Edvardas Griegas (1843–1907) – Norvegijos romantizmo kompozitorius
Edvardas Griegas – žymiausias Norvegijos romantizmo kompozitorius, autorius „Peer Gynt“ ir fortepijono koncerto a-moll, žavi lyrinėmis pjesėmis ir nacionaliniu stiliumi.
Edvardas Griegas (gimė 1843 m. birželio 15 d. Bergene, Norvegijoje; mirė 1907 m. rugsėjo 4 d.) - norvegų kompozitorius ir pianistas, kūręs romantizmo laikotarpiu. Jis yra žymiausias Norvegijos kompozitorius. Labiausiai žinomas dėl savo Koncerto fortepijonui a-moll ir Henriko Ibseno pjesės "Peer Gynt", kurią sudaro dalys "Aubada" ir "Kalnų karaliaus salėje". Parašė daug kūrinių fortepijonui, tarp jų 66 pjesių rinkinį "Lyrinės pjesės". Jis taip pat rašė dainas norvegų ir vokiečių kalbomis.
Biografija
Edvardas Griegas gimė muzikalių tėvų šeimoje Bergene. Ankstyvaisiais metais jis demonstravo gabumus fortepijonui, iš pradžių mokėsi vietos mokytojų, vėliau sulaukė paramos studijoms užsienyje. Jaunystėje studijavo Leipcigo konservatorijoje (maždaug 1858–1862), kur susipažino su vokiečių-romantine tradicija. Griego muzikoje labai greitai pasireiškė susidomėjimas norvegiška liaudies muzika ir tautiniu identitetu.
Kūryba ir stilius
Stilius. Griego muzikoje dera lyrizmas, subtili harmonija ir liaudies melodikų įtaka. Jis dažnai naudoja modalinius elementus, paprastus ritminius modelius ir charakteringas melodines linijas, kurios lengvai perteikia nuotaikas — nuo šiltos intymybės iki dramatinės ekspresijos.
Tematika. Savo kūryboje Grieg daug dėmesio skyrė vokaliniams žanrams (dainoms), fortepijoniniams miniatiūroms (ypač Lyrinėms pjesėms) ir sceninei muzikai (ypač Peer Gynt). Jis taip pat parašė kamerinės muzikos, orkestrinių kūrinių ir kūrinių pedagoginei praktikai.
Svarbiausi kūriniai
- Koncerto fortepijonui a-moll — vienas žymiausių jo kūrinių, dažnai atliekamas koncertų programose.
- Peer Gynt (incidental muzika) — iš šios pjesės kilusios dalys, tokios kaip Morning Mood („Aubada“) ir In the Hall of the Mountain King („Kalnų karaliaus salėje“), tapo labai populiarios.
- Lyrinės pjesės — 66 fortepijono miniatiūros, išdėstytos keliuose sąsiuviniuose, daugelis jų mėgstamos dėl švelnios melodikos ir sceninės vaizdingumo.
- Holbergo suita (orig. „From Holberg’s Time“) — parašyta „senovinio“ stiliaus, dažnai atliekama tiek pianinu, tiek stygų orkestrui.
- Kamerinė muzika ir dainos — Griegas parašė daugybę romansų ir kompozicijų smuikui, fortepijonui bei kitiems ansambliams.
Asmeninis gyvenimas ir profesinė veikla
Griegas susituokė su Nina Hagerup, kuri buvo dainininkė — ji daug prisidėjo prie jo vokalinės kūrybos populiarinimo. Poros namai Troldhaugen šalia Bergeno tapo kūrybos ir gastrolinių kelionių centru; ši vieta vėliau paversta muziejumi, skirta menininko atminimui.
Per gyvenimą Griegas aktyviai keliavo po Europą, koncertavo, bendradarbiavo su kitais menininkais ir pristatė norvegų muziką tarptautinei publikai.
Įtaka ir palikimas
Griegas laikomas Norvegijos nacionalinės muzikos kūrėju: jis padėjo suformuoti šalies muzikos tapatybę, integruodamas liaudies melodijas ir jausminį romantizmo stilių. Jo muzika yra populiari koncertų salėse, filmuose ir visuomeninėje kultūroje visame pasaulyje. Troldhaugen kaip muziejus ir įvairūs festivaliai tęsia jo atminimą ir skatina pažinti jo kūrybą naujoms kartoms.
