Džesio Vašingtono linčas (1916, Waco) — rasinio smurto atvejis
Dramatiškas Džesio Vašingtono 1916 m. Waco linčas: detalus rasinio smurto, atvirukų nuotraukų ir NAACP reakcijos analizė.
1916 m. gegužės 15 d. Džesis Vašingtonas buvo nulinčiuotas Vako mieste Teksase. Vašingtonas — apie 17 metų amžiaus paauglys, afroamerikietis, dirbęs ūkyje. Šis įvykis tapo vienu iš gerai žinomų rasiškai motyvuoto linčo pavyzdžių JAV istorijoje. Jam buvo pareikšti kaltinimai, kad jis išprievartavo ir nužudė Lucy Fryer, kurią apibūdina tuo metu gyvenę liudininkai; Fryer buvo baltaodės šeimininkės — Robinsono šeimos — žmona netoli Vako. Nė vienas patikimas liudininkas nebuvo matęs, kaip nusižengimas buvo įvykdytas, o tyrimo metu atliktas interrogavimas, kuriam vadovavo McLennan apygardos šerifas, baigėsi Vašingtono prisipažinimu ir aprašymu, kur buvo ginklas, kuriuo buvo nužudyta Fryer. Istorinė literatūra pabrėžia, kad tokie prisipažinimai dažnai galėjo būti išgauti prievarta ar grasinimais ir ne visada patikimi.
Teismas, linčas ir viešasis siaubas
Vašingtonas buvo teisiamas už žmogžudystę Vake. Teismo salėje vyravo įtampa: susirinko pikti vietiniai gyventojai, teismo procesas vyko skubotai, o Vašingtonas — veikiant griežtai priešiškai aplinkai ir slėgiui — pripažino kaltę. Greitai po to jis buvo nuteistas mirties bausme. Iš teismo salės jį išvilko ir miesto rotušės aikštėje nulinčiavo masė žmonių. Įvykio stebėti susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių — įskaitant miesto pareigūnus ir policijos pareigūnus — ir daug vaikų. Minios nariai atliko smurtinius aktus: pašalino jam sėklides, nupjovė pirštus ir pakabino jį virš laužo. Apie dvi valandas jis buvo keliamas ir nuleidžiamas virš ugnies, o vėliau ugnis buvo užgesinta ir jo apdegęs torsas buvo velkamas per miestą. Jo kūno dalys buvo pardavinėjamos kaip suvenyrai. Šį siaubingą įvykį užfiksavo profesionalus fotografas, todėl išliko retų linčo nuotraukų rinkinys; kai kurios nuotraukos vėliau buvo išspausdintos ir pardavinėtos Vake kaip atvirukai.
Tyrimas, dokumentacija ir reakcijos
Linčą viešai palaikė daugelis Waco gyventojų, tačiau nacionalinė žiniasklaida ir juodaodžių teisių organizacijos nutarė šį įvykį demaskuoti. Nacionalinė spalvotųjų žmonių pažangos asociacija (NAACP) pasamdė Elizabetą Freeman (Elisabeth Freeman) atlikti nepriklausomą tyrimą. Freeman surinko daug detalių, nors daugelis miestiečių bijojo arba nenorėjo kalbėti apie tai, kas įvyko. Gavęs Elizabetos Freeman ataskaitą, NAACP įkūrėjas ir redaktorius W. E. B. Du Bois žurnale "The Crisis" paskelbė išsamų reportažą, kuriame buvo ir Vašingtono apdegusio kūno nuotraukos. Šios iliustracijos ir detalūs liudijimai sustiprino NAACP kampaniją prieš nulinčiavimą bei padėjo atkreipti nacionalinį ir tarptautinį dėmesį į rasinio teroro praktiką.
Pasekmės ir istorinė reikšmė
Po Vašingtono nužudymo niekas nebuvo teisiamas už linčą ir smurtą, nors incidentas sulaukė plačios kritikos. Istorikai mano, kad šio įvykio viešinimas prisidėjo prie to, kad visuomenėje pradėta plačiau suvokti linčavimą ne kaip „teisingumo“ išraišką, o kaip barbarizmą ir atvirą rasinį terorą. Publikuotos nuotraukos, liudininkų pasakojimai ir NAACP kampanija paskatino daugiau žmonių bei politinių veikėjų pasisakyti už kovą su linčais ir už federalinį atsaką į rasinį smurtą, nors tuo metu priimti veiksmingi įstatymai vis dar buvo sudėtinga užduotis.
