Laetoli (Tanzanija): 3,6 mln. metų pėdsakai ir Australopithecus afarensis
Laetoli – tai Tanzanijoje esanti archeologinė vietovė, priklausanti Plio-Pleistoceno laikotarpiui. Ji išgarsėjo dėl gerai išsilaikiusių homininų pėdsakų, išlikusių ugnikalnio pelenų sluoksnyje. Laetolio pėdsakų vieta yra už maždaug 45 km į pietus nuo Olduvajaus tarpeklio; ji buvo ištirtą 1978 m. archeologų Louiso ir Mary Leakey ekspedicijos. Atrasti pėdsakai visuomenei sukėlė plačias diskusijas ir susidomėjimą, nes jie įtikinamai rodo ankstyvąją homininų dvikojystę.
Atradimas ir datavimas
Pėdsakai datuojami apie 3,6 mln. metų amžiaus. Datavimui naudoti stratigrafiniai duomenys ir radiometriniai metodai, nustatant pelenų sluoksnių amžių (pvz., K–Ar ar susiję radiometriniai metodai). Pėdsakų sluoksnis susiformavo, kai homininai ėjo per šviežius, drėgnus ugnikalnio pelenus, kurie vėliau sukietėjo ir buvo uždengti kitais nuosėdų sluoksniais – tai leido pėdsakus išsaugoti milijonams metų.
Pėdsakų ypatybės ir autoriai
Laetolyje atrasti keli pėdsakų takai, kuriuos, remiantis morfologine analize, paliko trys individai. Pėdsakai atskleidžia keletą svarbių požymių:
- aiškiai išreikštas papėdės pradinis kontaktas (heel strike) ir pėdos išilgine kryptimi eikvojama eiga;
- hallux (didysis pirštas) yra orientuotas į priekį ir sulygintas su kitais pirštais, nesant plačiai atlenkiamo priešaiselinio piršto, būdingo daugelio medžiuose gyvenančių primatų pėdoms;
- pėdos sąranka ir pėdos kontūrai rodo tam tikrą išlinkimą (pusiausvyrinis elementas), o eisena – atitinkamą žingsnių modelį su žmogaus tipui artimesnėmis charakteristikomis.
Dauguma tyrėjų mano, kad pėdsakus paliko Australopithecus afarensis, remdamiesi to paties laikotarpio skeletinėmis liekanomis (pvz., iškastiniais pėdos kaulų rekonstruktais) ir bendrais kūno proporcijų panašumais. Vis dėlto buvo diskusijų dėl tikslios rūšies priskyrimo, individualių skirtumų ir galimų eigos variacijų.
Reikšmė žmogaus evoliucijai
Laetoli pėdsakai yra vieni ryškiausių įrodymų, kad dvikojystė evoliucijoje pasirodė anksčiau nei ženklus smegenų tūrio padidėjimas. Tai rodo, kad pėdos, koja ir eisena pritaikėsi vaikščiojimui ant dviejų kojų dar prieš išsivystant didelėms smegenims. Ši situacija – kai skirtingi organizmo požymiai vystosi nevienodai – vadinama mozaikine evoliucija.
Nors smegenų tūris A. afarensis buvo artimesnis šiuolaikinių šimpanzių ir gorilų smegenų dydžiui, dvikojystė leido šiai rūšiai efektyviau judėti atviruose kraštovaizdžiuose. Tai palaiko idėją, kad ankstyvieji homininai buvo pritaikyti gyventi mišriuose buveinėse – atvirose užuovėjose, miško-savanų mozaikose ar tiesiog atvirose savanose – o ne vien tik tankiuose atogrąžų miškuose.
Susiję radiniai, išsaugojimas ir tolimesni tyrimai
Laetoli kontekste rasti ne tik homininų pėdsakai, bet ir kitų gyvūnų atspaudai bei įvairių faunos liekanų fragmentai. Taip pat aptinkami akmens darbo įrankių fragmentai ar pavieniai kultūriniai radiniai suteikia platesnį vaizdą apie to meto ekosistemą ir homininų elgseną.
Išsaugojimas buvo rimtas iššūkis: pradėjus ekskavacijas paaiškėjo, kad natūralios sąlygos (erozija, klimatas) gali greitai sunaikinti pėdsakus. Dėl to dalis pėdsakų buvo aptvarstyta, kai kurios vietos – apklotos ir net užkastos, o išlikusios formos dokumentuojamos gipso liejiniais bei šiuolaikinėmis 3D skenavimo technologijomis. Kopijos ir liejiniai eksponuojami muziejuose, o originalių sluoksnių apsauga užtikrina tolimesnius tyrimus.
