Džallianvalos Bagho (Amritsaro) žudynės 1919 m. – tragedija Britų Indijoje
Džallianvalos Bagho (Amritsaro) 1919 m. žudynės – šokiruojanti Britų Indijos tragedija: kruvinas Dyerio šaudymas civiliams, tūkstančiai aukų ir skaudi istorinė atmintis.
Džallianvalos Bagho žudynės, dar vadinamos Amritsaro žudynėmis, įvyko 1919 m. balandžio 13 d. Amritsaro mieste. Jas pavadino pagal Džallianvalos Bagho – uždarą viešą sodą-kiemą netoli miesto šventovių. Tądien britų Indijos kariuomenės kareiviai pradėjo šaudyti į beginklę vyrų, moterų ir vaikų minią; atsakingas už veiksmą buvo brigados generolas Reginaldas Dyeris, tuo metu Amritsaro regiono kariniais reikalais besirūpinęs vadas.
Kontekstas
Įvykiai vyko prieštaringu istoriniu laikotarpiu: Pirma pasaulinio karo pabaiga, stiprėjantis nepriklausomybės judėjimas ir griežtos represijos – tarp jų Rowlatt aktai, suteikę valdžiai platesnes teises suimti bei teisti be teismo proceso. Tokia politika ir sutelkta nuoskauda paskatino protestus ir susirinkimus įvairiuose šiaurės Indijos miestuose, tarp jų ir Amritsare. Balandžio 13 d. tuo pačiu metu švenčiamas šiaurės Indijos žemdirbių ir sikų kultūros Baisakhi festivalis, todėl miesto gatvėse susirinko daug žmonių.
Įvykiai Džallianvalos Baghe
Tuo metu didelė minia susirinko Džallianvalos Bagho kieme; tai uždara, su aukštomis sienomis vieta su tik keliomis siauro juostos tipo išėjimo vietomis. Brigados generolas Reginaldas Dyeris atvedė kareivių, užblokavo kai kuriuos išėjimus ir, be perspėjimo paleidęs įspėjamųjų šūvių, liepė atviromis ugnimis šaudyti į susirinkusius. Šaudymas truko apie dešimt minučių; žmonės buvo sumušti, sutrypti ir įstrigę tarp sienų, daugelis bėgo į žemę ieškodami prieglobsčio — kai kurie žuvo kritę į sodo gerbūvį (vėliau vadinamą Martyr’s Well).
Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius
Oficialiais Didžiosios Britanijos Radžo šaltiniais pateiktas skaičius buvo 379 žuvusieji. Tačiau nepriklausomi liudininkų pranešimai, medicininiai įrašai ir vėlesnės apklausos nurodė gerokai didesnius nuostolius. Kai kurie šaltiniai teigė, kad žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių, o daugiau kaip 2 000 buvo sunkiai sužeisti. Civilinis chirurgas daktaras Smitas nurodė, kad nukentėjo 1 526 žmonės. Tiksli aukų skaičiaus statistika iki šiol yra aptarinėjama, nes daugelis žmonių buvo palaidoti skubiai arba jų identifikacija buvo sudėtinga.
Ataskaitos, reakcija ir pasekmės
Baisūs įvykiai sukėlė didelį pasipiktinimą tiek Indijoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Britų vyriausybė paskyrė tyrimą (Hunterio komisija), kuris iš dalies kritikavo Reginaldą Dyerį už pernelyg griežtą ir „neatsakingą“ veiksmą, o vėliau jis buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeliamas į atsargą. Kai kurių Britanijos sluoksnių dalis gynė jo veiksmus kaip „tvarkos palaikymą“, o kiti juos smerktinai kritikavo; šios diskusijos labai paveikė viešąją nuomonę.
Šios žudynės padarė stiprų poveikį Indijos nepriklausomybės judėjimui: daug gyventojų prarado pasitikėjimą kolonijine valdžia, o lyderiai, tarp jų Mohandas K. Gandhi, patyrė posūkį link aktyvesnės pasipriešinimo strategijos. Menininkai ir intelektualai taip pat reagavo — pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas Rabindranathas Tagore atsisakė savo daktaro vardo ir britų suteiktų titulų kaip protesto išraišką.
Ilgalaikė reikšmė ir atminimas
Džallianvalos Bagho žudynės tapo vienu iš kertinių momentų Indijos kelyje į nepriklausomybę: jos atskleidė kolonijinės valdžios smurtą ir paskatino politinį sąmoningumą bei masinį mobilizavimą. Vietoje Džallianvalos Baghas dabar yra memorialas – atminimo vieta tiems, kurie žuvo ir nukentėjo. Istorinė atmintis apie šį įvykį išlieka svarbi tiek Indijos, tiek pasaulio kontekste, primindama apie žmogišką kainą, kurią gali pareikalauti represinė valdžia ir susidūrimas dėl pilietinių teisių.
