Džeko žibintas (Jack-o'-lantern): kilmė, Helovino tradicijos ir gamyba

Sužinokite Džeko žibinto kilmę, Airijos‑JAV Helovino tradicijas ir lengpas moliūgo žibinto gamybos idėjas — istorija, patarimai ir kūrybinės dekoracijos.

Džeko žibintas (Jack-o'-lantern) – tai išdrožtas moliūgas, ropė, burokėlis arba bulvė, į kurį įdedama šviesos šaltinis. Tradicija drožinėti žibintus siekia kelis šimtmečius ir turi kelias kilmės versijas bei kultūrines reikšmes.

Kilmė ir senosios tradicijos

XIX ir XX a. Škotijoje ir Airijoje Helovino žibintus žmonės dažniausiai drožinėjo iš didelių geltonų ropių. Tai susiję su senosiomis keltų Samhain (rudens šventės) tradicijomis – žibintai buvo naudojami atbaidyti piktąsias dvasias arba pažymėti ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Su laiku, atvykus į Šiaurės Ameriką, tradicija įgavo naują formą, nes čia paplito dideli, lengvai išpjaunami moliūgai.

Legenda apie Stingy Jack

Airių pasakojimuose Džeko žibintas yra susijęs su istorija apie Stingy Jack. Džekas buvo gudrus, bet piktas žmogus, kuris kelis kartus apgavo velnią. Kartą, kai Džekas buvo išleistas iš pragaro, velnias jam metė žėrinčią anglį, kad apšviestų kelią. Džekas įdėjo anglį į išskobtą ropę ir taip pagamino pirmąjį žibintą. Nuo tada, pasak padavimų, Džeką su ropės žibintu vis dar galima pamatyti vaikštinėjantį po pasaulį, ypač per Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.). Ši legenda paaiškina, kodėl žibintai asocijuojami su naktyje klaidžiojančiomis dvasimis.

Perėjimas į Ameriką ir Helovino simbolika

Jungtinėse Amerikos Valstijose išpjaustytas moliūgas ilgainiui tapo derliaus šventės ir rudeninės dekoracijos dalimi. Iš pradžių žibintai buvo siejami su bendru derliaus nuėmimo sezonu, o ne konkrečiai su Helovinu. Pavyzdžiui, 1900 m. straipsnyje apie Padėkos dienos pramogas buvo rekomenduojama per šventę naudoti uždegtą žibintą. Vėliau, ypač XX a. pabaigoje, moliūgo žibintas tapo vienu iš pagrindinių Helovino simbolių – tiek dekoracija, tiek simboliu, kviečiančiu išdykėlius ir svečius.

Kaip pasigaminti Džeko žibintą

Pagaminimo procesas paprastas, bet turi savo etapus ir patarimus:

• Moliūgo parinkimas: rinkitės didelį, stabilų moliūgą su plokščiu dugnu, kad stovėtų tiesiai. Yra specialios moliūgų veislės, skirtos drožimui (angl. carving pumpkins), jos dažnai yra šviesesnės ir minkštesnės nei sultingi pyragams tinkami moliūgai.
• Viršaus nupjovimas: nupjaunamas moliūgo viršus aplink vynmedžio (stiebo) zoną. Viršus laikomas kaip „dangtis“.
• Vidinio minkštimo išskobimas: sėklos ir minkštimas išimami šaukštu arba rankomis. Išimtas minkštimas gali būti panaudotas troškiniams ar sriuboms, o sėklos – paskrudinti užkandžiams.
• Veido išpjaustymas: kai vidus švarus, vienoje pusėje išpjaustomas veidas – akys ir nosis dažnai būna trikampės, burna gali būti įvairaus dizaino (ir dantyta, ir šypsena). Galima naudoti trafaretus arba laisvai piešti dizainą.
• Apšvietimas: tradiciškai įdėta ir uždegta žvakė suteikia švytėjimą. Dėl saugumo dabar dažnai naudojami LED žibintai arba žibintuvėliai.
• Uždengimas ir padėka: „dangtis“ uždedamas atgal; kartais jis dedamas šiek tiek pasviręs, kad būtų oras ir žvakė geriau degtų.

