Mazār-e Šarīf — Balcho provincijos centras ir istorinis Afganistano miestas
Mazār-i-Sharīf arba Mazār-e Sharīf (persų/pašto: مزارِ شریف, ˌmæˈzɒːr ˌi ʃæˈriːf) - ketvirtas pagal dydį Afganistano miestas. 2006 m. duomenimis, jame gyveno apie 375 000 gyventojų. Tai Balcho provincijos sostinė. Jis susisiekia keliais su Kunduzu rytuose, Kabulu pietryčiuose, Heratu vakaruose ir Uzbekistanu šiaurėje. Miestas yra pagrindinis turistų traukos centras Afganistane, nes jame yra garsių šventyklų, taip pat musulmoniškų ir helenistinių archeologinių vietovių. 2006 m. paskelbta apie naujų helenistinių liekanų atradimą.
Geografija ir klimatas
Mazār-e Šarīf stovi šiaurės vakarinėje Afganistano dalyje, netoli pasienio su Uzbekistanu. Miestas dangų dengia lygumos ir derlingi laukai, todėl regione vyrauja žemės ūkis. Klimatas yra žemyninis: vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos – šaltos su galimais šalčiais ir sniegu. Kritulių kiekis mažas arba vidutinis, todėl drėkinimas ir upių sistema yra svarbūs žemės ūkio produkcijai.
Istorija
Mazār-e Šarīf ir aplinkinis Balkhas turi labai seną istoriją – čia stovėjo senovinis Baktros miestas, svarbus Persijos, helenistinių ir tolimesnių civilizacijų kryžkelėje. Miestas plėtėsi kaip regioninis centras per įvairias epochas: Achaimenidų, Aleksandro Didžiojo laikotarpius, Seleukidų ir Graikų-Baktrijų karalystes, Kushanų ir vėlesnes islamiškas valdas. Archeologiniai tyrinėjimai, įskaitant 2006 m. atradimus, atskleidė helenistinių laikų liekanas, patvirtinančias ilgą ir daugiasluoksnę regiono praeitį.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius miestas buvo susijęs su Afganistano politiniais sukrėtimais: sovietų invazija, pilietinis karas, 1998 m. ir vėlesni smurto protrūkiai bei 2021 m. rugpjūtis, kai miestas perėjo į Talibano kontrolę. Šie įvykiai smarkiai paveikė gyventojų judėjimą ir ekonominę būklę.
Kultūra ir religiniai paminklai
Mazār-e Šarīf yra svarbus piligrimystės ir kultūros centras. Garsiausias miesto objektas – Švento Ali mauzoliejus, dažnai vadinamas „Mėlyniąja mečete“ dėl savo dekoratyvinių mėlynų plytelių. Tai viena iš žymiausių šventovių Afganistane ir reikšminga tiek vietos musulmonams, tiek svečiams. Mieste kasmet vyksta didelės Navroz (pavasario lygiadienio) šventės, kuriomis tradiciškai mini naujuosius metus pagal persų kalendorių.
Ekonomika ir transportas
Ekonomika daugiausia remiasi žemės ūkiu, prekyba ir perdirbimu. Regionas gamina grūdus, vaisius ir sodo augalus. Miestas turi aktyvius turgus ir amatininkų cechus, gaminančius kilimus, odos gaminius ir kitus tradicinius dirbinius. Svarbi is šio regiono dalis – tarptautinė prekyba per pasienį su Uzbekistanu, ypač per Hairatan-Herat/Uzbekistan ryšius.
Mazār-e Šarīf turi oro uostą – Mazar-i-Sharif International Airport, kuris anksčiau buvo naudojamas ir tarptautinėms karinėms operacijoms. Taip pat yra geležinkelio jungtis į Hairataną prie Uzbekistano sienos, leidžianti kroviniams pasiekti regioną geležinkeliu. Keliai sujungia miestą su kitomis Afganistano dalimis – Kunduzu, Kabul ir Heratu.
Demografija ir švietimas
Mazār-e Šarīf yra daugiaetninis miestas: čia gyvena tadžikai, uzbekai, paštūnai, hazaros ir kitos grupės. Gyventojų skaičius nuolat kito dėl migracijos, pabėgėlių judėjimo ir konflikto; oficialūs duomenys iš 2006 m. nurodė apie 375 000 gyventojų, tačiau vėlesnės estimacijos svyravo ir gali rodyti didesnį skaičių. Tikslių ir nuolatinių demografinių statistinių duomenų trūksta dėl saugumo ir administracinių pokyčių.
Miestas yra svarbus regioninis švietimo centras: čia veikia Balkh University ir kitos mokymo įstaigos, kurios aprūpina regioną aukštesniojo mokslo specialistais.
