Islamofobija: apibrėžimas, priežastys ir poveikis visuomenei
Islamofobija - tai politinis terminas ir įžeidimas, vartojamas prieš islamą kritikuojančius žmones. Jis pažodžiui reiškia musulmonų baimę. Kartais jis vartojamas neapykantai religijai ir jos išpažinėjams apibūdinti. "Islamofobija" tariamai gali pasireikšti kritika tam tikroms tikinčiųjų ideologinėms nuostatoms, tačiau beveik visada kaip tikrąją problemą nurodo pačią religiją.
Kas yra islamofobija ir kuo ji skiriasi nuo kritikos
Islamofobija apima ne tik kritiką islamo doktrinai ar institucijoms, bet ir prieš musulmonus nukreiptą priešiškumą, stereotipizaciją bei diskriminaciją. Svarbu atskirti pagrįstą kritinę diskusiją apie religines idėjas nuo visą grupę stigmatizuojančių teiginių arba veiksmų, kurie veda prie socialinės izoliacijos, smurto ar teisinės nelygybės. Islamofobija dažnai persidengia su rasizmu, ksenofobija ir religine netolerancija.
1996 m. Runnymede Trust ir dažniausios nuostatos
1996 m. "Runnymede Trust" ištyrė visuomenės nuomonę apie islamą. Tyrimas parodė, kad žmonės turi skirtingą nuomonę apie islamą. Labiausiai neigiamos nuomonės apie islamą yra šios:
- Islamo pasaulis ("islamas") suvokiamas kaip vientisas blokas, kuris nesikeis.
- Islamas neturi bendrų vertybių su kitomis kultūromis.
- Kad islamas yra prastesnis už "Vakarus". Jis turi barbarišką kultūrą, kuri taip pat yra iracionali ir seksistinė.
- Jie mano, kad islamas yra agresyvus ir grėsmingas. Kai kurie žmonės mano, kad jis remia terorizmą.
- Tai laikoma ideologija, kurią galima panaudoti politikoje ar kare.
- Jei musulmonai kritikuoja "Vakarus", ši kritika netoleruojama.
- Kad musulmonai yra diskriminuojami visuomenėje, teisinamasi islamofobija.
- Priešiškumas musulmonams laikomas natūraliu ir normaliu reiškiniu.
Šie stereotipai atspindi tiek žinių stoką apie islamą ir musulmonų bendruomenes, tiek politinę retoriką ir viešosios erdvės reprezentacijas, kurios kartais supaprastina sudėtingus socialinius reiškinius.
Kas lemia islamofobijos plitimą?
- Medijų ir politikų retorika: vienpusiški ar sensacingi pranešimai gali sustiprinti baimes ir asociacijas tarp islamo ir smurto.
- Istoriniai ir geopolitiniai veiksniai: konfliktai, invazijos, imigracija ir teroro aktai kartais politizuojami taip, kad visa religija tampa kaltinama.
- Stereo tipai ir nepažinimas: asmeninis kontaktas su musulmonais sumažina predsudų tikimybę; atvirkščiai — izoliacija skatina neigiamas nuostatas.
- Ekonominis ir socialinis nerimas: pažeidžiamomis laikomos grupės dažnai tampa piktybiškos retorikos taikiniu siekiant nukreipti nepasitenkinimą.
- Lyties ir kultūros klausimai: musulmonų moterų apranga (pvz., skarelės, nikabai) gali tapti simboliu, kuriuo remiantis formuojami ir išreiškiami prietarai bei diskriminacija.
Manifestacijos — kaip islamofobija pasireiškia
Islamofobija gali pasireikšti įvairiais būdais, tarp jų:
- Žodinis ir fizinis smurtas bei piktnaudžiavimas gatvėje arba internete;
- Darbo, būsto ar švietimo diskriminacija (pvz., atmetami CV su musulmonų vardais arba apribojamas priėmimas į mokyklas);
- Profilaktinis stebėjimas ir teisėtvarkos veiksmai, kurie ne proporcionalūs ir nukreipti vien tik pagal religiją ar etninę priklausomybę;
- Viešosios politikos sprendimai, kurie išskiria religines praktikas arba riboja religijos laisvę (pvz., apribojimai dėl aprangos ar šventyklų statybos);
- Dehumanizuojanti viešoji kalba, stereotipai žiniasklaidoje ir kultūrinė izoliacija.