Klausymo patarimai
- Pradėti galima nuo Koncerto fortepijonui a-moll ir priežasčių, kodėl jis tapo vienu iš klasikinės repertuaro favoritų.
- Perklausyti Peer Gynt siuitas — ypač „Aubadą“ (Morning Mood) ir „Kalnų karaliaus salėje“ (In the Hall of the Mountain King), kad pajaustumėte jo sceninį koloritetą.
- Atrasti Lyrines pjeses — trumpi kūriniai gerai atskleidžia Griego jautrų požiūrį į fortepijoną ir melodinę vaizduotę.
Edvardas Griegas išlieka viena ryškiausių figūrų ne tik Norvegijos, bet ir visos XX a. muzikos istorijoje: jo melodijos paprastos, bet išraiškingos, o kūriniai lengvai susisieja su klausytojų emocijomis.
Ankstyvasis gyvenimas
Griegas gimė 1843 m. birželio 15 d. Bergene. Jo protėviai buvo škotai, apie 1770 m. persikėlę į Norvegiją. Originali šeimos pavardė buvo rašoma "Greig".
Griegas buvo kilęs iš muzikalių namų. Jo motina buvo pirmoji fortepijono mokytoja. Jis mokėsi keliose mokyklose, o komponuoti pradėjo dar būdamas jaunas. Savo kūrinius nešdavo į mokyklą, tačiau mokytojas jais nelabai domėjosi.
1858 m. vasarą Griegas susipažino su didžiuoju norvegų smuikininku Ole Bulliu, kuris buvo šeimos draugas ir kurio brolis buvo vedęs Griego tetą. Bullas pastebėjo penkiolikmečio berniuko talentą ir įtikino tėvus leisti jam vykti į Leipcigą Vokietijoje studijuoti muzikos.
Griegas įstojo į konservatoriją, daugiausia dėmesio skyrė fortepijonui ir mėgavosi visais Leipcige rengiamais koncertais ir rečitalais. Jam nepatiko konservatorijos studijų disciplina, tačiau jis vis tiek gavo labai gerus įvertinimus. Pirmąjį fortepijono rečitalį jis surengė Švedijoje. 1862 m. jis baigė studijas Leipcige ir grįžo į Bergeną, kur surengė dar vieną rečitalį.
1863 m. Griegas išvyko į Kopenhagą (Danija) ir ten gyveno trejus metus. Jis susipažino su danų kompozitoriais J. P. E. Hartmanu ir Nielsu Gade. Gade liepė jam eiti ir parašyti simfoniją. Griegas nesijautė laimingas rašydamas ilgą simfoniją, nors ir bandė. Jis taip pat susipažino su norvegų kompozitoriumi Rikardu Nordraaku, kuris sukūrė Norvegijos himną. Nordraakas parodė Griegui, kokia nuostabi yra norvegų liaudies muzika. Iki tol Griegas beveik nebuvo girdėjęs norvegų liaudies muzikos. Kai Nordraakas mirė, Griegas jo garbei sukūrė laidotuvių maršą.
Brandos metai
1867 m. birželio 11 d. Griegas vedė savo pirmąją pusseserę Niną. Kitais metais gimė vienintelis jų vaikas Aleksandra. Kitų metų vasarą atostogaudamas Danijoje Griegas parašė Koncertą fortepijonui a-moll. Edmundas Neupertas koncertą pirmą kartą atliko 1869 m. balandžio 3 d. Kopenhagos "Casino" teatre. Pats Griegas ten negalėjo dalyvauti, nes dirigavo Kristianoje (dabar vadinamoje Osle).
1869 m. vasarą Griego dukra Aleksandra susirgo ir mirė, būdama 13 mėnesių.
1870 m. Romoje jis susipažino su Franzu Lisztu. Lisztas sudarė sąlygas Griegui gauti kelionės stipendiją. Jie kartu grojo Griego Sonatą smuikui Nr. 1, kuri Lisztui labai patiko. Antrojo vizito metu, balandžio mėnesį, Griegas atsivežė savo Koncerto fortepijonui rankraštį, kurį Lisztas grojo iš akies. Lisztas davė jam keletą patarimų dėl orkestruotės.
Griegas daugiausia laiko praleido diriguodamas ir skambindamas fortepijonu koncertuose. Jis dažnai keliavo, o 1876 m. nuvyko į Bairoitą išgirsti pirmojo R. Wagnerio "Žiedų ciklo" spektaklio. Vienam Norvegijos laikraščiui jis parašė operų recenziją.