Archeologija ir turizmas
Mazār-e Šarīf ir aplinkinis Balkhas traukia istorikus bei archeologus dėl gausių senovės laikų liekanų. Be helenistinių atradimų, rajone aptinkami paminklai iš įvairių epochų – nuo senovės Baktros iki islamiškųjų laikotarpių. Kada susidarys stabilios ir saugios sąlygos, regionas turi potencialą pritraukti daugiau mokslinių ekspedicijų ir kultūrinio turizmo.
Saugumo ir iššūkiai
Pastarieji dešimtmečiai rodė, kad Mazār-e Šarīf gali greitai keisti administracinę ir saugumo padėtį. Konfliktai paveikė infrastruktūrą, ekonominę veiklą ir gyventojų gerovę. Visa tai kelia iššūkių atkūrimui ir ilgalaikiam vystymuisi, tačiau miestui taip pat būdinga gyvybinga prekyba, stipri kultūrinė tradicija ir strateginė geografinė padėtis, kurie gali prisidėti prie ateities atsigavimo.
Istorija
Mazar-e-Šarifo apylinkės istoriškai priklausė Didžiajam Chorasanui ir buvo kontroliuojamos Tahiridų, vėliau - Šafaridų, Samanidų, Gaznavidų, Ghuridų, Ilchanatų, Timuridų ir Bucharos chanato.
Pavadinimas Mazar-e-Šarifas reiškia "Kilni šventovė". Šis pavadinimas reiškia Mėlynąją mečetę, kuri plačiai žinoma kaip Hazrato Ali (pranašo Mahometo svainio) kapas.
Miestas ir regionas apie 1750 m. tapo Afganistano Durrani imperijos dalimi.
Kitus šimtą metų Mazar-e Šarifas išliko taikus. 1979 m. kaimyninė Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną. Per 1980-ųjų sovietų karą Mazari Šarifas buvo strateginė sovietų kariuomenės bazė.
Talibano užkariavimas
1997 m. gegužės-liepos mėn. Talibanas nesėkmingai bandė užimti Mazarą. Abdul Malikas ir jo šiitų pasekėjai nukovė apie 3 000 Talibano karių. Talibai sugrįžo 1998 m. rugpjūčio 8 d. ir šešias dienas siautėjo žudydami hazarus. Netrukus miestą užėmė ir perėmė Talibanas.
Jungtinių Valstijų kariniai veiksmai
Po rugsėjo 11 d. Mazaras Šarifas buvo pirmasis Afganistano miestas, kuris atiteko Šiaurės aljansui (Jungtiniam frontui). Talibano pralaimėjimas Mazare greitai peraugo į pralaimėjimą likusioje Afganistano šiaurėje ir vakaruose. 2001 m. lapkričio 9 d. po Mazar e Šarifo mūšio miestą užėmė Afganistano Šiaurės Aljanso pajėgos, padedant JAV specialiųjų operacijų pajėgoms ir bombarduojant JAV karinių oro pajėgų lėktuvams. Pranešama, kad po mūšio Šiaurės aljansas išžudė iki 2 000 pasidavusių Talibano kovotojų. Pranešimuose taip pat nurodoma, kad žudynių vietoje buvo JAV sausumos pajėgos.
NATO ir Jungtinių Tautų dalyvavimas
Mieste ir jo apylinkėse taip pat veikia NATO taikos palaikymo pajėgos, teikiančios pagalbą Afganistano vyriausybei.
2011 m. balandžio mėn. JT darbuotojų ir protestuotojų nužudymai
2011 m. balandžio 1 d. mieste įsiutę demonstrantai nužudė net dešimt Jungtinių Tautų pagalbos misijoje Afganistane (UNAMA) dirbusių užsienio darbuotojų. Demonstracija buvo surengta kaip atsakas į kovo 21 d. Korano sudeginimą Floridoje, Jungtinėse Valstijose.
Mazar-i-Sharif gatvė
Afganistano nacionalinės policijos mokymo centras
Klimatas
Vasarą Mazari Šarife labai karšta. Birželį ir liepą dienos temperatūra viršija 40 °C arba 104 laipsnius pagal Farenheitą. Žiemos šaltos, temperatūra nukrenta žemiau nulio.
Demografija
Mazari Šarife gyvena apie 375 000 gyventojų. Tai daugiatautė ir daugiakalbė visuomenė.
Pagrindinė kalba Mazari Šarife yra dari (persų), po to - puštūnų. Abi kalbos yra oficialios Afganistano kalbos.
2009 m. Norvegijos ISAF karių patruliavimo gatvėse metu fotografuojami maži vaikai.
Vietiniai įvykiai
Miestas yra tradicinio buzkashi sporto centras, o Mėlynoji mečetė yra Afganistano Nawroz šventės centras.
