Helicobacter pylori (H. pylori): apibrėžimas, opų priežastys, simptomai, gydymas
Helicobacter pylori (H. pylori): sužinokite opų priežastis, simptomus, diagnozę ir efektyvų antibiotikų gydymą — kaip atpažinti ir išgydyti infekciją.
Helicobacter pylori (H. pylori) yra spiralės formos bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje arba ant jos. Ji sukelia daugiau kaip 90 proc. opų, t. y. skrandžio arba dvylikapirštės žarnos (pirmosios plonosios žarnos dalies) gleivinės opų. Iki 1982 m., kai ši bakterija buvo atrasta, gydytojai manė, kad daugumą opų sukelia aštrus maistas, rūgštis, stresas ir gyvenimo būdas. Kadangi dabar gydytojai žino, kad daugumą opų sukelia H. pylori infekcija, jas galima išgydyti tinkamais antibiotikais.
Helicobacter pylori pirmą kartą atrado australų mokslininkai Barry J. Marshall ir J. Robin Warren. Už šį darbą 2005 m. jie gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją.
Kaip plinta
H. pylori paprastai plinta iš žmogaus žmogui. Dažniausi plitimo būdai:
oralinis–oralinis (pvz., per seiles, dalinantis indais, šaukštais); fekalinis–oralinis (per užterštą maistą ar vandenį); artimas šeimos ryšys arba gyvenimas toje pačioje namų ūkio aplinkoje (infekcija dažnai įgyjama vaikystėje). Infekcija dažnesnė tose vietose, kur prasta sanitarija arba ribotas geriamojo vandens saugumas. Simptomai
Daugelis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Kai bakterija sukelia gastritą arba opą, gali pasireikšti:
deginantis skausmas ar nepatogumas pilvo viršutinėje dalyje (dažnai išalkus arba naktį); pykinimas, vėmimas; pilvo pūtimas, gausus raugėjimas (rūgšties refliuksas); blogas apetitas, nenoras valgyti, netyčinis svorio kritimas; jei opa kraujuoja – juodos, katrano konsistencijos išmatos arba vėmimas su krauju. Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas krauju ar tamsios išmatos, staigus svorio kritimas ar karščiavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Diagnostika
Infekcijai nustatyti naudojami neinvaziniai ir invaziniai metodai:
kvėpavimo testas (ureazės kvėpavimo testas) – vienas patikimiausių neinvazinių tyrimų aktyviai infekcijai; išmatų antigeno tyrimas – taip pat patikimas aktyvios infekcijos nustatymui; kraujo antikūnų (IgG) tyrimas – rodo kontaktą su bakterija, bet negali patikimai atskirti aktyvios infekcijos nuo buvusios; endoskopija su gleivinės biopsija – atliekama esant įtariamoms kompikacijoms (kraujavimui, jokios neaiškios būklės). Biopsija leidžia atlikti greitą ureazės testą, histologinį tyrimą ar bakterijos kultivavimą. Gydytojas parinks tinkamiausią tyrimą, atsižvelgdamas į simptomus ir gydymo istoriją. Gydymas
Pagrindinis tikslas – visiškai pašalinti bakteriją. Standartiniai gydymo būdai:
triguba terapija – dvi antibiotikų rūšys (dažniausiai klaritromicinas + amoksicilinas arba metronidazolas) kartu su protonų siurblio inhibitoriumi (PPI) 10–14 dienų; biškito keturguba terapija – PPI + bismuto preparatas + du antibiotikai (naudojama gydymo atsparumui arba kai klaritromicinas negalimas); jei pirmoji terapija nesėkminga, gali prireikti alternatyvių gydymo schemų, parenkamų pagal vietinį atsparumą antibiotikams. Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir užbaigti visą paskirtų antibiotikų kursą. Po gydymo rekomenduojama atlikti kontrolinį kvėpavimo arba išmatų antigeno testą praėjus bent 4 savaitėms nuo antibiotikų pabaigos, kad būtų patvirtinta eradikacija. Prevencija
Šiuo metu nėra plataus naudojimo vakcinos prieš H. pylori. Prevencijos priemonės apima:
gerą rankų higieną (plovimą muilu ir vandeniu prieš valgį ir po tualeto); valgyti saugų, gerai išvirtą maistą ir geriamą švarų vandenį; nevartoti svetimų indų ar įrankių, ypač bendrose šeimos aplinkose, kur užsikrėtimas yra paplitęs. Komplikacijos
Nesuteikus gydymo, H. pylori infekcija gali sukelti:
opas, kurios gali kraujuoti arba perforuotis (prakiurti); skrandžio sienelės uždegimą (gastritą); retai – storosios skrandžio sienelės užaugimą ar obstrukciją; padidėjusi rizika susirgti skrandžio vėžiu ir MALT limfoma (ergyvumo rizika, bet absoliutus atvejis retas). Eradikavus bakteriją, daugelis komplikacijų rizika sumažėja, todėl ankstyvas gydymas yra svarbus. Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės, jei ilgai vargina minėti simptomai, ypač jei:
atsirado stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas; vemiama krauju arba pastebimos juodos, katrano konsistencijos išmatos; atsirado nepagrįstas svorio kritimas ar sunkus apetito stoka; pasikartoja opų simptomai po ankstesnio gydymo. Gydytojas patars, ar reikalingi tyrimai ir koks gydymas būtų tinkamiausias. Trumpai: H. pylori yra dažna, bet gydoma bakterinė infekcija. Tinkamai diagnozavus ir gydant, dauguma pacientų pasveiksta ir komplikacijų rizika sumažėja.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Helicobacter pylori?
A: Helicobacter pylori - tai spiralės formos bakterija, aptinkama skrandyje arba jo gleivinėje.
K: Kokia yra daugiau kaip 90 proc. opų priežastis?
A: H. pylori yra daugiau kaip 90 proc. opų, kurios yra opos, randamos skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinėje, priežastis.
K: Kas, gydytojų nuomone, buvo daugumos opų priežastis iki 1982 m.?
A: Iki 1982 m. gydytojai manė, kad daugumą opų sukelia aštrus maistas, rūgštis, stresas ir gyvenimo būdas.
K: Kaip dabar galima išgydyti daugumą opų?
A: Dabar gydytojai žino, kad daugumą opų sukelia H. pylori infekcija, ir jas galima išgydyti tinkamais antibiotikais.
K: Kas buvo mokslininkai, atradę H. pylori, ir kokią premiją jie laimėjo už savo darbą?
A.: Australų mokslininkai Barry J. Marshall ir J. Robin Warren pirmieji atrado H. pylori ir 2005 m. už savo darbą gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją.
K: Kas yra dvylikapirštė žarna?
A: Dvylikapirštė žarna yra pirmoji plonosios žarnos dalis.
K: Kokie yra H. pylori infekcijos simptomai?
A: Dažniausi H. pylori infekcijos simptomai yra pilvo skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas ir apetito praradimas. Tačiau kai kurie H. pylori infekcija užsikrėtę žmonės gali nejausti jokių simptomų.
Ieškoti