Atminimas ir vietos atsakomybė
Waco tuo metu save vaizdavo kaip modernų ir pažangų miestą, tačiau linčas atskleidė gilias rasines įtampas ir vietinių institucijų nepajėgumą ar nenorą apsaugoti vienoje vietoje gyvavusių piliečių teisių. Įvykis buvo pavadintas „Waco siaubu“ ir ilgainiui prisidėjo prie miesto rasizmo reputacijos. Per ateinančius dešimtmečius miesto vadovai, vietinės bendruomenės nariai ir aktyvistai keletą kartų svarstė, kaip susidoroti su šia paveldėta praeitimi — vieni siūlė memorialus ar atminimo renginius, tačiau ankstesnės iniciatyvos susilaukdavo skirtingo palaikymo.
Platesnis kontekstas
Vašingtono nužudymas yra dalis platesnio XX a. pradžios JAV reiškinio — sisteminių rasiškai motyvuotų linčavimų ir smurto prieš Afroamerikiečius. Tokie incidentai buvo naudojami kaip įrankis socialinei kontrolei ir bauginimui segreguotoje visuomenėje. Džesio Vašingtono byla ir jos dokumentacija padėjo sustiprinti žmogaus teisių ir pilietinių teisių judėjimus, išryškindama poreikį teisinei apsaugai ir visuomenės sąmoningumui prieš rasinį smurtą.
Ši istorija — griežtas priminimas apie tai, kaip net vietos bendruomenės, kurios save laiko „moderniomis“, gali dalyvauti arba toleruoti didžiulį smurtą, ir kodėl dokumentuoti bei atvirai kalbėti apie praeitį yra svarbu siekiant teisingumo ir susitaikymo.
Vašingtonas, pakibęs ant medžio po to, kai smarkiai apdegė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Džesis Vašingtonas?
A: Džesis Vašingtonas buvo paauglys afroamerikietis, dirbęs ūkyje Robinsone, Teksaso valstijoje.
K: Ką jis tariamai padarė?
A: Jis buvo apkaltintas išprievartavęs ir nužudęs savo baltojo viršininko žmoną Lucy Fryer.
K: Kaip žmonės reagavo į šį incidentą?
A: Daugiau nei 10 000 žmonių, įskaitant miesto pareigūnus ir policijos pareigūnus, susirinko stebėti išpuolio. Žmonėms patiko užpuolimas, renginyje dalyvavo daug vaikų. Minios nariai ištraukė jam sėklides, nupjovė pirštus ir pakabino ant laužo. Profesionalus fotografas padarė renginio nuotraukas, kurios buvo išspausdintos kaip atvirukai Waco mieste. Daugelis Waco gyventojų palaikė linčiavimą, tačiau JAV laikraščiai to nedarė.
K.: Kokių veiksmų ėmėsi NAACP, gavusi Freemano ataskaitą?
Nacionalinė spalvotųjų žmonių pažangos asociacija (NAACP) pasamdė Elisabeth Freeman, kad ji atliktų tyrimą, o gavęs jos ataskaitą, vienas iš įkūrėjų ir vyriausiasis redaktorius W. E. B. Du Boisas paskelbė išsamią ataskaitą su Vašingtone sudegintų kūnų nuotraukomis, kuri buvo jo kampanijos prieš linčiavimą dalis leidinyje "The Crisis".
K: Kaip šis įvykis pakeitė žmonių požiūrį į linčiavimą?
A: Žiniasklaidos dėmesys, kurio sulaukė šis įvykis, privertė žmones pasisakyti prieš linčiavimą - jis buvo laikomas "barbariškumu", o ne priimtina teisingumo forma.
K: Kokią reputaciją po šio įvykio įgijo Waco?
A: Po šio incidento Waco įgijo rasistinę reputaciją, nors iki incidento buvo žinomas kaip modernus ir pažangus miestas.
Klausimas: Ar vėlesniais metais šiam įvykiui buvo pastatyta paminklų?
A: Vėlesniais metais kai kurie Waco gyventojai norėjo pastatyti paminklą šiam įvykiui atminti, tačiau nesulaukė pakankamo palaikymo iš kitų miesto gyventojų, todėl paminklas nebuvo pastatytas.
Ieškoti