Islamas Europoje: istorija, demografinės tendencijos ir aktualijos

Islamas yra antra pagal dydį ir sparčiausiai auganti religija Europoje. Dauguma musulmonų bendruomenių Europoje susiformavo neseniai, tačiau kai kurios Balkanų teritorijos turi ilgą musulmonų istoriją.

Į Pietų Europą islamas pateko per maurus iš Šiaurės Afrikos VIII-X a. Ispanijoje, Portugalijoje, Pietų Italijoje ir Maltoje šimtmečius egzistavo daugybė karalysčių ir kunigaikštysčių. Po daugybės konfliktų ir karų, vadinamų Rekonkista, šios teritorijos tapo krikščioniškomis. Į Kaukazą islamas išsiplėtė VII a. musulmonams užkariavus Persiją. Osmanų imperija išsiplėtė į pietryčių Europą; XIV ir XV a. ji užkariavo didelę dalį Bizantijos imperijos. Vėliau Osmanų imperijos galia išblėso, ir ji prarado didžiąją dalį savo teritorijų Europoje. Ji žlugo 1922 m. Balkanų šalyse vis dar gyvena daug vietinių musulmonų. Daugelis šių musulmonų tapo sekuliarūs.

Terminas "musulmoniška Europa" vartojamas kalbant apie Albaniją, Kosovą bei Bosniją ir Hercegoviną, kuriose daugumą sudaro musulmonai. Tarpžemyninėse šalyse, tokiose kaip Turkija, Azerbaidžanas ir Kazachstanas, gyvena daug musulmonų, taip pat Rusijoje Šiaurės Kaukaze.

XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje į Vakarų Europą imigravo daug musulmonų. Apskaičiuota, kad 2010 m. Europoje gyveno 44 mln. musulmonų (6 %), iš jų 19 mln. Prognozuojama, kad iki 2030 m. jų bus 8 proc. Jie dažnai yra intensyvių diskusijų ir politinių ginčų objektas, kuriuos sukelia tokie įvykiai kaip teroristiniai išpuoliai, karikatūrų byla Danijoje, diskusijos dėl islamiškų drabužių ir nuolatinė parama populistinėms dešiniosioms partijoms, kurios musulmonus laiko grėsme Europos kultūrai. Tokie įvykiai taip pat paskatino vis daugiau diskusijų islamofobijos, požiūrio į musulmonus ir dešiniųjų populistų temomis.

Šiuo metu Vakarų Europoje daugiausia musulmonų gyvena Prancūzijoje, kur jie sudaro 12,5 proc. gyventojų. Europos Sąjungoje bene daugiausia musulmonų gyvena Bulgarijoje - apie 15 proc. bulgarų teigė esantys musulmonai.

Istorinis kontekstas ir ilgalaikės pasekmės

Europoje islamo istorija yra daugiasluoksnė: nuo ankstyvųjų VIII–X a. arabų ir maurų įtakų Ispanijoje ir Pietų Italijoje iki tolimesnio plitimo per Osmanų imperiją Balkanuose ir Kaukaze. Osmanų valdymas paliko ilgalaikį paveldo ženklą – architektūrą, miestų planavimą, teisinio reguliavimo tradicijas ir religines bendruomenes. XX a. įvyko reikšmingi demografiniai poslinkiai (pvz., gyventojų mainai tarp Graikijos ir Turkijos po 1923 m. Larosos sutarties, Balkanų karai, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai), kurie pakeitė etninius ir religinius žemėlapius.

Demografinės tendencijos ir migracijos bangos

Musulmonų demografinis augimas Europoje susideda iš kelių veiksnių: istorinės vietinės populiacijos, darbo jėgos migracijos (pvz., "gastarbeiter" programa Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo), postkolonijinių ryšių (ypač Prancūzija–Šiaurės Afrika, Jungtinė Karalystė–Pietų Azija) ir pastarųjų dešimtmečių pabėgėlių srautų (Sakartvelas, Sirija, Irakas ir kt.). Statistiniai įverčiai skiriasi priklausomai nuo šaltinių: kai kurie vertinimai nurodo, kad visoje Europoje (įskaitant transkontinentines šalis) musulmonų būtų keliasdešimt milijonų; Europos Sąjungos šalyse skaičiai paprastai yra mažesni, bet auga dėl migracijos ir demografinių skirtumų.

Reikšmingas pastebėjimas – daug valstybių nevykdo oficialių religijos duomenų rinkimų gyventojų surašymuose (pvz., Prancūzijoje), todėl demografiniai įverčiai yra apytiksliai ir priklauso nuo metodologijos (apklausos, registrai, imigracijos statistika).

