Žydų tikėjimas, kad žydai yra išrinktoji tauta, reiškia ne tiek pranašumą, kiek ypatingą pareigą — jie tiki, kad žydai yra Dievo išrinktoji tauta ir kad Dievas jiems patikėjo užduotį prisidėti prie pasaulio gerinimo. Pagal šį supratimą žydų pareiga yra ne tik laikytis religinių įstatymų, bet ir veikti socialinei gerovei, mažinti kančias bei skatinti teisumą ir gėrį visuomenėje. Šiai idėjai dažnai vartojamas hebrajiškas terminas tikkun olam — „pasaulio taisymas“.
Ką reiškia „išrinktoji tauta“?
Konceptas remiasi Biblijos pasakojimais apie sandorą (hebr. brit) tarp Dievo ir Izraelio patriarchų: Dievas kviečia žydus atlikti tam tikrą misiją ir laikytis Jo įstatymų (mitzvot). Tradiciškai tai suprantama kaip atsakomybė gyventi pagal Dievo valią, rodyti moralų pavyzdį ir skleisti teisingumą. Svarbu pabrėžti, kad daugelyje žydų bendruomenių „išrinktasis“ nereiškia aukštesnės vertės kitų tautų atžvilgiu — tai pirmiausia reiškia įsipareigojimą ir atsakomybę.
Tikkun olam: kilmė ir reikšmė
Terminas tikkun olam turi kelias istorines reikšmes. Rabininėje literatūroje jis buvo naudojamas kalbant apie visuomenės tvarkos ir teisinių pataisų reikšmę, vėliau mistinėje tradicijoje (kabaloje) įgavo gilesnį, kosminį prasmingumą — kalbėta apie „suglaudytas“ dvasines kibirkštėles ir jų sugrąžinimą į vientisumą, taip „taisant“ pasaulį. Moderniu laikotarpiu daug žydų bendruomenių šį terminą supranta praktiškai: tai reiškia socialinę veiklą, humanitarinę pagalbą, kovą su nelygybe ir aplinkos apsaugą.
Kaip tai atrodo kasdieniame gyvenime
- Tzedakah (labdara) ir gemilut chasadim (geraširdiškos darbai) — materialinė bei praktinė pagalba vargstantiems;
- Teisumo siekimas (hebr. tzedek) — teisinės ir socialinės reformos, kovos su diskriminacija ir skurdu;
- Aplinkosauga — atsakomybė saugoti aplinką ir gamtą kaip Dievo kūrinijos dalį;
- Ramybės ir gailestingumo skatinimas kasdieniuose santykiuose bei platesnėse tarptautinėse iniciatyvose;
- Religinis gyvenimas ir ritualai — laikymasis mitzvot kaip būdas artėti prie Dievo ir atlikti prisiimtą misiją.
Įvairūs požiūriai judaizme
Skirtingos judaizmo kryptys šią idėją aiškina nevienodai. Ortodoksija dažnai pabrėžia pareigos ir įsakymų laikymosi svarbą, konservatyvios ir reformistinės bendruomenės labiau akcentuoja socialinį teisingumą ir universalų žmogaus orumą. Mistinė tradicija įveda simbolinį, kosminį dimensiją, o šiuolaikiniai žydų aktyvistai ir intelektualai pritaiko tikkun olam kaip raginimą veikti globaliai — nuo vietos bendruomenių iki tarptautinių iniciatyvų.
Dažniausios klaidos ir nesusipratimai
- „Išrinktasis“ nebūtinai reiškia „geresnis“ — daugelyje aiškinimų tai pirmiausia yra atsakomybė, o ne privilegija;
- Ne visi žydai vienodai traktuoja tikkun olam — jo reikšmė ir prioritetai priklauso nuo tradicijos, istorinio konteksto ir asmeninių pažiūrų;
- Istorinės ir mistinės reikšmės gali skirtis nuo šiuolaikinės socialinės praktikos — svarbu atskirti tekstų interpretacijas nuo praktinių veiksmų.
Apibendrinant, išrinktoji tauta žydų tradicijoje reiškia kvietimą vykdyti moralinę ir dvasinę misiją, o tikkun olam — tiek senovės, tiek modernią idėją, kad žmonės turi aktyviai dirbti pasauliui taisyti: mažinti kančias, puoselėti teisumą, rūpintis aplinka ir kurti taikesnį ryšį su Dievu bei kitais žmonėmis.