Mary Leakey (1913 m. vasario 6 d. - 1996 m. gruodžio 9 d.) buvo žymi britų archeologė ir paleoantropologė, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi Rytų Afrikoje, ypač Tanzanijoje ir Kenijoje. Ji tapo viena iš svarbiausių XX a. mokslininkių, kurios darbai reikšmingai praplėtė žinias apie ankstyvuosius homininus, jų gyvenimo būdą ir žmogaus evoliucijos istoriją.
Mary Leakey išgarsėjo dėl keleto svarbių radinių. Ji aptiko pirmąją išnykusio primatų genties prokonsulo kaukolę — šie Mioceno epochos fosiliniai primatai rodė mišrius bruožus, tarp kurių buvo ir Senojo pasaulio beždžionių, ir ankstyvųjų žmogbeždžionių savybių, todėl jų vieta primatų ir žmogbeždžionių evoliucijoje tebėra nagrinėjama daugelį metų. Leakey taip pat Olduvajaus tarpeklyje atrado ryškiai išsilaikiusią ir gingantį susidomėjimą sukėlusią kaukolę, kurią ji apibūdino kaip Zinjanthropus — vėliau šis radinys buvo priskirtas grupei, žinomai kaip Paranthropus boisei; radinys suteikė daug informacijos apie Afrikos pleistoceno fauną ir ankstyvuosius hominidus.
Didžiąją karjeros dalį Mary dirbo kartu su savo vyru Louisu Leakey Olduvajaus tarpeklyje, kur jie sistemingai tyrinėjo sluoksnius, rinko fosilijas ir paleolitinius įrankius. Ten ji ir komanda atrado svarbių senovės homininų liekanų ir daugybę akmeninių įrankių. Mary suformulavo pagrindinius principus, pagal kuriuos buvo atliekamas Olduvajaus vietovėje rastų akmeninių įrankių klasifikavimas, apimančius įrankių tipų atskyrimą pagal formą, gamybos būdą ir paskirtį. Daugelis tų įrankių priskiriami primityviajam industrijos etapui, kartais apibūdinamam plačiai kaip Oldowan — paprasti, bet efektyvūs užpjaustomi akmenys ir drožiniai.
Be saugaus kasinėjimo ir tipologinių aprašų, Mary Leakey pasižymėjo kruopščiu stratigrafiniu darbu ir glaudžiu bendradarbiavimu su geologais bei datavimo specialistais, kas leido tiksliau nustatyti radinių amžių ir susieti juos su vulkaniniais sluoksniais. Vienas iš jos ryškiausių atradimų buvo Laetoli pėdų atspaudai — gilūs, išsaugoti pėdsakai vulkaniniame pelenų sluoksnyje, kurie parodė, kad prieš maždaug 3,6 mln. metų tam tikri homininai ėjo stačiai, panašiai kaip modernūs žmonės. Šis radinys tapo itin svarbiu įrodymu, kad bipedalumas atsirado gerokai anksčiau nei kai kurie kiti žmogaus bruožai.
1960 m. Mary Leakey tapo Olduvajaus kasinėjimų direktore ir su laiku sukūrė savo mokslinį personalą bei tyrimų tvarką. Po vyro mirties ji ėmėsi pagrindinės paleoantropologės vaidmens Olduvajuje, tęsdama kasinėjimus, rengdama publikacijas ir rengdama jaunus tyrėjus. Ji aktyviai mokė ir rėmė naujus mokslininkus, o savo tyrimais ir pedagogine veikla prisidėjo prie Leakey šeimos tradicijos tęstinumo — tarp jų ir jos sūnus Ričardą.
Mary Leakey paliko gilų mokslinį paveldą: jos metodai, kruopštus duomenų rinkimas, tipologijos idėjos ir svarbūs atradimai išliko pagrindine šaltinio bazei vėlesniems tyrimams. Jos darbai padėjo formuoti supratimą apie ankstyvųjų homininų elgseną, judėjimą ir aplinką, kurioje jie gyveno. Mary Leakey sulaukė tarptautinio pripažinimo už savo indėlį į archeologiją ir paleoantropologiją, o jos kasinėjimų rezultatai tebėra aktyviai studijuojami ir minimi mokslo literatūroje.
Trumpai apibendrinant: Mary Leakey — ne tik atradėja ir kasinėjimų vadovė, bet ir metodų kūrėja bei pedagogė, kurios darbai apie Olduvai Gorge, Laetoli ir kitas Rytų Afrikos vietoves padėjo gerokai praplėsti žmonijos supratimą apie savo tolimą praeitį.
