Hardangerio smuikas (Hardingfele) – tradicinis Norvegijos styginis instrumentas
Hardangerio smuikas (Hardingfele) – dekoratyvus tradicinis Norvegijos styginis instrumentas su simpatinėmis stygomis, įtaigiu, šokius ir vestuves lydinčiu garsu bei turtinga istorija.
Hardangerio smuikas arba norvegiškai hardingfele yra tradicinis styginis instrumentas, daugiausia naudojamas Norvegijos pietvakariuose. Jis panašus į smuiką, tačiau paprastai turi aštuonias arba devynias stygas: keturios viršutinės grojamos kaip įprastu smuiku, o likusios — simpatinės — vibruoja, kai grojama kitomis stygomis. Instrumentas dažnai gaminamas iš specialių medienos rūšių ir konstrukcijos sprendimų, kurie sustiprina simpatinių stygų skambesį (medienos pasirinkimas ir dėmesys būgnelio formai yra svarbūs garsui).
Konstrukcija ir dekoracijos
Hardangerio smuikas turi keletą būdingų bruožų, kurie skiria jį nuo įprasto smuiko:
- papildomos simpatinės stygos, kurios eina po griežimo lenta ir rezonuoja kartu su grojamomis melodinėmis stygomis;
- ritinėlis ir stygų rakinimo dėžutė tradiciškai puošiami drožiniais — dažnai pavaizduotas gyvūnas (dažniausiai Norvegijos liūtas) arba moters galva;
- perlamutrinės inkrustacijos ant uodegėlės ir kai kurių pirštų galų, taip pat perlamutras arba kaulo detalės ant kaiščių;
- instrumento korpusas dekoruojamas juodu raštu, vadinamu „rosing“; kartais kraštai aptraukiami ar papuošiami kaulo ar mirabout inkrustacijomis.
Grojimo stilius ir funkcija
Hardangerio smuikas tradiciškai naudojamas liaudies šokiams ir šokiams skirtai muzikai: springar, halling, pols, gangar ir pan. Grojant smuikininkas dažnai ritmiškai tupia koja arba naudodamas kojinę akcentuoja taktinę pulsaciją — tai padeda šokėjams palaikyti tempą. Pagal Norvegijos tradiciją vestuvių procesiją į bažnyčią kartais vedė būtent Hardangerio smuikininkas.
Derinimas ir muzikinė įtaka
Hardangerio smuikas derinamas įvairiais būdais (scordatura) — pasirinktas derinimas priklauso nuo regiono, melodijų pobūdžio ir atlikėjo tradicijų. Dėl papildomų simpatinių stygų instrumentas suteikia šiltą, gausų ir ilgai skambantį rezonansą, kuris labai tinka norvegų liaudies melodijoms.
Norvegų kompozitorius Edvardas Griegas buvo sužavėtas liaudies muzika; rašydamas garsiąją "Ryto" melodiją „Peer Gynt“ muzikai jis galvojo apie natas ir skambesį, kurie primintų Hardangerio smuiko tembrą.
Istorija ir raida
Ankstyviausias žinomas dokumentas apie šį instrumentą datuojamas 1651 m., nors nėra visiškai aišku, ar ši data tiksli. Iki XIX a. vidurio — apie 1850 m. — formavosi šiandien mums pažįstama Hardangerio smuiko forma ir repertuaras. Instrumentas buvo svarbi bendruomenių ir šventinių renginių dalis, o meistrai tobulino konstrukciją ir dekoracijas per kartas.
XX a. atgimimas ir konkursai
XX amžiuje Hardangerio smuikas Norvegijoje išgyveno naują populiarumo bangą: atsirado koncertų, konkursų ir folkloro klubų, kurie stiprino tradicijų išsaugojimą. Konkursuose atlikėjai dažnai privalo groti tos vietovės, iš kurios kilę, stiliumi — tai padeda išlaikyti regionines grojimo ypatybes ir repertuarą. Šiuolaikinėje Norvegijoje instrumentas taip pat naudojamas naujose aranžuotėse ir eksperimentinėje muzikoje.
Šiuolaikinis paveldas
Hardangerio smuikas yra vienas svarbiausių Norvegijos muzikinio paveldo simbolių. Šiuo instrumentu grojantys atlikėjai, meistrai ir mokyklos saugo regioninius repertuarus, perduoda technikas ir puoselėja tradicijas. Modernios restauracijos ir kopijų gamyba leidžia išsaugoti senus instrumentus muziejuose bei scenoje, o jaunieji atlikėjai ir kompozitoriai tęsia šio ypatingo tembro interpretacijas.
Hardangerio smuikas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Hardangerio smuikas?
A: Hardangerio smuikas, norvegiškai dar vadinamas hardingfele, yra tradicinis styginis instrumentas, daugiausia naudojamas Norvegijos pietvakariuose. Jis panašus į smuiką, tačiau turi aštuonias arba devynias stygas, o mediena yra plonesnė.
K: Kaip grojama Hardangerio smuiko stygomis?
Atsakymas: Keturios stygos yra styginiai ir jomis grojama kaip smuiku, o kitos stygos yra simpatinės stygos, kurios vibruoja, kai grojama kitomis stygomis.
K: Kokio tipo muzika paprastai atliekama Hardangerio smuiku?
A: Hardingfele tradiciškai naudojama šokiams ir dažnai buvo naudojama vestuvių procesijoms į bažnyčią vesti.
K: Kokių papuošimų galima rasti ant Hardangerio smuiko?
A: Šis instrumentas turi daugybę puošybos elementų, įskaitant išraižytus gyvūnus arba moterų galvas kanklių dėžutės viršuje, perlamutro inkrustacijas uodegėlėje ir pirštuose bei juodo rašalo ornamentus, vadinamus "rosing", ant korpuso. Taip pat gali būti naudojami kaulo gabaliukai, kuriais puošiami kankorėžiai ir kraštai.
K: Kada buvo pagamintas pirmasis žinomas Hardangerio smuikas?
A: Seniausias žinomas instrumentas datuojamas 1651 m., nors neaišku, ar ši data yra teisinga. Iki 1850 m. šis instrumentas tapo tuo, ką šiandien žinome kaip šiuolaikinį Hardangerio smuiką.
K: Kaip galima derinti Hardangerio smuiką?
A: Derinimas priklauso nuo to, kokia muzika bus grojama; yra daugybė skirtingų būdų, kaip galima derinti instrumentą, atsižvelgiant į tai, ką norima groti.
K: Kas savo kūriniais išpopuliarino norvegų liaudies muziką?
A: Edvardas Griegas išpopuliarino norvegų liaudies muziką savo kompozicijomis; jis parašė "Rytą" "Peer Gynt", turėdamas omenyje natas, kurios būtų grojamos Hardingfele.
Ieškoti