Itanium (/aɪˈteɪniəm/ eye-TAY-nee-əm) yra specializuotas 64 bitų serverių procesorių šeimos pavadinimas, sukurtas kartu su Intel ir kitais partneriais. Tai ne tas pats, kas dabar plačiai paplitę 64 bitų "Intel" ir kitų gamintojų x86-64 procesoriai: Itanium naudoja visiškai kitokią instrukcijų architektūrą (IA-64), kurią iš esmės suprojektavo HP kartu su Intel. Itanium procesoriai daugiausia buvo montuojami į aukštos klasės serverius ir darbo stotis; iš pradžių juos sukūrė HP ir Intel, juos gamino Intel, o sistemas diegė keli gamintojai. Tačiau komercinis pasisekimas nebuvo toks didelis, kaip tikėtasi — plačiai paplitusios sistemos nebuvo sukurtos, ir dauguma diegimų liko HP platformoms.

Architektūros pagrindai

Itanium remiasi IA-64 architektūra, kurią dažnai apibūdinama kaip EPIC (Explicitly Parallel Instruction Computing). Svarbiausi bruožai:

  • EPIC / IA-64 – architektūra, kurioje didelė dalis atsakomybės už instrukcijų lygiagrečią vykdymą tenka kompiliatoriui, o ne pačiam procesoriui.
  • Platus instrukcijų bundlas – instrukcijos grupuojamos į dideles paketas, kuriuose nurodoma, kurios instrukcijos gali būti vykdomos lygiagrečiai.
  • Predikacija ir spekuliacija – daug instrukcijų gali būti sąlygiškai įvykdytos arba spekuliuotos, kad sumažintų šakų paaiškinimo (branch) poveikį.
  • Reikia optimizuotų kompiliatorių – norint pasiekti geriausią našumą, programos turi būti specialiai kompiliuotos ir optimizuotos IA-64 architektūrai.

Trumpa istorija ir svarbios versijos

  • 1990–2000 m. – HP pradėjo vystyti EPIC idėją ir vėliau bendradarbiavo su Intel kuriant IA-64 / Itanium koncepciją.
  • 2001 m. – pasirodė pirmieji komerciniai Itanium procesoriai (kartais vadinami „Merced“), tačiau jie turėjo našumo ir programinės įrangos suderinamumo problemų.
  • 2002–2003 m. – paleista Itanium 2 (pvz., „McKinley“, „Madison“) su patobulintu našumu ir didesne atminties pralaidumo parama.
  • 2006–2012 m. – seka keli patobulinti branduoliai (pvz., „Montecito“, „Montvale“, „Tukwila“, „Poulson“), įvesta daug branduolių, patobulintas energijos vartojimas ir kiti patobulinimai.
  • 2017 m. – paskutinės sritys (pvz., „Kittson“) žymi Itanium linijos palaipsnį užbaigimą komerciniame plane.

Programinė įranga ir palaikymas

Itanium reikalavo specialių operacinių sistemų versijų ir optimizuotų programų. Ilgą laiką palaikymas buvo prieinamas tokioms sistemoms kaip HP-UX ir OpenVMS, taip pat kai kurioms Linux paskirstymo versijoms bei specialioms Windows IA-64 leidimo versijoms. Dėl specifinės architektūros ir reikalavimo perkompiliuoti (ir optimizuoti) programas bei sudėtingumo, dauguma programinės įrangos tiekėjų nesiūlė plataus Itanium palaikymo, o tai labai apribojo ekosistemą.

Kodėl Itanium neįsitvirtino masinėje rinkoje?

  • Sudėtinga architektūra ir kompiliavimo reikalavimai – Itanium našumas labai priklausė nuo kompiliatoriaus sugebėjimo atskleisti lygiagrečiąsias instrukcijas; daug programų ir bibliotekų reikėjo perkompiliuoti ir optimizuoti.
  • Ekosistemos trūkumas – trūko plataus programinės įrangos palaikymo, įskaitant daugelį trečiųjų šalių produktų.
  • Konkurencija iš x86-64 – AMD ir vėliau pats Intel įvedė 64 bitų x86 (AMD64 / Intel 64) sprendimus, kurie užtikrino atkuriamą suderinamumą su senesne x86 programine įranga ir geresnę ekosistemos paramą.
  • Kaina ir rinkos pasirinkimai – daug pirkėjų pasirinko pigesnius arba lengviau integruojamus x86-64 sprendimus, o Itanium liko siauresniam, didesnės klasės serverių segmentui.

Paskutiniai metai ir gyvavimo pabaiga

Itanium linija ilgą laiką palaikė tam tikrą nišinį rinkos segmentą, ypač HP serveriams (pvz., HP Integrity platformoms). Vis dėlto dėl ribotos paklausos ir susitraukusio palaikymo ekosistemos mastu jos įtaka mažėjo. 2019 m. sausio 30 d. Intel oficialiai paskelbė apie Itanium šeimos procesorių gyvavimo pabaigą ir produktų gamybos nutraukimą. Po to dauguma programinės įrangos tiekėjų ir sistemų gamintojų palaipsniui nutraukė aktyvų palaikymą, tačiau dalis esamų klientų gavo ilgalaikį palaikymą per HP ir kitus paslaugų tiekėjus.

Išvados

Itanium yra technologiškai įdomus bandymas perkelti daug atsakomybės už lygiagrečią vykdymo planavimą iš aparatūros į programinę įrangą (kompiliatorius). Nors architektūra pasiūlė novatoriškų sprendimų ir tam tikrų privalumų ilgose vektorinėse ar aukšto pralaidumo užduotyse, trūko plataus programinės įrangos palaikymo ir kainos bei suderinamumo pranašumų, palyginti su x86-64 sprendimais. Todėl Itanium liko specializuota, nišinė platforma ir galiausiai buvo nutrauktas komerciniu pagrindu.