Pastaba: dėl skirtingų to meto šaltinių išsiskiriantys duomenys apie aukų skaičių reiškia, kad tiksli statistika gali skirtis priklausomai nuo remiamų šaltinių; aukščiau pateikti skaičiai atspindi tiek oficialius, tiek nepriklausomus liudijimus.
Pagrindinė informacija
Indija Pirmojo pasaulinio karo metais
Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo su didele Indijos vadovų parama ir draugiškumu Jungtinei Karalystei. Britai to nesitikėjo, nes manė, kad gali kilti sukilimas. Indija labai padėjo britų karo veiksmams, teikdama žmones ir išteklius. Europoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose tarnavo apie 1,3 mln. indų kareivių ir darbininkų, o Indijos vyriausybė ir princai siuntė dideles maisto, pinigų ir amunicijos atsargas.
Tačiau Bengalijoje ir Pandžabe žmonės vis dar nemėgo britų. Teroristiniai išpuoliai Bengalijoje buvo susiję su neramumais Pandžabe. Be to, nuo pat karo pradžios užjūrio Indijos gyventojai (daugiausia iš Kanados, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) bandė Indijoje sukelti sukilimą, panašų į 1857 m. sukilimą. Padedant Airijos respublikonams, vokiečiams ir turkams, buvo surengtas didelis sąmokslas, pavadintas induistų ir vokiečių sąmokslu. Šis sąmokslas taip pat siekė, kad Afganistanas nepalaikytų Britų Indijos.
Po karo
Po Pirmojo pasaulinio karo didelis žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius, infliacija, dideli mokesčiai ir kitos problemos labai paveikė Indijos gyventojus. Indijos kareiviai, norėdami atsikratyti britų valdžios, kontrabanda gabeno ginklus į Indiją. Įvairios grupės susivienijo ir reikalavo nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos. 1916 m. Indijos nacionalinis kongresas ir Musulmonų lyga pasirašė Lakno paktą, kuriuo susitarė pastatyti sieną, skiriančią Pandžabą (Indiją) ir Pakistaną.
Rowlatt aktas
Vis didėjantys pilietiniai neramumai visoje Indijoje, ypač tarp Bombėjaus malūnų darbininkų, 1919 m. paskatino Rowlatto komitetą. Rowlatto komitetas buvo pavadintas anglų teisėjo Sydney Rowlatto vardu. Komiteto užduotis buvo išsiaiškinti vokiečių ir bolševikų ryšius su kovotojų judėjimu Indijoje, ypač Pandžabe ir Bengalijoje.
Komitetas paprašė pratęsti 1915 m. Indijos gynybos akto galiojimą. 1915 m. aktas suteikė vicekaraliaus vyriausybei didelius įgaliojimus, įskaitant spaudos nutildymą, politinių aktyvistų sulaikymą be teismo, išdavyste įtariamo asmens suėmimą be orderio. Šis aktas sukėlė didžiulį pyktį Indijoje.
Prieš žudynes
Po 1919 m. Rowlatto akto sekusiems įvykiams taip pat turėjo įtakos įvykiai, susiję su Gadaro sąmokslu. Tuo metu iš Europos ir Mesopotamijos mūšių laukų grįžę britų Indijos armijos kariai Indijoje išgyveno ekonominę depresiją. 1915 m. buvo daug bandymų maištauti, o Lahoro sąmokslo procesai tebebuvo visuomenės dėmesio centre. Indiją taip pat pradėjo pasiekti žinios apie jaunus mohadžirus, kovojusius Turkijos kalifato pusėje, o vėliau - Raudonosios armijos pusėje per Rusijos pilietinį karą. Rusijos revoliucija taip pat pradėjo daryti įtaką Indijai. Būtent tuo metu Mahatma Gandis, iki tol Indijos politinėje arenoje palyginti nežinomas, pradėjo reikštis kaip masių lyderis.
Gandžio raginimas protestuoti prieš Rowlatto aktą sulaukė laukiamo atsako - įnirtingų neramumų ir protestų. Padėtis, ypač Pandžabe, labai greitai pablogėjo. Sutriko geležinkelio, telegrafo ir ryšių sistemos. Didžiulė 20 000 žmonių minia žygiavo per Lahore.
Amritsare prie Jallianwala Bagh susirinko daugiau kaip 5 000 žmonių. Teigiama, kad Michaelas O'Dwyeris manė, jog tai buvo bandymas sukilti prieš britus. Sakoma, kad James Houssemayne Du Boulay priskyrė tiesioginį ryšį tarp ghadaritų sukilimo baimės vis labiau įtemptos padėties Pandžabe ir britų atsako, kuris baigėsi žudynėmis.