Debatai ir nauji atradimai
Nors Laetoli pėdsakai ilgą laiką buvo laikomi aiškiu dvikojystės įrodymu, vis dar vyksta diskusijos dėl pėdsakų autoriaus tikslios morfologijos, lyčių, ūgio ir ėjimo atžvilgiu. Be to, vėlesni fosilijų radiniai, pavyzdžiui, Ardipithecus ramidus, rodo, kad homininų linijoje dvikojystės raida galėjo būti sudėtingesnė ir ilgesnė nei manyta anksčiau.
Apibendrinant: Laetoli – tai vienas svarbiausių archeologinių taškų, įrodantis, kad žmogaus protėviai jau prieš maždaug 3,6 mln. metų vaikščiojo ant dviejų kojų. Šis radinys leido peržiūrėti hipotezes apie žmogaus evoliucijos eiliškumą ir parodė, kad fiziniai prisitaikymai (pėda ir eiga) galėjo atsirasti anksčiau nei pažintiniai pokyčiai (smegenų didėjimas).
Laetolio fosilijų radimvietė šiaurės Tanzanijoje
Menininko atkurta hominido pėdos pėdsako iš Laetolio nuotrauka.
Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje Vašingtone, D.C., eksponuojamų Laetolio pėdų atspaudų liejinys.
Pėdsakai Europoje
Seniausi homininų pėdų pėdsakai Europoje yra Didžiojoje Britanijoje. Jų amžius - nuo 800 000 iki milijono metų. Jie rasti Happisburgo paplūdimyje, Rytų Anglijoje.
Archeologai juos apibūdina kaip "seniausius žinomus homininų pėdų pėdsakus už Afrikos ribų - maždaug prieš 1-0,78 mln. metų". Vietovė žinoma dėl išlikusių nuosėdų su ankstyvojo pleistoceno gyvūnija ir augalija. Nuo 2005 m. randama ir kremeninių įrankių. Tai reiškia, kad žmonės Šiaurės Europą užėmė bent 350 000 metų anksčiau, nei manyta anksčiau.
Žemėlapis, kuriame pavaizduota Happisburgo padėtis ankstyvajame pleistocene, maždaug prieš 800 000 metų
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lotynų kalba?
A: Laetoli yra Plio-Pleistoceno radimvietė Tanzanijoje. Jis garsėja vulkaniniuose pelenuose išlikusiais homininų pėdų pėdsakais.
K: Kur yra Laetolio pėdsakų vieta?
A: Laetol pėdsakų vieta yra už 45 km į pietus nuo Olduvos tarpeklio.
Klausimas: Kas iškasė Laetol pėdsakus?
A: Laetolio pėdsakus 1978 m. iškasė archeologai Louisas ir Mary Leakey.
K: Kodėl "Laetol pėdsakai" patraukė visuomenės dėmesį?
A: Laetol pėdsakai sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes jie įtikinamai įrodo plioceno homininų dvikojiškumą. Jie datuojami prieš 3,6 mln. metų ir yra seniausi žinomi to meto homininų dvikojiškumo įrodymai.
Klausimas: Kokios rūšies gyvūnai, kaip manoma, paliko šiuos pėdsakus Laetolyje?
Atsakymas: Po diskusijų buvo padaryta išvada, kad Australopithecus afarensis yra viena iš trijų homininų rūšių, palikusių Laetol pėdsakus. Tai buvo pagrįsta išsamia pėdų pėdsakų analize, lyginant tiek žmonių, tiek dvikojų gyvūnų, pavyzdžiui, lokių ir primatų, pėdsakus, taip pat šioje vietoje rastų pėdų skeleto liekanų rekonstrukcija.
K: Kuo A. afarensis skiriasi nuo Homo?
A: A. afarensis smegenų dydis buvo labai panašus į šiuolaikinių šimpanzių ir gorilų smegenų dydį, tačiau jie buvo prisitaikę gyventi atviruose miškuose ir savanose, nes privalėjo būti dvikojis, priešingai nei Homo, kurio smegenys buvo didesnės prieš jam tampant dvikojis.....
K. Koks reiškinys paaiškina, kodėl skirtingi gyvūnų bruožai vystosi skirtingu greičiu?
Atsakymas: Tokia situacija, kai skirtingi gyvūnų bruožai vystosi skirtingu greičiu, vadinama mozaikine evoliucija.
