Hizb-ul-Mujahideen: Kas tai? Istorija, tikslai ir veikla

Hizb-ul-Mujahideen: išsamus žvilgsnis į kilmę, ideologiją, tikslus ir veiklą Kašmyre — lyderiai, ryšiai su ISI ir poveikis regiono konfliktui.

"Hizb-ul-Mujahideen" (HuM) yra viena didžiausių kovotojų grupuočių, veikiančių Džamu ir Kašmyre iš Azad Džamu ir Kašmyro, ir pasisako už ginčijamos teritorijos integraciją ir viso Kašmyro regiono susijungimą su Pakistanu. Nuo pat susikūrimo HuM taip pat siekė islamizuoti Kašmyrą — tai reiškė politinį ir socialinį pokytį, grindžiamą islamiška ideologija ir teisės praktikomis.

Istorija

HuM buvo įkurta 1989 m. Kašmyro slėnyje; jos vienu iš įkūrėjų ir pirminiu vadu buvo Ahsanas Daras. Grupės atsiradimas sutapo su masine ginkluota jėga regione pabaigoje XX a. 8–9 dešimtmečio pabaigoje, kai smurtas ir protestai Kašmyre escalavo. Vėliau, 1993 m. gruodžio viduryje, Indijos ginkluotosios pajėgos Darą suėmė. Yra plačiai skleidžiamų teiginių, kad HuM buvo įkurta ar palaikyta kaip „Jamaat-e-Islami“ (JeI) kovinis sparnas arba kad jai padėjo Pakistano žvalgybos institucijos, pvz., Inter Services Intelligence (ISI), tačiau tokie ryšiai yra ginčytini ir aptariami įvairiuose šaltiniuose.

Tikslai ir ideologija

Pagrindinis HuM politinis tikslas buvo Kašmyro prijungimas prie Pakistano, kartu skatinant regiono „islamizaciją“ — tai reiškia religinių bei socialinių normų priartinimą prie konservatyvesnės islamo interpretacijos. Ideologiškai grupė dažnai rėmėsi religiniu nacionalizmu ir priešinosi idėjoms apie visišką Kašmyro nepriklausomybę, kurias propaguodavo grupės, pvz., Džamu Kašmyro išlaisvinimo frontas (JKLF). Daugelis pirmųjų HuM narių iš tiesų buvo buvę JKLF arba kitų grupių nariai, todėl pradinė dinamika apėmė tiek konkurenciją, tiek perėjimą tarp judėjimų.

Organizacija ir vadovybė

HuM struktūra buvo pusiau decentralizuota: vienos komandos veikė vietiniu lygiu, kitos – bendruose rajoniniuose tinkluose. Po areštų ir žūčių vadovybė kartais keitėsi, o išorinė parama ir perėjimai tarp grupuočių prisidėjo prie vidinių permainų. Grupė turėjo tiek ginkluotą sparną, tiek politinius/arbitražinius elementus, kurie bandė formuoti paramą tarp gyventojų per religinius ir socialinius tinklus.

Veikla ir metodai

HuM dalyvavo ginkluotame konflikte Kašmyre: vykdė užpuolimus prieš Indijos saugumo pajėgas, organizavo reidus, sprogdinimus, išpuolius prie policijos ir kariuomenės postų, taip pat įtraukta į užpuolimus prieš tam tikrus civilius asmenis bei politinius oponentus. Grupė buvo apkaltinta prievartos, prievartinio išvarymo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų atvejais — tiek prieš vietos bendruomenes, tiek prieš mažumas. Kartu susidūrė ir su sėkmingomis saugumo pajėgų akcijomis: žymus narių areštai, vadovybės suėmimai ir karinė spaudimas sumažino kai kurias jos operacines galimybes.

Poveikis regionui ir žmogaus teisės

HuM veikla prisidėjo prie ilgalaikio nestabilumo Kašmyre. Ginkluotas konfliktas padarė didelę humanitarinę žalą: aukos tarp civilių, prievartiniai perkėlimai ir psichologiniai padariniai gyventojams. Be to, grupė buvo kaltinama skirtumų kurstymu ir opozicijos susidorojimais regiono viduje. Tačiau būtina pabrėžti, kad žmogaus teisių pažeidimų kontekste kaltinimai nukreipti ir prieš sukilėlius, ir prieš saugumo pajėgas — nepriklausomi tyrimai dažnai užfiksavo pažeidimus iš abiejų pusių.

Tarptautinis ir teisinis statusas

Įvairios šalys ir tarptautinės institucijos skirtingai vertina HuM. Indijos vyriausybė traktavo grupę kaip priešišką saugumui ir taikė teisines priemones prieš jos narius. Kai kuriais atvejais HuM taip pat patekdavo į platesnius sąrašus, skirtus ekstremistinėms ar teroristinėms organizacijoms, ypač dėl įtarimų apie ryšius su užsienio grupuotėmis ir paramą iš užsienio. Vis dėlto tarptautinis požiūris į grupės statusą ir jos ryšius su kitomis institucijomis liko sudėtingas ir politiškai jautrus.

Dabartinė padėtis

Per kelis dešimtmečius HuM įtaką smarkiai paveikė saugumo operacijos, vadovybės suėmimai, vidiniai skilimai ir kitos radikalios grupuotės. Nors jos aktyvumas regionuose sumažėjo, sporadiniai susirėmimai ir atskiros cellės kartais tebėra aktyvios. Grupės gebėjimas rekrutoti ir veikti priklauso nuo platesnių geopolitinių aplinkybių, vietinės paramos ir tarpvalstybinių ryšių.

Išvados ir kontekstas

Hizb-ul-Mujahideen yra sudėtingas fenomenas — politinis, religinis ir karinis judėjimas, kurį reikia vertinti platesniame Kašmyro konflikto kontekste. Analizuojant tokius judėjimus svarbu vadovautis patikimais, įvairiapusiškais šaltiniais, nes vienašališki pranešimai gali neatspindėti realios padėties arba politinio spaudimo formuojamų interpretacijų. Konflikto sprendimui būtinas tiek saugumo, tiek politinis ir visuomeninis dialogas, kuris atsižvelgtų į žmogaus teises ir ilgalaikį taikos pastovumą regione.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra "Hizb-ul-Mujahideen" (HM)?

Klausimas: Ko dar, be integracijos su Pakistanu, siekia HM?

K.: Kada susikūrė HM ir kas buvo jos vadas?

Klausimas: Ar A. Daras galėjo toliau vadovauti HM po 1993 m.?

K: Kodėl, kaip pranešama, buvo įkurta HM?

K.: Kas buvo daugelis pirmųjų "Hizb" kadrų?

Klausimas: Iš kur veikia "Hizb"?

Paieška pagal raidę