Stambulo pogromas 1955: rugsėjo 6–7 riaušės prieš graikų mažumą

Stambulo pogromas 1955 (rugsėjo 6–7) – kruvinas smurtas prieš graikų mažumą, plataus masto niokojimas, prievarta ir emigracija, istorinis konfliktas, pakeitęs bendruomenės likimą.

Stambulo pogromas buvo 1955 m. rugsėjo 6–7 d. Stambule vykusios kruvinos riaušės, nukreiptos daugiausia prieš graikų mažumą, pavadinimas. Pogromo metu ištisos chulos ir minios užpuolė graikų kvartalus, o taikiniu taip pat tapo mieste gyvenantys žydai ir armėnai bei jų įmonės. Pagal kai kurių istorikų ir liudininkų teiginius, pogromo organizavime dalyvavo arba jį skatino įvairios Turkijos institucijų bei politinių sluoksnių struktūros; tuo pačiu metu yra ir kitų vertinimų, todėl tiksli organizacinė atsakomybė tebėra diskutuotina.

Priežastys ir išprovokavimas

Pogromo išprovokavimo foną sudarė politinė įtampa Turkijoje ir regiono santykiuose su Graikija. Šeštadienį ir sekmadienį vykusios riaušės buvo iššauktos plačiai paskleistų pranešimų apie tariamą Atatiurko gimtojo namo Salonikuose (Graikija) apgadinimą — vėliau daug kas šiuos pranešimus laiko suklastotais arba iškreiptais. Per artėjančias valandas kelių leidinių ir radijo transliacijų tonas nuskaldė į panašią paniką, o minias, pasak liudininkų, iš anksto atvežė į tam tikras miesto vietas.

Paties įvykio eiga

Daugiau nei devynias valandas trukusių riaušių metu grupės žmonių puolė graikų gyvenamuosius rajonus ir verslus, plėšė parduotuves, degino namus ir bažnyčias, mušė gyventojus ir žudė. Nors pogromo vadovai nuosaikiai nurodinėjo vengti masinių žudynių, per riaušes žuvo, pagal skirtingus duomenis, nuo 13 iki 16 graikų (tarp jų — du stačiatikių dvasininkai) ir bent vienas armėnas, o daugelis kitų buvo sužeisti. Trisdešimt du graikai patyrė sunkias traumas. Be to, buvo pranešimų apie dešimtis išprievartavimų ir apie atvejus, kai vyrai buvo prievarta apipjaustyti.

Nuostoliai materialiai ir kultūrinei nuosavybei

Pogromas padarė didelę materialinę žalą: 4 348 graikams priklausančios įmonės, 110 viešbučių, 27 vaistinės, 23 mokyklos, 21 gamykla, 73 bažnyčios ir daugiau kaip tūkstantis graikams priklausančių namų buvo smarkiai apgadinti arba sugriauti. Turkijos vyriausybės skaičiavimu, žala siekė apie 24,8 mln. JAV dolerių; Didžiosios Britanijos diplomatų vertinimu — apie 100 mln. svarų sterlingų (maždaug 200 mln. JAV dolerių), Pasaulinės bažnyčių tarybos vertinimu — apie 150 mln. JAV dolerių, o Graikijos vyriausybės vertinimu — net iki 500 mln. JAV dolerių.

Pasekmės demografijai ir bendruomenei

Pogromas žymiai paspartino etninės graikų bendruomenės išvykimą iš Stambulo ir jos apylinkių. 1924 m. Stambule gyveno apie 200 000 graikų; po įvairių politinių ir socialinių krizių, tarp jų ir 1955 m. riaušių bei vėlesnių išvarymų, šis skaičius sumažėjo iki vos kelių tūkstančių — 2006 m. oficialūs duomenys rodė apie 2 500 graikų.

Tarptautinė reakcija, tyrimai ir teisinės pasekmės

Pogromas sukėlė rimtą diplomatinių santykių įtemptumą tarp Turkijos ir Graikijos; tarptautinė bendruomenė taip pat reiškė susirūpinimą dėl civilių teisių pažeidimų ir smurto. Nors buvo surengta dalinė žalos inventorizacija ir kai kurie bandymai suteikti kompensacijas, plačiai apimančių atsakomybės pripažinimo ir plataus masto nubaudimų neįvyko. Teisinės ir istorinių tyrimų bylos apie tai, kas ir kokiu mastu organizavo riaušes, išlieka sudėtingos ir kartais kontraversiškos — daugelis istorikų ir liudininkų kaltina tam tikrus valstybės veikėjus ir paramos tinklus, tuo tarpu oficialūs vertinimai dažnai skiriasi.

Atmintis ir reikšmė šiandien

Stambulo pogromas (graikų kalba dažnai vadinamas „Septemvriana“) paliko gilų pėdsaką mažumų istorijoje Turkijoje ir regiono etninių santykių atmintyje. Įvykis tapo svarbiu etninių mažumų apsaugos, spaudos atsakomybės ir valstybės vaidmens diskurse pavyzdžiu. Pokario dešimtmečiai atnešė papildomų migracijos bangų ir politinių sprendimų, kurie dar labiau sumažino istorines mažumų bendruomenes Stambule. Iki šiol rengiami moksliniai, kultūriniai ir žurnalistiniai tyrimai, siekiant išsaugoti liudijimus, dokumentuoti įvykius ir geriau suprasti priežastis bei padarinius.

Šis aprašymas remiasi pateiktais oficialiais ir neoficialiais duomenimis, liudininkų pasakojimais bei istoriniais tyrimais; dėl skirtingų šaltinių pobūdžio kai kurių detalių interpretacijos ir skaičiai gali skirtis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Stambulo pogromas?

K: Kas organizavo pogromą?

K: Kiek laiko jis truko?

Klausimas: Kiek žmonių žuvo nuo mušimo ir padegimų per pogromą ar po jo?

K.: Kokių dar žiaurumų būta per šį įvykį?

K: Kokia žala padaryta Stambulo pastatams?

K: Kokia apytikriai yra šios žalos ekonominė kaina?

Paieška pagal raidę