Lupus (raudonoji vilkligė): kas tai? Simptomai, priežastys ir gydymas

Lupus, arba raudonoji vilkligė, yra imuninės sistemos liga. Tai autoimuninė liga, kuri yra lėtinė – trumpais remisijų ir paūmėjimų periodais, bet visiškai neišgydoma šiuo metu. Sergant vilklige, imuninė sistema puola organizmo pačias ląsteles ir audinius, o tai sukelia uždegimą ir audinių pažeidimą.

Kaip vilkligė veikia organizmą

Imuninę sistemą iš dalies sudaro baltosios kraujo ląstelės, kurios paprastai kovoja su infekcijomis. Vilkligės atveju šios ląstelės klaidingai atpažįsta sveikas kūno dalis kaip svetimas ir jas puola. Dėl to atsiranda uždegimas, patinimas ir audinių pažeidimai, kurie gali paveikti daug skirtingų organų.

Dažniausiai pažeidžiami organai

Vilkligė gali pažeisti beveik bet kurią kūno dalį. Dažniausiai nukenčia:

• širdis (perikarditas, padidėjusi širdies ligų rizika),
• sąnariai (skausmas, patinimas),
• oda (bėrimai, jautrumas saulei),
• plaučiai (pleuritas, plaučių pažeidimas),
• kraujagysles (uždegimas, padidėjusi trombozės rizika),
• inkstai (gali vystytis vilkligės nefritas, dėl kurio yra didelė komplikacijų rizika),
• smegenys / nervų sistemą (galvos skausmai, traukuliai, psichikos sutrikimai).

Simptomai

Simptomai skiriasi pagal ligos formą ir pažeidimų laipsnį. Dažniausi požymiai:

• išlikęs nuovargis,
• karščiavimas be aiškios priežasties,
• plaukų slinkimas,
• burnos opos,
• jautrumas saulės šviesai (fotodermatozė),
• odinis bėrimas, įskaitant būdingą „drugelio“ formos bėrimą ant veido,
• Raynaud sindromas (pirštų mėlynavimas ar dilgčiojimas veikiant šaltam ar stresui),
• skausmingi, patinę sąnariai,
• inkstų funkcijos sutrikimo požymiai (putojantis šlapimas, tinimas),
• neurologiniai simptomai (konfuzija, traukuliai).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli vilkligės priežastis nėra visiškai aiški, tačiau ji dažnai susijusi su genetikos, hormonų ir aplinkos faktorių sąveika. Riziką didina:

• moteriškas lytis – moterys serga žymiai dažniau nei vyrai, ypač reprodukcinio amžiaus;
• genetinė polinkis (šeiminė anamnezė),
• tam tikros infekcijos ir aplinkos veiksniai (pvz., ultravioletinė spinduliuotė, kai kurie vaistai),
• hormoniniai veiksniai (estrogenai gali skatinti imuninį atsaką).

Diagnozė

Diagnozuoti vilkligę ne visada paprasta, nes simptomai būna įvairūs ir panašūs į kitų ligų. Diagnozė grindžiama ligos eiga, fiziniu tyrimu ir laboratoriniais tyrimais:

• antikūnai: antinukleariniai antikūnai (ANA), anti-dsDNA, anti-Smith;
• kiti kraujo tyrimai: pilnas kraujo vaizdas, uždegimo rodikliai (ESR, CRP), komplemento komponentai;
• šlapimo tyrimai – inkstų pažeidimo požymiams nustatyti;
• kartais atliekama odos arba inksto biopsija.

Gydymas

Nors kol kas nėra visapusiško ir visiems tinkamo išgydymo, egzistuoja daug efektyvių gydymo būdų, skatinančių remisiją ir mažinančių komplikacijas. Gydymo tikslas – suvaldyti uždegimą, sumažinti imuninį aktyvumą ir apsaugoti pažeidžiamus organus.

• Nepjautokiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU) – skauda ar uždegimas sąnariuose.
• Kortikosteroidai – greitai slopina uždegimą paūmėjimų metu; vartojami trumpalaikiai ar mažomis palaikomosiomis dozėmis, o sunkiems atvejams – didelės dozės.
• Antimalariniai vaistai (pvz., hidroksichlorochinas) – gerai veikia odos ir sąnarių simptomus, mažina ligos aktyvumą ir gali sumažinti komplikacijų riziką.
• Imunosupresantai (pvz., azatioprinas, mykofenolato mofetilis, ciklofosfamidas) – naudojami rimtesniems organų pažeidimams gydyti; jie slopina imuninę sistemą ir sumažina audinių pažeidimą.
• Biologiniai vaistai (pvz., belimumabas) – skirti pacientams, kuriems kiti gydymo metodai nepakankamai efektyvūs.
• Papildomos priemonės: saulės apsauga, rūkymo vengimas, skiepai (aptarus su gydytoju) ir reguliari kontrolė pas specialistus.

Gyvenimas su vilklige

Daugelis žmonių su vilklige gyvena pilnavertį gyvenimą, ypač jei liga laiku diagnozuojama ir gydoma. Svarbu:

• naudoti saugos priemones nuo saulės (kremai, drabužiai),
• stengtis valdyti stresą, palaikyti tinkamą miego režimą,
• laikytis gydytojo nurodymų vartojant vaistus ir ateiti į reguliarias kontrolines apžiūras,
• informuoti gydytoją apie planuojamą nėštumą – vilkligė ir kai kurie vaistai gali turėti įtakos nėštumui, todėl valdymas reikalauja specialisto priežiūros.

Prognozė

Per pastaruosius dešimtmečius vilkligės prognozė gerokai pagerėjo dėl geresnių diagnostikos metodų ir gydymo galimybių. Tačiau ligos eiga individuali: kai kuriems žmonėms simptomai būna lengvi, kitiems – rimti su organų pažeidimu. Komplikacijos, galinčios sutrumpinti gyvenimo trukmę, dažniausiai susijusios su inkstų nepakankamumu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei sunkiomis infekcijomis.

Dažnumas ir kam serga

Lupus pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio "lupus", reiškiančio vilką, nes veido bėrimas kartais primena vilko įkandimo pėdsakus. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose gali būti nuo 270 000 iki 1,5 mln. manoma (skaičiai svyruoja dėl diagnostikos skirtumų), o visame pasaulyje serga daugiau kaip 5 milijonai žmonių. Šia liga daugiausia serga jaunos moterys, nors serga ir vyrai.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei turite nuolatinį nuovargį, nepaaiškinamą karščiavimą, neįprastus bėrimus, sąnarių skausmą ar pokyčius šlapime, kreipkitės į šeimos gydytoją arba reumatologą. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas mažina rimtų komplikacijų riziką.

Svarbu prisiminti: nors nuo vilkligės kol kas nėra visiško išgydymo, daug pacientų gyvena aktyvų gyvenimą su tinkama gydytojų priežiūra, medikamentais ir gyvenimo būdo rekomendacijomis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vilkligė?

K: Kokie yra vilkligės simptomai?

K: Kiek žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose gali sirgti vilklige?

K: Kiek žmonių pasaulyje gali sirgti vilklige?

K: Kas yra pagrindiniai vilklige sergantys žmonės?

K: Ar yra vaistų nuo vilkligės?

K.: Kokio pobūdžio gydymas yra prieinamas sergantiesiems vilklige?

Paieška pagal raidę