Religinė įvairovė ir praktikavimas

Musulmonų bendruomenės Europoje yra labai įvairios: ten gyvena tiek sunitai, tiek šiitai, taip pat įvairios etninės ir kultūrinės grupės (arabai, turkai, berberai, kurdai, juodaodžiai imigrantai iš Afrikos, pažįstami balkaniški musulmonai ir kt.). Yra skirtumų ir religijos praktikavimo laipsnyje: dalis žmonių yra praktikuojantys, kiti yra kultūriškai musulmoniški arba sekuliarizavęsi.

Religinės institucijos – mečetes, islamo centrai, švietimo įstaigos – atlieka svarbų vaidmenį bendruomenių integracijoje, socialinėje paramoje ir religijos mokyme. Tačiau jų dydis, kalbos naudojimas ir savivalda labai skiriasi tarp šalių ir miestų.

Integracija, politika ir visuomeniniai ginčai

Debatai apie musulmonų integraciją apima daugybę temų: pilietybės suteikimą, darbo rinkos integraciją, švietimą, religijos laisvę ir laicizmo (pvz., Prancūzijos "laïcité") principus. Kai kuriose šalyse priimti teisės aktai riboja tam tikrų islamiškų drabužių (pvz., uždarų veidą dengiančių drabužių) nešiojimą viešose erdvėse arba nacionalinėse įstaigose, tuo tarpu kitur diskusijos sutelktos į švietimą, halal maisto prieinamumą ir religinių institucijų registraciją.

Politinis kraštovaizdis taip pat formuoja viešąsias nuostatas: dešiniosios populistinės partijos kelia antiimigracines ir antimusulmoniškas nuotaikas, o kiti aktoriai pabrėžia integracijos, anti-diskriminacijos ir daugialypės visuomenės vertybes.

Kultūriniai ir teisiniai iššūkiai

Diskusijos dėl religinių simbolių, maldos vietų, halal maisto, religinės švietimo integracijos į mokyklas, o kartais ir religinės teisės taikymo (pavyzdžiui, konfliktai dėl religinių santuokų ar paveldėjimo praktikų) yra dažnos. Taip pat pastebimas augantis islamofobijos atvejų skaičius: smurtiniai išpuoliai, neapykantos nusikaltimai, žodinis ir institucinis diskriminavimas. Viena vertus, tai skatina pilietinių teisių organizacijas reikalauti veiksmingesnių prevencijos priemonių ir švietimo; kita vertus, tai sustiprina saugumo politikos debatus dėl radikalizacijos prevencijos.

Radikalizacija, saugumas ir visuomenės reakcija

Terorizmas ir radikalizacija liko vienu iš svarbiausių viešųjų diskusijų taškų, tačiau svarbu atskirti mažą smulkių ekstremistų grupių dalį nuo didžiosios musulmonų bendruomenės, kuri daugeliu atvejų pasisako prieš smurtą. Prevencijos strategijos apima derinį teisėsaugos veiksmų, bendruomeninio dialogo, socialinės integracijos ir švietimo iniciatyvų.

Ateities perspektyvos

Prognozuojant ateitį, svarbu atsižvelgti į demografinę dinamiką (gimstamumas, migracija), politinius sprendimus dėl integracijos, globalias geopolitines tendencijas ir vietines socialines sąlygas. Daugeliui Europos šalių pagrindiniai iššūkiai bus kaip suderinti religijos laisvę ir lygybės principus, spręsti diskriminacijos problemas ir kurti veiksmingas integracijos programas, kurios leistų musulmonų kilmės žmonėms pilnai dalyvauti visuomenėje.

Santrauka

Islamas Europoje yra sudėtinga ir įvairi reiškinys, susietas tiek su giliais istorijos sluoksniais, tiek su šiuolaikinėmis migracijos ir politika problemomis. Diskusijos apie islamą dažnai yra politiškai įtemptos, tačiau sprendimai, paremti duomenimis, dialogu ir žmogaus teisėmis, gali prisidėti prie taikesnio ir labiau įtraukianto Europos ateities. Reikia daugiau patikimų duomenų, dialogo tarp bendruomenių ir viešųjų politikų, bei edukacijos, kad būtų mažinami stereotipai ir diskriminacija.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra antra pagal dydį ir sparčiausiai auganti religija Europoje?

K: Kaip islamas pateko į Pietų Europą?

K: Kas buvo musulmonų įvykdytas Persijos užkariavimas?

K: Kada Osmanų imperija išsiplėtė į pietryčių Europą?

K: Kokios šalys laikomos "musulmoniškos Europos" dalimi?

Klausimas: Kurioje šalyje Vakarų Europos ribose šiandien gyvena daugiausia musulmonų?

Paieška pagal raidę