Važiuojamoji kelio pusė: kas tai, ar važiuojama kairėje ar dešinėje ir kodėl

Sužinokite, kas yra važiuojamoji kelio pusė, kodėl šalys renkasi kairę ar dešinę, istorija, išimtys ir pasaulinė statistika viename aiškiame straipsnyje.

Važiuojamoji kelio pusė – tai kelio dalis (dešinė arba kairė), kuria privalo važiuoti transporto priemonės. Kiekviena šalis nustato, ar jos keliuose važiuojama dešine, ar kairiąja kelio puse. Tai viena iš pagrindinių eismo taisyklių, leidžiančių eismui vykti sklandžiau ir sumažinančių susidūrimų su priekinėmis dalimis riziką. Šiuolaikiniais duomenimis apie 66,1 % pasaulio žmonių gyvena šalyse, kuriose vairuojama dešine puse, o 33,9 % gyvena šalyse, kuriose vairuojama kairiąja puse. Nepainiokite vairavimo kelio puse su automobilio vairo padėtimi: angliškai „left‑hand drive“ (LHD) reiškia, kad vairas yra kairėje, o „right‑hand drive“ (RHD) – kad vairas yra dešinėje. Paprastai LHD automobiliai naudojami šalyse, kuriose važiuojama dešine puse, o RHD – šalyse, kuriose važiuojama kairiąja puse.

Kur važiuojama kairiąja puse?

Nors dauguma šalių, kuriose tradiciškai vairuojama kairiąja puse, yra buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos, yra ir išimčių. Tarp šalių, kurios važiuoja kairiąja puse, bet nebuvo Britanijos kolonijos, yra: Japonija, Tailandas, Nepalas, Butanas, Mozambikas, Gajana, Surinamas, Rytų Timoras ir Indonezija. Šiuo metu Europoje kairiąja puse važiuoja tik keturios šalys: Jungtinė Karalystė, Airija, Malta ir Kipras, kurios visos yra salos arba turi daug salų.

Yra ir teritorijų, kuriose kelių eismo kryptis skiriasi nuo kontinentinės dalies. Pavyzdžiui, visa Kinija važinėja dešine puse, išskyrus specialiuosius administracinius regionus Honkongą ir Makao, kurie tradiciškai važiuoja kairiąja puse.

Istorinės priežastys

Ilgą laiką, prieš atsirandant automobiliui, daug žmonių rinkdavosi važiuoti kairiąja kelio puse. Tai buvo patogu daugeliui dešiniarankių raitelių – laikant ginklą ar valdant žirgą, buvo patogiau laikytis kairėje. Kita vertus, kai 1700‑taisiais pradėjo plisti vežimų traukimasis komandose ar didesni vežimai, vairuotojui (dažnai sėdinčiam nuo vežimo kairės pusės) buvo patogiau, kad eismas vyktų dešinėje – taip jis galėjo geriau matyti, kaip arti jo ratai privažiuoja prie priešinio vežimo.

1794 m. Prancūzijoje priimti teisės aktai, kurie skatino važiuoti dešine puse; šis modelis buvo praplėstas Napoleono užkariavimų metu. Dėl istorinių, politinių ir ekonominių priežasčių daug šalių pasirinko vieną ar kitą pusę – kartais tai lemė kolonijinė praeitis, kartais – didelio kaimyninio valstybės spaudimas arba praktiškumas (pvz., importuojamų automobilių konfigūracija).

Pereinimo prie kitos pusės aspektai

Keisti, kuria puse važiuojama, yra sudėtinga ir brangu: reikia perkonfigūruoti kelių ženklinimą, šviesti vairuotojus, pritaikyti sankryžas, keisti viešojo transporto durų išdėstymą ir kt. Dėl to pokyčiai vyksta retai. Visgi istorijoje yra pavyzdžių: Švedija 1967 m. perėjo iš kairės į dešinę (operacija vadinta „Högertrafikomläggningen“), o Samoa 2009 m. pakeitė eismo kryptį į kairiąją pusę. Tokie sprendimai priimami dėl kelionių saugumo, ekonominių ryšių su kaimyninėmis šalimis ar transporto priemonių importo politikos.

Praktiniai skirtumai vairuotojams ir saugai

• Automobilio vairo padėtis: šalyse, kur važiuojama dešine puse, dažniausiai gaminami automobiliai su vairu kairėje (LHD); priešingai – šalyse su kairiąja puse daugumoje naudojami RHD automobiliai. Vairuojant užsienyje reikia atkreipti dėmesį į šį skirtumą.
• Apvažiavimai ir sankryžos: posūkiai, pėsčiųjų perėjos ir sankryžų išdėstymas būna pritaikytas eismo krypčiai, todėl atvykstant į šalį, kur kiti eismo įpročiai, reikėtų būti labai atsargiems.
• Viešasis transportas: išeinančių durų vieta autobusuose ar traukiniuose priklauso nuo eismo pusės – nepatogu, jei durys atsidaro į važiuojamąją gatvės dalį.
• Persikėlimas per sieną: pasienio ruožuose, kur kaimyninės šalys važiuoja skirtingomis pusėmis, įrengiamos ypač aiškios nuorodos ir zonos, kur eismas permontuojamas (pvz., tiltai ar pasienio tuneliai su specialia eismo schema).

Patarimai vairuotojams, keliantiems tarptautines keliones

• Prieš įvažiuodami į svetimą šalį, pasidomėkite, kuria puse ten važiuojama.
• Atvykę pakeiskite tempą ir būkite itin dėmesingi sankryžose bei pėsčiųjų perėjose.
• Jei nuomojatės automobilį, įsitikinkite, kad jo vairo padėtis jums tinkama ir kad esate susipažinę su vietiniais eismo ženklais bei taisyklėmis.
• Overtaking: šalyse, kur važiuojama dešine puse, lenkti reikia kairėje; šalyse, kur važiuojama kairiąja puse, lenkti reikia dešinėje.

Apibendrinant: važiuojamoji kelio pusė yra viena iš pamatinių eismo taisyklių, kurią lemia istorija, kolonijinė praeitis, praktiniai sprendimai ir saugumo sumetimai. Žinant, kuria puse važiuojama lankomoje šalyje, galima ženkliai sumažinti avarijų riziką ir kelionę padaryti saugesnę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra kelio pusė?

K: Kiek šalių vairuoja dešine kelio puse?

K: Ką reiškia RHD ir LHD?

K: Kodėl kai kuriose buvusiose britų kolonijose nuspręsta važiuoti kairiąja puse?

K: Kas istoriškai buvo daroma prieš sukuriant automobilius?

Klausimas: Kurie regionai iš pradžių atsisakė pakeisti kelionės kryptį, bet galiausiai tai padarė?

Paieška pagal raidę