Džallianvalos Bagho žudynės, dar vadinamos Amritsaro žudynėmis, įvyko 1919 m. balandžio 13 d. Amritsaro mieste. Jas pavadino pagal Džallianvalos Bagho – uždarą viešą sodą-kiemą netoli miesto šventovių. Tądien britų Indijos kariuomenės kareiviai pradėjo šaudyti į beginklę vyrų, moterų ir vaikų minią; atsakingas už veiksmą buvo brigados generolas Reginaldas Dyeris, tuo metu Amritsaro regiono kariniais reikalais besirūpinęs vadas.

Kontekstas

Įvykiai vyko prieštaringu istoriniu laikotarpiu: Pirma pasaulinio karo pabaiga, stiprėjantis nepriklausomybės judėjimas ir griežtos represijos – tarp jų Rowlatt aktai, suteikę valdžiai platesnes teises suimti bei teisti be teismo proceso. Tokia politika ir sutelkta nuoskauda paskatino protestus ir susirinkimus įvairiuose šiaurės Indijos miestuose, tarp jų ir Amritsare. Balandžio 13 d. tuo pačiu metu švenčiamas šiaurės Indijos žemdirbių ir sikų kultūros Baisakhi festivalis, todėl miesto gatvėse susirinko daug žmonių.

Įvykiai Džallianvalos Baghe

Tuo metu didelė minia susirinko Džallianvalos Bagho kieme; tai uždara, su aukštomis sienomis vieta su tik keliomis siauro juostos tipo išėjimo vietomis. Brigados generolas Reginaldas Dyeris atvedė kareivių, užblokavo kai kuriuos išėjimus ir, be perspėjimo paleidęs įspėjamųjų šūvių, liepė atviromis ugnimis šaudyti į susirinkusius. Šaudymas truko apie dešimt minučių; žmonės buvo sumušti, sutrypti ir įstrigę tarp sienų, daugelis bėgo į žemę ieškodami prieglobsčio — kai kurie žuvo kritę į sodo gerbūvį (vėliau vadinamą Martyr’s Well).

Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius

Oficialiais Didžiosios Britanijos Radžo šaltiniais pateiktas skaičius buvo 379 žuvusieji. Tačiau nepriklausomi liudininkų pranešimai, medicininiai įrašai ir vėlesnės apklausos nurodė gerokai didesnius nuostolius. Kai kurie šaltiniai teigė, kad žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių, o daugiau kaip 2 000 buvo sunkiai sužeisti. Civilinis chirurgas daktaras Smitas nurodė, kad nukentėjo 1 526 žmonės. Tiksli aukų skaičiaus statistika iki šiol yra aptarinėjama, nes daugelis žmonių buvo palaidoti skubiai arba jų identifikacija buvo sudėtinga.

Ataskaitos, reakcija ir pasekmės

Baisūs įvykiai sukėlė didelį pasipiktinimą tiek Indijoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Britų vyriausybė paskyrė tyrimą (Hunterio komisija), kuris iš dalies kritikavo Reginaldą Dyerį už pernelyg griežtą ir „neatsakingą“ veiksmą, o vėliau jis buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeliamas į atsargą. Kai kurių Britanijos sluoksnių dalis gynė jo veiksmus kaip „tvarkos palaikymą“, o kiti juos smerktinai kritikavo; šios diskusijos labai paveikė viešąją nuomonę.

Šios žudynės padarė stiprų poveikį Indijos nepriklausomybės judėjimui: daug gyventojų prarado pasitikėjimą kolonijine valdžia, o lyderiai, tarp jų Mohandas K. Gandhi, patyrė posūkį link aktyvesnės pasipriešinimo strategijos. Menininkai ir intelektualai taip pat reagavo — pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas Rabindranathas Tagore atsisakė savo daktaro vardo ir britų suteiktų titulų kaip protesto išraišką.

Ilgalaikė reikšmė ir atminimas

Džallianvalos Bagho žudynės tapo vienu iš kertinių momentų Indijos kelyje į nepriklausomybę: jos atskleidė kolonijinės valdžios smurtą ir paskatino politinį sąmoningumą bei masinį mobilizavimą. Vietoje Džallianvalos Baghas dabar yra memorialas – atminimo vieta tiems, kurie žuvo ir nukentėjo. Istorinė atmintis apie šį įvykį išlieka svarbi tiek Indijos, tiek pasaulio kontekste, primindama apie žmogišką kainą, kurią gali pareikalauti represinė valdžia ir susidūrimas dėl pilietinių teisių.

Pastaba: dėl skirtingų to meto šaltinių išsiskiriantys duomenys apie aukų skaičių reiškia, kad tiksli statistika gali skirtis priklausomai nuo remiamų šaltinių; aukščiau pateikti skaičiai atspindi tiek oficialius, tiek nepriklausomus liudijimus.