Sėklų paskrudinimas

Sėklas galima išplauti, susmulkintus plaušus nusausinti, paskrudinti orkaitėje su trupučiu aliejaus ir druskos. Tai skanus ir paprastas užkandis, o taip pat tvarus būdas panaudoti moliūgo likučius.

Saugumas ir patarimai, kaip pratęsti žibinto gyvavimo laiką

• Jei naudojate tikras žvakes, jokiu būdu nepalikite jų be priežiūros, ypač greta užuolaidų ar kitų degių medžiagų. Saugesnė alternatyva – LED „žvakės“ ar elektrinės girliandos.
• Norėdami sulėtinti puvimą, iškarpyto moliūgo vidų galite nuvalyti druskos tirpalu arba silpnai baliklio tirpalu (pvz., kelios arbatiniai šaukšteliai baliklio 1 l vandens) – tai padeda sumažinti pelėsio augimą. Po apdorojimo gerai nusausinkite.
• Laikykite moliūgą vėsioje vietoje naktimis – tai prailgins jo gyvenimo trukmę. Išpjaustyti moliūgai paprastai išlieka gražūs 3–7 dienas (priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės).
• Jei norite išsaugoti moliūgo formą ilgesniam laikui, apsvarstykite dirbtinius moliūgus arba putplasčio/medžiagines dekoracijas.

Kultūrinės reikšmės ir šiuolaikinės formos

Šiandien Džeko žibintas – ne tik Helovino atributas, bet ir kūrybos laukas: organizuojamos išpjaustytų moliūgų parodos, varžybos, festivaliai. Žibintai būna nuo tradicinių siaubingų veidų iki sudėtingų meno kūrinių su detalizuotomis scenoje esančiomis figūromis ir įbrėžtais raštais. Taip pat paplitę šviesos diodų (LED) naudojimas, specialūs trafaretai, drožybos įrankiai ir šablonai, kurie leidžia sukurti profesionalius efektus net pradedantiesiems.

Aplinkosauga ir atliekų tvarkymas

Verta prisiminti, kad išpjaustyti moliūgai greitai genda. Vietoj metimo į konteinerį moliūgus galite kompostuoti arba panaudoti kaip gyvūnų pašarą (jei be prieskonių ir druskos). Tai draugiškas aplinkai pasirinkimas, sumažinantis maisto švaistymą.

Įdomybės

• Terminas „Jack-o'-lantern“ anglų kalboje turi ilgesnę istoriją – jis kartais reiškė naktinį sargą arba klaidžiojančią šviesą (will-o'-the-wisp).
• Skirtingose šalyse tradicijos skiriasi: Šiaurės Europoje — ropės, o Šiaurės Amerikoje – moliūgai.
• Šiuolaikiniai menininkai kuria labai detalias drožinių skalpes, o kai kurie naudoja ir drožybos įrankius, deginimo technikas ar apšvietimo efektus, kurie suteikia moliūgams papildomą dramatiškumą.

Apibendrinant, Džeko žibintas yra senas ir gyvas kultūrinis objektas, kuris per šimtmečius prisitaikė prie naujų medžiagų, technologijų ir estetikos – nuo išskobtos ropės kaime iki švytinčio moliūgo prie šiuolaikinio namo verandos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Džekas Laitonas?

K: Iš kur atsirado tradicija drožti žibintus?

K: Kokia yra Jack-o'-lantern atsiradimo istorija?

Klausimas: Kaip iš moliūgų gaminami "Jack-o'-lantern" žibintai?

K: Kur paprastai dedami uždegti žibintai?

K.: Kiek laiko išlieka jau išdrožtas žibintas?

K: Ką kai kurie žmonės daro su pavogtais žibintais?

Paieška pagal raidę