Archetipas: reikšmė, Jungo teorija ir literatūros pavyzdžiai
Psichologijoje archetipas yra asmens, asmenybės ar elgesio modelis.
Asmenybės analizėje terminas archetipas dažnai vartojamas plačiai, nurodant
- kelis kartus pastebėtas stereotipas - asmenybės tipas, ypač pernelyg supaprastintas tokio tipo tipas; arba
- asmenybės pavyzdys, ypač "didžiausias" pavyzdys.
Tačiau griežtąja kalbine prasme archetipas yra tik asmenybės tipą apibūdinantis pavyzdys. Šia prasme "motinos figūra" gali būti laikoma archetipu, o jos pavyzdžių galima rasti įvairiuose moteriškuose personažuose, pasižyminčiuose skirtingomis asmenybėmis.
Archetipai mitologijoje ir literatūroje gyvuoja jau šimtus metų. Archetipus asmenybei analizuoti XX a. pradžioje pradėjo naudoti Carlas Jungas. Archetipinių personažų naudojimas grožinėje literatūroje vertingas dėl to, kad didelė grupė žmonių gali nesąmoningai atpažinti archetipą, taigi ir personažo elgesio motyvus.
Kas yra archetipas pagal Jungą?
Archetipas pagal Carlą Jungą nėra konkretus elgesio modelis, o mažiau formuluota, universali, iš prigimties žmogaus psichikai būdinga schemą primenanti struktūra. Jungas teigė, kad šios struktūros priklauso kolektyvinei pasąmonei – giliai slypinčiai psichikos daliai, kurioje kaupiasi bendri žmonių patyrimai ir simboliai. Archetipai pasireiškia per mitus, sapnus, vizijas, fantazijas ir meną.
Pagrindiniai Jungo archetipai
- Persona – viešasis "aš", socialinė kaukė, kurią žmogus rodo aplinkiniams.
- Šešėlis (Shadow) – slėpti, nepriimti aspekto bruožai; tai, ką asmuo linkęs neigti, bet kas turi didelę energetinę galią.
- Anima ir animus – vidiniai priešingos lyties vaizdiniai: anima – vyro vidinė moteriška pusė; animus – moters vidinė vyriška pusė.
- Self (Savigarba, savastis) – integruoto, visapusiško asmens centras; siekis individo individiškumo proceso (individuacijos).
- Herojus, Motina, Išminčius, Apgavikas (Trickster) – dažni mitiniai personažai, turintys aiškias funkcijas pasakojime ir psichikos dinamikoje.
Archetipų vaidmuo literatūroje ir mene
Naudojant archetipus grožinėje literatūroje, režisūroje ar kituose pasakojimo menuose, kūrėjai pasitelkia pažįstamus vaizdinius, kad skaitytojas ar žiūrovas greitai atpažintų personažo motyvus ir vidinius konfliktus. Pavyzdžiui, herojus leidžiasi į kelionę, susiduria su šešėlio iššūkiais, gauna pagalbą iš išminčiaus arba patiria santykį su motinos tipo figūra. Tokia struktūra – ir daugelio mitų, ir modernių filmų pasakojimų pagrindas.
Archetipai mitologijoje
Mitologijoje archetipai pasikartoja tarp kultūrų: pavyzdžiui, motinos dievaitės figūra (žemės, vaisingumo saugotoja), herojaus kelionė (pabudimo, išbandymų ir sugrįžimo naratyvas), arba apgaviko figūra, kuri keičia pasaulio tvarką. Tai rodo, kad tam tikri simboliai ir siužetinės linijos yra itin plačiai suprantami ir turi gilią prasmę žmonių bendruomenėse.
Naudojimas psichoterapijoje
Jungo mokyklos terapeutai archetipų idėjas taiko sapnų interpretuoti, simbolius aiškinti ir palaikyti individuacijos procesą – asmens integraciją bei saviraiškos išvystymą. Darbas su šešėliu gali padėti suvokti nepriimtus elgesio bruožus; kontaktas su anima/animus – subalansuoti lytinius ar asmenybės elementus; o siekis integruoti Self veda prie vidinės pusiausvyros.
Praktinis panaudojimas pasakojime ir marketinge
Autoriai ir žiniasklaida pasitelkia archetipus kuriant veikėjus, prekės ženklus ir reklamą. Archetipinė simbolika leidžia perteikti žinutę greitai ir efektyviai: pavyzdžiui, "mentorius" kaip pasitikėjimą kuriančios figūros vaizdinys arba "atradėjas" skatinti nuotykių siekimą. Tokios figūros padeda auditorijai greičiau susitapatinti su pasakojimu.
Kritika ir ribotumai
Nors archetipų idėjos yra galingos ir plačiai naudojamos, jas kritikuoja dėl galimo pernelyg didelio supaprastinimo ir kultūrinio determinizmo. Kai kurie mokslininkai rodo, kad ne visi simboliai yra universali ir vienodai suprantami visose kultūrose; taip pat iškyla sunkumų empiriniams patikrinimams ir aiškioms teorinėms riboms nustatyti.
Santrauka
Archetipas – tai gilesnis, iš dalies instinktyvus, simbolinis modelis, kuris veikia tiek asmenyje, tiek pasakojime. Carl Gustav Jungas padėjo išryškinti archetipų ryšį su kolektyvine pasąmone ir paaiškinti, kodėl šie vaizdiniai taip stipriai veikia meną, sapnus bei asmeninį gyvenimą. Nors teorija turi ribų ir yra kritikuojama, archetipų samprata išlieka vertingu įrankiu tiek psichologijoje, tiek kūryboje.
Etimologija
Žodis "archetipas" Europos tekstuose pasirodė jau 1545 m. Jis kilęs iš lotynų kalbos daiktavardžio archetypum per graikų kalbos daiktavardį arkhetypon ir būdvardį arkhetypos, reiškiantį "pirmapradis". Graikų kalbos šaknys yra arkhe- ("pirmasis" arba "originalus") + typos ("modelis", "tipas", "smūgis", "smūgio žymė").
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra archetipas?
A: Archetipas - tai žmogaus, asmenybės ar elgesio modelis.
K: Kaip archetipo sąvoka vartojama analizuojant asmenybę?
A: Terminas archetipas asmenybės analizėje dažnai plačiai vartojamas, kai kalbama apie stereotipą arba asmenybės tipo įkūnijimą.
K: Kuo skiriasi stereotipas nuo epitomo?
A: Stereotipas yra pernelyg supaprastintas asmenybės tipas, pastebėtas daug kartų, o epitomas yra asmenybės tipas, pateikiamas kaip "geriausias" pavyzdys.
K: Ar motinos figūra gali būti laikoma archetipu?
A: Taip, motinos figūra gali būti laikoma archetipu.
K: Kur archetipai egzistuoja jau šimtus metų?
A: Archetipai jau šimtus metų sutinkami mitologijoje ir literatūroje.
K: Kas XX a. pradžioje išplėtojo archetipų naudojimą asmenybei analizuoti?
A: XX a. pradžioje archetipus asmenybei analizuoti pradėjo naudoti Carlas Jungas.
K: Kuo vertingas archetipinių personažų naudojimas grožinėje literatūroje?
A: Archetipinių personažų naudojimas grožinėje literatūroje vertingas dėl to, kad didelė grupė žmonių gali nesąmoningai atpažinti archetipą ir taip suprasti personažo elgesio motyvus.
