Edvardas Griegas

Ankstyvasis gyvenimas

Griegas gimė 1843 m. birželio 15 d. Bergene. Jo protėviai buvo škotai, apie 1770 m. persikėlę į Norvegiją. Originali šeimos pavardė buvo rašoma "Greig".

Griegas buvo kilęs iš muzikalių namų. Jo motina buvo pirmoji fortepijono mokytoja. Jis mokėsi keliose mokyklose, o komponuoti pradėjo dar būdamas jaunas. Savo kūrinius nešdavo į mokyklą, tačiau mokytojas jais nelabai domėjosi.

1858 m. vasarą Griegas susipažino su didžiuoju norvegų smuikininku Ole Bulliu, kuris buvo šeimos draugas ir kurio brolis buvo vedęs Griego tetą. Bullas pastebėjo penkiolikmečio berniuko talentą ir įtikino tėvus leisti jam vykti į Leipcigą Vokietijoje studijuoti muzikos.

Griegas įstojo į konservatoriją, daugiausia dėmesio skyrė fortepijonui ir mėgavosi visais Leipcige rengiamais koncertais ir rečitalais. Jam nepatiko konservatorijos studijų disciplina, tačiau jis vis tiek gavo labai gerus įvertinimus. Pirmąjį fortepijono rečitalį jis surengė Švedijoje. 1862 m. jis baigė studijas Leipcige ir grįžo į Bergeną, kur surengė dar vieną rečitalį.

1863 m. Griegas išvyko į Kopenhagą (Danija) ir ten gyveno trejus metus. Jis susipažino su danų kompozitoriais J. P. E. Hartmanu ir Nielsu Gade. Gade liepė jam eiti ir parašyti simfoniją. Griegas nesijautė laimingas rašydamas ilgą simfoniją, nors ir bandė. Jis taip pat susipažino su norvegų kompozitoriumi Rikardu Nordraaku, kuris sukūrė Norvegijos himną. Nordraakas parodė Griegui, kokia nuostabi yra norvegų liaudies muzika. Iki tol Griegas beveik nebuvo girdėjęs norvegų liaudies muzikos. Kai Nordraakas mirė, Griegas jo garbei sukūrė laidotuvių maršą.

Brandos metai

1867 m. birželio 11 d. Griegas vedė savo pirmąją pusseserę Niną. Kitais metais gimė vienintelis jų vaikas Aleksandra. Kitų metų vasarą atostogaudamas Danijoje Griegas parašė Koncertą fortepijonui a-moll. Edmundas Neupertas koncertą pirmą kartą atliko 1869 m. balandžio 3 d. Kopenhagos "Casino" teatre. Pats Griegas ten negalėjo dalyvauti, nes dirigavo Kristianoje (dabar vadinamoje Osle).

1869 m. vasarą Griego dukra Aleksandra susirgo ir mirė, būdama 13 mėnesių.

1870 m. Romoje jis susipažino su Franzu Lisztu. Lisztas sudarė sąlygas Griegui gauti kelionės stipendiją. Jie kartu grojo Griego Sonatą smuikui Nr. 1, kuri Lisztui labai patiko. Antrojo vizito metu, balandžio mėnesį, Griegas atsivežė savo Koncerto fortepijonui rankraštį, kurį Lisztas grojo iš akies. Lisztas davė jam keletą patarimų dėl orkestruotės.

Griegas daugiausia laiko praleido diriguodamas ir skambindamas fortepijonu koncertuose. Jis dažnai keliavo, o 1876 m. nuvyko į Bairoitą išgirsti pirmojo R. Wagnerio "Žiedų ciklo" spektaklio. Vienam Norvegijos laikraščiui jis parašė operų recenziją.

1876 m. Ibsenas paprašė Griego parašyti proginę muziką pirmajam jo parašytos pjesės apie norvegų herojų Peerą Gintą spektakliui. Daugelis šio kūrinio pjesių tapo labai populiarios. Juos grojo orkestrai, taip pat aranžuotės fortepijonui ar fortepijoniniam duetui.

Griego namai Troldhaugen Bergene

Vėlesnis gyvenimas

1883 m. jis ir žmona kuriam laikui išsiskyrė, tačiau draugams pavyko įkalbėti porą vėl susitikti ir jie keturis mėnesius praleido Romoje. Bergene jie pasistatė Troldhaugen namą su vaizdu į fiordą. Į šį namą jie persikėlė 1885 m. ir Griegas jame gyveno visą likusį gyvenimą. Jie ir toliau keliavo ir koncertavo. Nina turėjo gerą balsą ir dainavo savo vyro dainas. Griegas koncertuose atlikdavo tik savo kūrinius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis sulaukė daugybės apdovanojimų.

Vėlesniame gyvenime Griegas išgarsėjo, nors niekada nebuvo turtingas. Norvegijos vyriausybė skyrė jam pensiją. Griegas padarė keletą savo fortepijoninių kūrinių įrašų. Tai vieni pirmųjų padarytų gramofono įrašų. Garsas nėra labai geras, tačiau jie rodo, kad Griegas buvo puikus pianistas. Jis taip pat įrašinėjo muzikos ritinėlius fortepijonu.

Edvardas Griegas mirė 1907 m. rudenį, sulaukęs 64 metų, po ilgos ligos. Jis kentėjo nuo kvėpavimo takų sutrikimų nuo tada, kai 1860 m., būdamas studentas Leipcige, sunkiai sirgo. Per jo laidotuves tūkstančiai žmonių išėjo į gimtojo miesto gatves jo pagerbti. Jo pageidavimu buvo atliktas jo paties sukurtas Rikardo Nordraako laidotuvių maršas ir Frederiko Šopeno laidotuvių maršas. Jo ir žmonos pelenai palaidoti kalnų kriptoje netoli jo namų Troldhaugene.

Muzika

Griegą dažnai įkvėpdavo norvegų liaudies muzika. Tai galima išgirsti jo dainose ir kai kuriuose instrumentinės muzikos kūriniuose. Jo kamerinę muziką sudaro 3 sonatos smuikui ir sonata violončelei, taip pat sonata fortepijonui ir daug trumpesnių kūrinių fortepijonui. Tačiau visame pasaulyje jis tapo labai gerai žinomas dėl savo Koncerto fortepijonui ir muzikos "Peer Gynt". Kitas populiarus kūrinys - jo Holbergo siuita, kuri iš pradžių buvo parašyta fortepijonui, bet vėliau aranžuota styginių orkestrui.

Smulkmenos

Garsusis Griego koncerto fortepijonui įžanginis žodis skambėjo septintajame dešimtmetyje Morecambe'o ir Wise'o komiškame skeče. Dirigentas André Previnas buvo jų ypatingas svečias šiame klasika tapusiame skeče.