Laetoli
Laetoli - tai Tanzanijoje esanti vieta, datuojama Plio-Pleistoceno laikotarpiu. Ji garsėja homininų pėdų pėdsakais, išlikusiais ugnikalnio pelenuose. Laetolio pėdsakų vieta yra už 45 km į pietus nuo Olduvajaus tarpeklio. Ją 1978 m. iškasė archeologai Louisas ir Mary Leakey. "Laetoli pėdsakai" sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes jie įtikinamai liudija plioceno homininų dvikojiškumą.
Jie datuojami 3,6 mln. metų senumo ir yra seniausi žinomi homininų dvikojiškumo įrodymai. Dabar rasta dar senesnių įrodymų, pavyzdžiui, Ardipithecus ramidus fosilijų. Laetoli iškasti pėdų atspaudai ir skeleto struktūra buvo aiškus įrodymas, kad dvikojis hominidų organizmas išsivystė anksčiau nei išsiplėtusios smegenys. Nors dėl to diskutuojama, manoma, kad trys šiuos pėdų atspaudus palikę individai priklausė rūšiai Australopithecus afarensis. Kartu su pėdų atspaudais buvo ir kitų homininų bei gyvūnų skeletų liekanų ir acheulio artefaktų (rankinių kirvių).
Po diskusijų buvo nuspręsta, kad Australopithecus afarensis yra trijų homininų, palikusių pėdsakus Laetolyje, rūšis. Tai pagrįsta A. afrarensis hominino patelės pėdos skeleto rekonstrukcija. Atlikus išsamią pėdų pėdsakų analizę buvo lyginami ir žmonių, ir dvikojų gyvūnų, pavyzdžiui, lokių ir primatų, pėdsakai. Buvo analizuojamos eisenos (žingsnių modelis) ir pėdos struktūra. Žingsnio ilgis, žingsnio ilgis, žingsnio plotis ir pėdos kampas parodė, kad A. afarensis eisena buvo panašesnė į žmogaus nei į beždžionės.
Taigi A. afarensis yra privalomas dvikojis hominidas. Jo smegenų dydis buvo labai panašus į šiuolaikinių šimpanzių ir gorilų smegenų dydį. Taigi vienu svarbiu aspektu jis buvo panašus į Homo gentį, nes buvo dvikojis. Tai reiškia, kad jis buvo prisitaikęs gyventi atviruose miškuose ir savanose, o ne tropiniuose atogrąžų miškuose. Kita vertus, jo smegenys buvo maždaug beždžionės dydžio. Tokia situacija, kai skirtingi gyvūno požymiai vystosi skirtingu greičiu, vadinama mozaikine evoliucija.
Laetolio fosilijų radimvietė šiaurės Tanzanijoje
Menininko atkurta hominido pėdos pėdsako iš Laetolio nuotrauka.
Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje Vašingtone, D.C., eksponuojamų Laetolio pėdų atspaudų liejinys.
Pėdsakai Europoje
Seniausi homininų pėdų pėdsakai Europoje yra Didžiojoje Britanijoje. Jų amžius - nuo 800 000 iki milijono metų. Jie rasti Happisburgo paplūdimyje, Rytų Anglijoje.
Archeologai juos apibūdina kaip "seniausius žinomus homininų pėdų pėdsakus už Afrikos ribų - maždaug prieš 1-0,78 mln. metų". Vietovė žinoma dėl išlikusių nuosėdų su ankstyvojo pleistoceno gyvūnija ir augalija. Nuo 2005 m. randama ir kremeninių įrankių. Tai reiškia, kad žmonės Šiaurės Europą užėmė bent 350 000 metų anksčiau, nei manyta anksčiau.
Žemėlapis, kuriame pavaizduota Happisburgo padėtis ankstyvajame pleistocene, maždaug prieš 800 000 metų
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lotynų kalba?
A: Laetoli yra Plio-Pleistoceno radimvietė Tanzanijoje. Jis garsėja vulkaniniuose pelenuose išlikusiais homininų pėdų pėdsakais.
K: Kur yra Laetolio pėdsakų vieta?
A: Laetol pėdsakų vieta yra už 45 km į pietus nuo Olduvos tarpeklio.
Klausimas: Kas iškasė Laetol pėdsakus?
A: Laetolio pėdsakus 1978 m. iškasė archeologai Louisas ir Mary Leakey.
K: Kodėl "Laetol pėdsakai" patraukė visuomenės dėmesį?
A: Laetol pėdsakai sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes jie įtikinamai įrodo plioceno homininų dvikojiškumą. Jie datuojami prieš 3,6 mln. metų ir yra seniausi žinomi to meto homininų dvikojiškumo įrodymai.
Klausimas: Kokios rūšies gyvūnai, kaip manoma, paliko šiuos pėdsakus Laetolyje?
Atsakymas: Po diskusijų buvo padaryta išvada, kad Australopithecus afarensis yra viena iš trijų homininų rūšių, palikusių Laetol pėdsakus. Tai buvo pagrįsta išsamia pėdų pėdsakų analize, lyginant tiek žmonių, tiek dvikojų gyvūnų, pavyzdžiui, lokių ir primatų, pėdsakus, taip pat šioje vietoje rastų pėdų skeleto liekanų rekonstrukcija.
K: Kuo A. afarensis skiriasi nuo Homo?
A: A. afarensis smegenų dydis buvo labai panašus į šiuolaikinių šimpanzių ir gorilų smegenų dydį, tačiau jie buvo prisitaikę gyventi atviruose miškuose ir savanose, nes privalėjo būti dvikojis, priešingai nei Homo, kurio smegenys buvo didesnės prieš jam tampant dvikojis.....
K. Koks reiškinys paaiškina, kodėl skirtingi gyvūnų bruožai vystosi skirtingu greičiu?
Atsakymas: Tokia situacija, kai skirtingi gyvūnų bruožai vystosi skirtingu greičiu, vadinama mozaikine evoliucija.