1919 m. balandžio 10 d. Amritsaro, miesto Pandžabo, didelės provincijos, esančios šiaurės vakarinėje tuometinės nedalomos Indijos dalyje, dalyje, komisaro pavaduotojo rezidencijoje įvyko protesto akcija. Demonstracija surengta reikalaujant paleisti du populiarius Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderius Satją Palą ir Saifuddiną Kitchlevą, kurie anksčiau buvo suimti dėl savo protestų. Į minią šaudė britų kariai, o šaudymas sukėlė dar daugiau smurto. Vėliau dieną buvo užpulti ir padegti keli bankai ir kiti valdžios pastatai, įskaitant rotušę ir geležinkelio stotį. Smurtas toliau didėjo, jo metu žuvo mažiausiai 5 europiečiai, įskaitant vyriausybės darbuotojus ir civilius gyventojus.
Kitas dvi dienas Amritsaro mieste buvo ramu, tačiau smurtas tęsėsi kitose Pandžabo dalyse. Buvo nutrauktos geležinkelio linijos, sunaikinti telegrafo stulpai, sudeginti vyriausybiniai pastatai, nužudyti trys europiečiai. Balandžio 13 d. britų vyriausybė nusprendė didžiojoje Pandžabo dalyje įvesti karo padėtį. Teisės aktais buvo apribotos kelios pilietinės laisvės, įskaitant susirinkimų laisvę, uždraudžiant susirinkti daugiau kaip keturiems žmonėms.
Žudynės
1919 m. balandžio 13 d. tūkstančiai žmonių susirinko Jallianwala Bagh (sode) prie Auksinės šventyklos Amritsare. Tą dieną buvo švenčiama Baisakhi šventė, kuri taip pat buvo sikhų naujieji metai. Daugiau kaip du šimtus metų ši šventė sutraukdavo tūkstančius žmonių iš visos Indijos. Žmonės keliavo ištisas dienas, kad atvyktų į Amritsarą.
Jallianwala Bagh iš visų pusių buvo apsuptas namų ir pastatų, turėjo kelis siaurus įėjimus, kurių dauguma buvo užrakinti. Negalėdami pabėgti, žmonės bandė lipti parko sienomis. Daugelis šoko į komplekso viduje esantį šulinį, kad išsigelbėtų nuo kulkų. Paminklo lentoje rašoma, kad iš šulinio buvo ištraukta 120 kūnų.
Per šaudymą žuvo šimtai žmonių ir tūkstančiai buvo sužeisti. Dyeriui atsiųstoje telegramoje britų Pandžabo gubernatorius leitenantas seras Michaelas O'Dwyeris rašė: "Jūsų veiksmai teisingi. Gubernatorius leitenantas pritaria".
O'Dwyeris prašė Amritsaro ir kitose vietovėse įvesti karo padėtį; po žudynių vicekaralius lordas Chelmsfordas leido tai padaryti.
Jallianwalla Bagh 1919 m., praėjus keliems mėnesiams po žudynių.
"Kankinio" šulinys prie Džallianvalos Bagho.
Dyer atleistas
Iš pradžių kai kas Dyeriui pritarė, tačiau 1920 m. liepą Bendruomenių Rūmai jį pasmerkė ir privertė pasitraukti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada įvyko Džallianvalos Bagho žudynės?
A: Džallianvalos Bagho žudynės įvyko 1919 m. balandžio 13 d.
K: Kur įvyko Džallianvalos Bagho žudynės?
A: Džallianvalos Bagho žudynės įvyko Amritsare, Pandžabe, Indijoje.
K: Kas įsakė surengti Džallianvalos Bagho žudynes?
A: Džallianvalos Bagho žudynes įsakė surengti brigados generolas Reginaldas Dyeris.
K: Kas buvo Džallianvalos Bagho žudynių aukos?
Atsakymas: Džallianvalos Bagho žudynių aukomis tapo neginkluota vyrų, moterų ir vaikų minia.
Klausimas: Kiek laiko truko šaudymas per Jallianwala Bagh žudynes?
A: Per Džallianvalos Bagho žudynes šaudyta apie dešimt minučių.
K: Kiek žmonių žuvo per Džallianvalos Bagho žudynes, remiantis oficialiais Britų Radžo šaltiniais?
A: Remiantis oficialiais Britų Radž šaltiniais, per Jallianwala Bagh žudynes žuvo 379 žmonės.
K: Kiek aukų per Džallianvalos Bagho žudynes nurodė civilinis chirurgas daktaras Smithas?
A: Civilinis chirurgas daktaras Smithas pranešė apie 1 500 aukų per Jallianwala Bagh žudynes.
Ieškoti