Oro bendrovės "Japan Airlines" 123-asis reisas buvo reguliarus vidaus skrydis iš Tokijo Hanedos oro uosto (dar vadinamo Tokijo tarptautiniu oro uostu) į Osakos tarptautinį oro uostą (dar vadinamą Osakos Itami oro uostu). 1985 m. rugpjūčio 12 d. lėktuvas Boeing 747-146SR (registracija JA8119) pakilo iš Hanedos, tačiau maždaug po 12 minučių nuo pakilimo įvyko rimtų konstrukcinių gedimų. Po maždaug 32 minučių trūko pagrindinė lėktuvo galinės dalies konstrukcija ir lėktuvas nukrito į Takamagaharos kalną Gunmos prefektūroje, kai pilotams nepavyko suvaldyti pažeistos skraidymo aparatūros. Iš viso lėktuve buvo 524 žmonės; žuvo 520, o tik 4 asmenys liko gyvi.

Įvykio eiga

Skrydžio metu įvyko staigi ir smarki dekompresija, kurios metu nuo korpuso atsiskyrė visa uodega (įskaitant vertikalų stabilizatorių). Dėl to buvo prarastos paslaptys ir hidrauliniai valdymo mechanizmai, todėl pilotai neteko pagrindinių valdymo priemonių. Nepaisant to, įgula bandė išlaikyti lėktuvą sklandžiai naudodama variklių trauką ir kitus ribotus valdymo būdus; lėktuvas dar skrido apie pusvalandį, kol neteko pakilimo aukščio ir nukrito į kalvotą, miškingą reljefą. Radijo ryšio pranešimai ir skrydžio įrašai parodė, kad įgula aktyviai kovojo su situacija ir stengėsi rasti saugų nusileidimą, tačiau galiausiai kontrolė buvo neįmanoma.

Priežastis

Tyrimas nustatė, kad pagrindinė katastrofos priežastis buvo netinkamai atliktas remontas po uodegos smūgio (tailstrike), kuris buvo patirtas 1978 m. Per tą remontą buvo neteisingai sujungta galinė slėgio pertvara (aft pressure bulkhead) — techninis sprendimas ir varžtų (kniedžių) išdėstymas neatitiko reikalavimų, o pažeista vieta tapo nuovargio įtrūkimo pradžia. Po kelių metų, esant pasikartojančiam slėgio ciklams, įtrūkimai plėtėsi iki kritinio lygio ir 1985 m. rugpjūčio 12 d. įvyko galinės sienelės lūžis. Tai sukėlė sprogstamąją dekompresiją, uodega atsiskyrė, buvo pažeisti visi hidrauliniai vamzdžiai ir lėktuvas tapo nevaldomas.

Tyrimas ir pasekmės

  • Tyrimą atliko Japonijos aviacijos nelaimių tyrimo komisija; buvo atkreiptas dėmesys į priežiūros ir remonto procedūrų trūkumus bei kontrolės spragas.
  • Po katastrofos aviacijos saugos standartai ir remonto procedūros buvo griežtinami — ypač dėl galinės slėgio pertvaros ir didelio krūvio komponentų patikrinimų.
  • Katastrofa paskatino platesnį nuovargio įtrūkimų (fatigue crack) suvokimą, ilgalaikių struktūrinių pažeidimų stebėjimą ir reguliarias detalizuotas patikras po smūgių (pvz., tailstrike) įvykių.
  • Japan Airlines ėmėsi vidaus reorganizavimo, stiprino techninių darbų kontrolę ir keleivių saugos procedūras.

Pasekmės ir atminimas

Tai yra didžiausia istorijoje žinoma katastrofa, kurioje sudužo vienas lėktuvas pagal aukų skaičių, ir antroji sunkiausia civilinės aviacijos nelaimė apskritai (po 1977 m. Tenerifės oro uosto avarijos, kurioje dalyvavo du lėktuvai). Katastrofa paliko gilų pėdsaką Japonijos visuomenėje ir pasaulinėje aviacijos bendruomenėje. Įvykio vietoje ir kitose vietose yra skirti atminimo ženklai bei kasmet organizuojamos pagerbimo ceremonijos žuvusiems.

Gelbėjimo operacija ir kritikavimas

Gelbėjimo ir paieškos darbai vyko sudėtingomis sąlygomis — kalnuotame, miškingame reljefe ir karštą vasaros dieną. Buvo kritikuojama, kad kai kurios medicininės ir gelbėjimo priemonės pasiekė aukas pavėluotai, o avarijos vieta buvo sunkiai privažiuojama. Tačiau tyrimų metu taip pat pabrėžtas didelis vietos gyventojų ir gelbėtojų indėlis, padėjęs rasti ir išgelbėti keturis gyvuosius.

Svarbiausios išvados

  • Ilgalaikė struktūrinių pažeidimų priežiūra yra kritiškai svarbi — smulkūs remonto trūkumai gali kauptis ir vesti prie katastrofinių pasekmių.
  • Standartų laikymasis ir nepriklausoma techninė kontrolė po rimtesnių įvykių (pvz., tailstrike) turi būti privaloma, o remonto darbai — atliekami pagal griežtus gamintojo ir reguliuotojų reikalavimus.
  • Aviacijos avarijos atveju greita ir koordinuota gelbėjimo operacija gali išgelbėti gyvybes, todėl būtina nuolat tobulinti reagavimo mechanizmus.

Japan Airlines Flight 123 liko viena skaudžiausių aviacijos tragedijų — ji tapo rimtu priminimu apie aviacijos saugumo svarbą, nuolatinių techninių patikrinimų reikalingumą ir atsakomybę už atliktus remonto darbus bei priežiūrą.