Hardžio-Veinbergo dėsnis
Hardžio-Veinbergo dėsnį nepriklausomai vienas nuo kito sukūrė anglų matematikas G. H. Hardis ir vokiečių gydytojas Vilhelmas Veinbergas. Ši sąvoka dar vadinama Hardžio-Veinbergo pusiausvyra, Hardžio-Veinbergo teorema arba Hardžio-Veinbergo principu. Kartais Weinbergo pavardė rašoma pirma.
Šis dėsnis yra populiacijų genetikos pagrindas, kurio studentai mokomi ir šiandien. Jis teigia, kad visų genų alelių proporcijos bet kurioje populiacijoje išliks tokios pačios, nebent jos bus sutrikdytos. Tai galioja visiems lokusams visose populiacijos chromosomose. Galimi tokie trikdžiai:
♦ geno mutacija
♦ maža populiacija, kurioje gali pasireikšti tokie atsitiktiniai reiškiniai kaip genetinis dreifas ir giminingas kryžminimas. Daroma prielaida, kad H/W populiacijos yra begalinio dydžio.
♦ asortatyvinis poravimasis vietoj atsitiktinio poravimosi. Tai iš esmės suskirstytų populiaciją į mažas grupes, žr. pirmiau pateiktą punktą.
♦ migracija į tiriamąją populiaciją arba iš jos.
Vadinasi, bet koks sistemingas alelių dažnio pokytis populiacijoje turi būti nulemtas vienos ar kelių iš šių priežasčių. Žinoma, kaip ir visais kitais Mendelio paveldėjimo aspektais, tikėtinos alelių proporcijos yra tikimybės. Būtent dėl šios priežasties buvo sukurti statistiniai reikšmingumo testai, pavyzdžiui, standartinės paklaidos.
Nors visus pokyčius turi lemti trikdžiai, ne visi trikdžiai lemia pokyčius. Klasikinis atvejis yra balansuojanti atranka, pavyzdžiui, heterozigotų pranašumas: "Heterozė: heterozigotas lokuse yra tinkamesnis už bet kurį homozigotą". Balansuojančios atrankos rezultatas - pusiausvyros populiacija su Hardžio-Veinbergo proporcijomis
Apibendrinimas
Šis dėsnis leidžia numatyti genotipų dažnius remiantis žiniomis apie genų dažnius.
Jei alelių A ir a santykis yra p ir q, trys zigotiniai tipai AA, Aa ir aa yra p2: 2pq: q2.
Taigi lygtis galima užrašyti alelių dažniais, o hipotezes apie fenotipų paveldėjimą galima patikrinti remiantis populiacijos duomenimis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas sukūrė Hardžio-Veinbergo dėsnį?
A: Hardžio ir Veinbergo dėsnį nepriklausomai vienas nuo kito sukūrė anglų matematikas G. H. Hardis ir vokiečių gydytojas Vilhelmas Veinbergas.
K: Kaip kitaip vadinamas Hardžio-Veinbergo dėsnis?
A: Ši sąvoka dar vadinama Hardy-Weinbergo pusiausvyra, Hardy-Weinbergo teorema arba Hardy-Weinbergo principu.
K: Ką teigia šis dėsnis?
A: Dėsnis teigia, kad visų genų alelių proporcijos bet kurioje populiacijoje išliks tokios pačios, nebent jos bus sutrikdytos. Tai galioja visiems lokusams visose populiacijos chromosomose.
K: Kokie galimi sutrikimai gali turėti įtakos alelių dažnumui?
A: Galimi trikdžiai yra genų mutacija, natūralioji atranka, mažas populiacijos dydis, kai gali pasireikšti tokie atsitiktiniai reiškiniai kaip genetinis dreifas ir giminingas kryžminimas, asortatyvinis poravimasis vietoj atsitiktinio ir migracija į tiriamąją populiaciją arba iš jos.
K: Kaip vyksta alelių dažnio pokyčiai?
Atsakymas: Bet koks sistemingas alelių dažnio pokytis populiacijoje turi būti nulemtas vienos ar daugiau iš šių priežasčių.
Klausimas: Ar balansuojanti atranka yra trikdžių, lemiančių alelių dažnio pokyčius, pavyzdys?
Atsakymas: Ne, balansuojanti atranka, pavyzdžiui, heterozigotų pranašumas, gali lemti, kad populiacijoje bus Hardy-Weinbergo pusiausvyros proporcijos ir alelių dažniai nepasikeis.
