didelis stebuklas“. Izraelyje ant dreidelės dažnai užrašoma „Po“ (vietoj „shaam“), todėl ten skamba „Čia įvyko didelis stebuklas“.
- Gelt — šokoladiniai ar tikrieji pinigėliai vaikams, žaidžiant dreidel arba dalijantis dovanomis.
- Frituotas maistas — tradicija primena apie alyvos stebuklą: Populiarūs patiekalai yra bulviniai blyneliai (latkes) ir bakeryje ruošti spurgos su džemu ar kremu (sufganiyot). Skirtingose žydų bendruomenėse gaminami įvairūs aliejuje kepti patiekalai, pabrėžiant alyvos svarbą istorijoje.
- Dainos ir giesmės — pvz., „Ma'oz Tzur“ (liet. „Uolaus Stulpas“) yra viena iš tradicinių Chanukos giesmių, atliekama po žvakių uždegimo.
- Dovanos — kai kuriose bendruomenėse ypač tarp vaikų yra įprasta dalinti dovanas ar pinigėlius kiekvieną Chanukos naktį.
Religinė ir kultūrinė svarba šiandien
Chanuka simbolizuoja religijos laisvės, tautinio atsinaujinimo ir šviesos pergalės prieš tamsą idėjas. Be religinių apeigų, šventė turi ir plačiai kultūrinį aspektą — vieši chanukijų įžiebimai, mokyklų bei miestų renginiai, bendruomeninės arbatos, koncertai ir edukaciniai užsiėmimai. Izraelyje Chanuka yra populiari nacionalinė šventė su gausiais viešais renginiais, o diasporoje — tiek religinių, tiek sekuliarių šeimų švenčiama šventė.
Skirtumas tarp chanukijos ir šventyklos menoros
Reikėtų paminėti, kad chanukija, naudojama šventei šiandien, skiriasi nuo Septynių šakų šventikos (menoros), kuri stovėjo Senosios Šventyklos viduje. Šventyklos menora turėjo septynis žibintus ir buvo religinis šventyklos atributas; chanukija turi devynias šakas ir funkcionuoja specifinei Chanukos atminčiai bei žvakių uždegimo tradicijai.
Chanuka yra džiaugsminga ir šviesi šventė, kurioje tradicija, istorija ir šeimos susibūrimai susijungia simbolizuojant ištvermę ir viltį. Jos žinutė — šviesa ir tikėjimas gali nugalėti net sunkiausias aplinkybes — išlieka svarbi tiek religinei, tiek kultūrinei žydų bendruomenei visame pasaulyje.
DC Minjano nariai uždega Chanukos žvakes
Žiniasklaida
Istorija
Maždaug prieš 2200 metų tarp graikų ir žydų kilo karas. Graikai laimėjo ir primetė žydams savo kultūrą. Grupė žydų, vadinamų Makabėjais, sukilo ir išvadavo Jeruzalę. Makabėjai rado išniekintą savo šventyklą. Jie stengėsi ją iš naujo pašvęsti Dievui, nes graikai joje garbino Dzeusą. Peršventindami šventyklą, jie turėjo iš naujo uždegti menorą, kurios kuro šaltinis buvo alyvuogių aliejus.Pasak Talmudo, žydai rado tik vieną indą nesutepto aliejaus, kurio užteko tik vienai dienai. Žydų tauta ėmėsi tikėjimo šuolio ir vėl uždegė menorą. Jų nuostabai, menora degė aštuonias dienas, t. y. septyniomis dienomis ilgiau, nei jie tikėjosi. Žydai stebėtinai ilgai išsilaikiusį aliejų priskyrė Dievui (stebuklui).
Chanuka švenčiama aštuonias dienas, o kiekviena diena yra skirta kiekvienai dienai, kurią išsilaikė aliejus. Kiekvieną dieną uždegama viena devynių šakų Chanukos Menoros šaka ir ant viduriniosios šakos esanti žvakė šamašas ("pagalbininkė").
Datos
- 2017: gruodžio 12-20 d.
- 2018: gruodžio 2-10 d.
- 2019 m.: gruodžio 22-30 d.
- 2020 m.: gruodžio 10-18 d.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra chanuka?
A: Chanuka yra žydų šventė, kuria švenčiama Makabėjų pergalė prieš didesnę Sirijos kariuomenę ir tuo metu įvykęs stebuklas. Ji trunka aštuonias dienas ir pagal hebrajų kalendorių prasideda Kislevo 25 dieną. Hebrajų kalbos žodis chanuka reiškia peršventinimą.
Klausimas: Koks svarbus su chanuka susijęs simbolis?
A: Chanukija (arba chanuka menora) yra svarbus su Chanuka susijęs simbolis. Tai žvakidė su devyniomis šakomis, o viena žvakė atskirta nuo kitų, paprastai aukščiau už kitas aštuonias.
K: Kaip uždegamos žvakės per Chanuką?
A: Žvakės niekada nedegamos tiesiogiai - vietoj to pirmiausia uždegama aukščiau esanti žvakė (vadinama šamašu, kas reiškia "palydovas"), o tada ja uždegamos likusios žvakės. Kol jos dega, virš jų sakomi palaiminimai.
K: Kokį žaidimą žydų vaikai dažnai žaidžia per Chanuką?
A: Žydų vaikai per Chanuką dažnai žaidžia žaidimą, vadinamą dreidel. Dreidel - tai keturkampė besisukanti viršūnė, kurios kiekvienoje pusėje yra hebrajiška raidė, reiškianti "Nes gadol haya shaam" arba "Nes gadol haya po", priklausomai nuo to, kur žaidžiama, t. y. "ten įvyko didelis stebuklas" arba "čia įvyko didelis stebuklas".
Klausimas: Kada Chanuka vyksta kitų kalendorių atžvilgiu?
A: Pagal Grigaliaus kalendorių Chanuka švenčiama lapkričio pabaigoje arba gruodžio mėnesį, pavyzdžiui, 2013 m. ji prasidėjo lapkričio 27-ąją.
K: Ką reiškia kiekviena iš šių raidžių žaidžiant Dreidelį?
A: Keturios raidės (nun, gimel, hey ir shin) reiškia "Nes gadol haya shaam" arba "Nes gadol haya po", priklausomai nuo to, kur žaidžiama - tai reiškia "ten įvyko didelis stebuklas" arba "čia įvyko didelis stebuklas".
Ieškoti