1876 m. Ibsenas paprašė Griego parašyti proginę muziką pirmajam jo parašytos pjesės apie norvegų herojų Peerą Gintą spektakliui. Daugelis šio kūrinio pjesių tapo labai populiarios. Juos grojo orkestrai, taip pat aranžuotės fortepijonui ar fortepijoniniam duetui.
Griego namai Troldhaugen Bergene
Vėlesnis gyvenimas
1883 m. jis ir žmona kuriam laikui išsiskyrė, tačiau draugams pavyko įkalbėti porą vėl susitikti ir jie keturis mėnesius praleido Romoje. Bergene jie pasistatė Troldhaugen namą su vaizdu į fiordą. Į šį namą jie persikėlė 1885 m. ir Griegas jame gyveno visą likusį gyvenimą. Jie ir toliau keliavo ir koncertavo. Nina turėjo gerą balsą ir dainavo savo vyro dainas. Griegas koncertuose atlikdavo tik savo kūrinius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis sulaukė daugybės apdovanojimų.
Vėlesniame gyvenime Griegas išgarsėjo, nors niekada nebuvo turtingas. Norvegijos vyriausybė skyrė jam pensiją. Griegas padarė keletą savo fortepijoninių kūrinių įrašų. Tai vieni pirmųjų padarytų gramofono įrašų. Garsas nėra labai geras, tačiau jie rodo, kad Griegas buvo puikus pianistas. Jis taip pat įrašinėjo muzikos ritinėlius fortepijonu.
Edvardas Griegas mirė 1907 m. rudenį, sulaukęs 64 metų, po ilgos ligos. Jis kentėjo nuo kvėpavimo takų sutrikimų nuo tada, kai 1860 m., būdamas studentas Leipcige, sunkiai sirgo. Per jo laidotuves tūkstančiai žmonių išėjo į gimtojo miesto gatves jo pagerbti. Jo pageidavimu buvo atliktas jo paties sukurtas Rikardo Nordraako laidotuvių maršas ir Frederiko Šopeno laidotuvių maršas. Jo ir žmonos pelenai palaidoti kalnų kriptoje netoli jo namų Troldhaugene.
Muzika
Griegą dažnai įkvėpdavo norvegų liaudies muzika. Tai galima išgirsti jo dainose ir kai kuriuose instrumentinės muzikos kūriniuose. Jo kamerinę muziką sudaro 3 sonatos smuikui ir sonata violončelei, taip pat sonata fortepijonui ir daug trumpesnių kūrinių fortepijonui. Tačiau visame pasaulyje jis tapo labai gerai žinomas dėl savo Koncerto fortepijonui ir muzikos "Peer Gynt". Kitas populiarus kūrinys - jo Holbergo siuita, kuri iš pradžių buvo parašyta fortepijonui, bet vėliau aranžuota styginių orkestrui.
Smulkmenos
Garsusis Griego koncerto fortepijonui įžanginis žodis skambėjo septintajame dešimtmetyje Morecambe'o ir Wise'o komiškame skeče. Dirigentas André Previnas buvo jų ypatingas svečias šiame klasika tapusiame skeče.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Edvardas Griegas?
A: Edvardas Griegas buvo norvegų kompozitorius ir pianistas.
K.: Kokiu laikotarpiu kūrė Edvardas Griegas?
A: Edvardas Griegas kūrė romantizmo laikotarpiu.
K: Koks yra žymiausias Edvardo Griego kūrinys?
A: Garsiausias Edvardo Griego kūrinys yra Koncertas fortepijonui.
K: Kuo išsiskiria Edvardo Griego sukurta proginė muzika Henriko Ibseno pjesei "Peer Gynt"?
A: Edvardo Griego muziką Henriko Ibseno pjesei "Peer Gynt" sudaro dalys "Aubada" ir "Kalnų karaliaus salėje".
K: Kokį kūrinių fortepijonui rinkinį parašė Edvardas Griegas?
A: Edvardas Griegas parašė 66 pjesių rinkinį, pavadintą "Lyrinės pjesės fortepijonui".
K: Kokia kalba Edvardas Griegas rašė dainas?
A: Edvardas Griegas rašė dainas norvegiškais ir vokiškais žodžiais.
K: Kas yra žymiausias Norvegijos kompozitorius?
A: Edvardas Griegas yra garsiausias Norvegijos kompozitorius.
Ieškoti