1798 m. Airijos sukilimas — Jungtiniai airiai ir Wolfe Tone

1798 m. Airijos sukilimas: Jungtiniai airiai ir Wolfe Tone — priežastys, Prancūzijos parama, mūšiai, aukos ir politinės pasekmės Lietuvos skaitytojams.

1798 m. airių sukilimas buvo plačios apimties sukilimas prieš Didžiosios Britanijos valdžią Airijoje, prasidėjęs 1798 m. pavasarį. Sukilimui vadovavo Theobald Wolfe Tone (Volfas Tonė) ir jo įtaka susijusi su slaptąja organizacija Jungtiniai airiai, kuri siekė Airijos respublikos ir religijų atskyrimo. Jungtinių airių veiklą ir idėjas stipriai veikė tuo metu Amerikoje ir Prancūzijoje vykusios revoliucijos. Sukilimui bandė padėti respublikoniškoji Prancūzija.

Priežastys

Pagrindinės priežastys buvo:

• politinė ir ekonominė nelygybė, kurią sustiprino britų administracija ir Penal Laws (sunkinančios sąlygos Airijos katalikų ir disidentų teisėms);
• ideologinis poveikis iš Amerikos ir Prancūzijos revoliucijų bei liberalios, respublikoniškos idėjos;
• vietinių laisvės siekimas ir nepasitenkinimas dėl žemės santykių bei mokesčių;
• Jungtinių airių pastangos sudaryti plačią, ne-sektarišką anti-Britų koaliciją – nors daugumoje Airijos gyventojų buvo katalikai, Jungtiniai airiai siekė suvienyti protestantus ir katalikus vienam politiniam tikslui.

Sukilimo eiga

1798 m. sukilimas prasidėjo masiniais sąmokslų išaiškinimais ir maištais skirtinguose apskrityse. Didžiausi mūšiai ir epizodai:

• County Wexford maištai — vienas iš reikšmingiausių sukilimo židinių, kur sukilėliai pasiekė laikinų pergalių prieš vyriausybines pajėgas, tačiau vėliau buvo smarkiai numalšinti (tarp svarbiųjų susirėmimų – Vinegar Hill mūšis);
• County Antrim ir County Down epizodai šiaurėje, kur veikė vietinės Jungtinių airių grupuotės;
• prancūzų ekspedicija — 1798 m. atvyko nedidelė prancūzų pajėgų dalis, vadovaujama generolo Jean Humbert, kuri laikinai išsilaikė ir laimėjo mūšį prie Castlebar, tačiau galiausiai buvo sutriuškinta prie Ballinamuck;
• vyriausybės smurtas ir susidorojimai — sukilimo malšinimo metu buvo vykdomi prievartiniai areštai, egzekucijos ir represijos, o taip pat pasitaikė vietinių susidorojimų ir žiaurumų, kuriuos vykdė abu konfliktuojančios pusės.

Vadovai ir ideologija

Jungtinių airių branduolį iki 1798 m. sudarė intelektualai ir jaunieji radikalai (tarp jų Volfas Tonė), kurie kūrė organizaciją kaip ne-sektarišką politinį judėjimą. Vietiniai sukilimų vadovai skyrėsi priklausomai nuo apskrities: kai kur tai buvo laisvės idealams atsidavę rinktiniai lyderiai, kitur – vietos kaimo vadovai ir religiniai figūros. Sukilimo tikslas – sukurti nepriklausomą, respublikinę Airiją, įtvirtinti politines laisves ir panaikinti privilegijas.

Pasekmės ir reikšmė

Sukilimas buvo numalšintas per kelis mėnesius, tačiau paliko gilų pėdsaką Airijos istorijoje. Po sukilimo:

• įvestas griežtas viešasis susidorojimas ir surašytos represijos prieš įtariamus sukilėlius;
• politinis kraštovaizdis pasikeitė – britų valdžia ėmėsi priemonių Airijos valdymui stiprinti, kas galiausiai prisidėjo prie 1800 m. priimto Jungtinės Karalystės ir Airijos Akto (Act of Union), įsigaliojusio 1801 m.;
• 1798 m. sukilimas įkvėpė vėlesnius airių nepriklausomybės judėjimus ir tapo svarbiu simboliu airių tautiniam pasipriešinimui.

Žuvusieji ir aukų skaičiai

Tikslių aukų skaičių sunku nustatyti ir istorikai pateikia skirtingas apskaitas. Manoma, kad Airijos pusėje žuvo nuo apie 10 000 iki galimai 50 000 žmonių (įskaitant civilių aukas), o lojalistų ir britų pajėgų netektys dažnai vertinamos apie 500–2 000. Šie skaičiai skiriasi dėl nevisiškų įrašų, vietinių žudynių ir netikslumų karo lauke.

Volfas Tonė

Theobald Wolfe Tone buvo svarbiausias Jungtinių airių ideologas. Jis dalyvavo organizacijos kūrime 1791 m., ragino organizuotis plačiau ir ieškojo užsienio paramos – ypač iš Prancūzijos. Po sukilimo Tonė buvo suimtas vėliau vykusiose ekspedicijose arba su kitomis sukilimo veiklomis susijusiuose įvykiuose; po suėmimo jis buvo teisiamas ir mirė 1798 m. rudenį kalėjime (jo mirtis dažnai aiškinama kaip savižudybė, atlikus net sėkmingą bandymą išvengti viešos pakarystės).

1798 m. sukilimas dažnai vadinamas Jungtinių airių sukilimu ir yra traktuojamas kaip vienas svarbiausių XIX a. pradžios įvykių Airijos politinėje istorijoje — jis parodė tiek nepasitenkinimo mastą, tiek sunkumus suvienyti skirtingas konfesines ir socialines grupes prieš bendrą priešą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo 1798 m. airių sukilimas?

K: Kas vadovavo 1798 m. airių sukilimui?

K: Kas buvo pagrindinė 1798 m. airių sukilimo varomoji jėga?

K: Ar 1798 m. airių sukilimas buvo sėkmingas?

K: Kodėl dauguma airių katalikų per 1798 m. airių sukilimą palaikė karūną?

K: Kaip kitaip vadinasi 1798 m. airių sukilimas?

K: Kiek aukų pareikalavo 1798 m. airių sukilimas?

Paieška pagal raidę