Poveikis musulmonų bendruomenėms ir visuomenei
Islamofobija turi platesnį neigiamą poveikį visuomenei: ji mažina socialinę sanglaudą, didina atskirtį ir nepasitikėjimą, kenkia asmenų psichikos sveikatai, mažina pilietinį dalyvavimą ir gali skatinti radikalizacijos riziką. Be to, diskriminacija ekonomikoje ir švietime mažina galimybes bei lygias teises ilgalaikėje perspektyvoje.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad musulmonės moterys islamofobinius išpuolius patiria dažniau nei musulmonai vyrai, tačiau beveik visus juos įvykdo musulmonai vyrai.
Prancūzijoje musulmonėms moterims draudžiama dėvėti veidą dengiančius šydus (burkas ir nikabus).
Teisinės ir politinės reakcijos
Daugelis šalių turi antidiskriminacinius įstatymus, kurie saugo religines bendruomenes nuo diskriminacijos. Tačiau teisinės intervencijos dažnai sukelia diskusijas apie laisvės apribojimus, viešąją saugą ir moterų teises. Teisės aktai, draudžiantys tam tikrą religinių simbolių nešiojimą viešoje erdvėje, sulaukia argumentų tiek už, tiek prieš: vieniems tai atrodo kaip sekuliarumo gynimas, kitiems — religijos laisvės pažeidimas.
Kaip galima kovoti su islamofobija
- Švietimas ir sąmoningumo kėlimas: mokyklose ir viešojoje erdvėje skatinti kritinį mąstymą, platesnį supratimą apie religijas ir kultūras.
- Skatinti kontaktus: bendruomenių mainai, inter-religiniai dialogai ir bendri projektai mažina baimes ir prietarus.
- Teisėsauga ir atskaitomybė: už gyventojams daromą neapykantos nusikaltimus turi būti imtasi veiksmų; aukoms reikia prieigos prie pagalbos ir teisinės apsaugos.
- Atsakinga žiniasklaida: žurnalistų ir redakcijų atsakomybė vengti stereotipizavimo ir pateikti kontekstą konfliktų arba įvykių aprašymui.
- Verslo ir švietimo iniciatyvos: darbdaviai ir mokymo įstaigos neturi toleruoti diskriminacijos ir privalo užtikrinti lygias galimybes.
- Solidarumo ir bendruomenių palaikymas: nevyriausybinės organizacijos, religinių bendruomenių lyderiai ir piliečiai gali kurti saugias erdves aukoms ir viešai pasisakyti prieš neapykantos kalbą.
Išvados
Islamofobija — sudėtingas socialinis reiškinys, kuris kyla iš įvairių istorinių, politinių ir kultūrinių priežasčių. Kovoti su ja reikia kompleksiškai: derinant teisines priemones, švietimą, žiniasklaidos atsakomybę ir bendruomenių iniciatyvas. Skiriant dėmesį tiek individų teisėms, tiek viešajam saugumui, galima mažinti priešiškumą, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti, kad visi visuomenės nariai galėtų gyventi lygiai ir oriai.


Demonstracija Kelne; be kita ko, prieš islamofobiją (ir dešinįjį nacionalizmą Vokietijoje)


Reklaminis stendas, kuriame sakoma, kad islamo teisė (šariatas) kelia grėsmę Amerikai.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra islamofobija?
A: Islamofobija - tai nemeilė, baimė, išankstinis nusistatymas, priešiškumas ar neapykanta musulmonams (žmonėms, išpažįstantiems islamo religiją) arba pačiai religijai.
Klausimas: Ar žmonės gali ja naudotis, norėdami užsipulti ideologines musulmonų pozicijas?
Atsakymas: Taip, kartais žmonės naudoja šią sąvoką, kad užsipultų musulmonų ideologines pozicijas.
Klausimas: Ar musulmonės moterys islamofobiją patiria dažniau nei musulmonai vyrai?
Atsakymas: Taip, musulmonės moterys per savo gyvenimą dažniau patiria islamofobiją, palyginti su musulmonais vyrais, ypač jei jos dėvi kokį nors veido šydą.
K: Prieš ką nukreipta islamofobija?
A: Islamofobija nukreipta prieš musulmonus (žmones, išpažįstančius islamo religiją) ir (arba) pačią religiją.
K: Kaip galima išreikšti islamofobijos jausmus?
A: Islamofobijos jausmus galima išreikšti nemeile, baime, išankstiniu vertinimu, priešiškumu ar neapykanta.
Klausimas: Ar drabužiai turi įtakos tam, kiek žmogus jaučia islamofobiją? A: Taip, musulmonės moterys, dėvinčios veido apdangalus, gali dažniau patirti didesnę islamofobiją nei tos, kurios jų nedėvi.