Ekonomika ir transportas
Mazar-e Šarifas yra pagrindinis prekybos centras šiaurės Afganistane. Tai buvo pirmasis miestas, sujungtas geležinkeliu su kaimynine šalimi. Geležinkelio linija iš Mazar-e Šarifo į Uzbekistaną pradėta tiesti 2011 m. ir tikimasi, kad ji sparčiai paskatins miesto ekonomiką. Kroviniai krovininiais traukiniais atvyksta į paskutinę stotį netoli Mazar-i Šarifo oro uosto, kur prekės perkraunamos į sunkvežimius arba lėktuvus ir išsiunčiamos į paskutines paskirties vietas visame Afganistane.
Vietos ekonomiką daugiausia sudaro prekyba, žemės ūkis ir karakulio gamyba. Miesto ekonomiką taip pat paskatino naftos ir dujų gavyba.
Įžymūs pastatai
Šiuolaikinis Mazar-i Šarifo miestas yra įsikūręs aplink Hazrato Ali šventovę. Daug restauruota, ji yra vienas šlovingiausių Afganistano paminklų. Už Mazar-i Šarifo yra senovinis Balcho miestas.
- Oro uostai
- Mazari Šarifo oro uostas
- Nawshad Int. oro uostas
- Metro ir požeminės sistemos
- Nawshad Metro
- Šventyklos ir mečetės
- Hazrato Ali šventovė
- Universitetai
- Balkh universitetas
- Aria universitetas
- Sadato universitetas
- Mawlana universitetas
- Tadž universitetas
- Viešbučiai
- Serena Hotel Mazar-i-Sharif
- Aros-e-Shahr
- Viešbutis Mazar
- Viešbutis "Farhat
- Kefayat viešbutis
- Viešbutis "Barat
- Shinwari viešbutis
- Marco Polo viešbutis
- Bankai
- Da Afganistano bankas
- Afganistano tarptautinis bankas (AIB)
- Ghazanfar bankas
- Kabulo bankas
- Azizi bankas
- Pashtany bankas
Hazrato Ali šventovė
Vokietijos kariuomenės 155 mm savaeigis ginklas PzH 2000 Mazari Šarifo oro uoste
Įžymūs pastatai
Šiuolaikinis Mazar-i Šarifo miestas yra įsikūręs aplink Hazrato Ali šventovę. Daug restauruota, ji yra vienas šlovingiausių Afganistano paminklų. Už Mazar-i Šarifo yra senovinis Balcho miestas.
- Oro uostai
- Mazari Šarifo oro uostas
- Nawshad Int. oro uostas
- Metro ir požeminės sistemos
- Nawshad Metro
- Šventyklos ir mečetės
- Hazrato Ali šventovė
- Universitetai
- Balkh universitetas
- Aria universitetas
- Sadato universitetas
- Mawlana universitetas
- Tadž universitetas
- Viešbučiai
- Serena Hotel Mazar-i-Sharif
- Aros-e-Shahr
- Viešbutis Mazar
- Viešbutis "Farhat
- Kefayat viešbutis
- Viešbutis "Barat
- Shinwari viešbutis
- Marco Polo viešbutis
- Bankai
- Da Afganistano bankas
- Afganistano tarptautinis bankas (AIB)
- Ghazanfar bankas
- Kabulo bankas
- Azizi bankas
- Pashtany bankas
Hazrato Ali šventovė
Vokietijos kariuomenės 155 mm savaeigis ginklas PzH 2000 Mazari Šarifo oro uoste
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek gyventojų gyvena Mazār-i-Sharīf mieste?
A: 2006 m. duomenimis, gyventojų skaičius buvo apie 375 000.
K: Kuo žinomas Mazār-i-Sharīf?
A: Mazār-i-Sharīf yra žinomas dėl savo garsių šventyklų bei musulmoniškų ir helenistinių archeologinių vietovių.
K: Kokia yra Balcho provincijos sostinė?
A: Mazār-i-Sharīf yra Balcho provincijos sostinė.
K: Su kokiomis šalimis Mazār-i-Sharīfą jungia keliai?
A: Mazār-i-Sharīf yra sujungtas keliais su Kunduzu rytuose, Kabulu pietryčiuose, Heratu vakaruose ir Uzbekistanu šiaurėje.
K: Kodėl Mazār-i-Sharīf yra pagrindinis turistų traukos objektas Afganistane?
A: Mazār-i-Sharīf yra pagrindinis turistų traukos objektas Afganistane, nes jame yra garsių šventyklų, taip pat musulmoniškų ir helenistinių archeologinių vietovių.
K: Kada Mazār-i-Sharīfe buvo atrasti nauji helenistiniai radiniai?
A: Apie naujų helenistinių palaikų atradimą paskelbta 2006 m.
K: Ką žodis "Mazār-i-Sharīf" reiškia persų (puštūnų) kalba?
A: Žodis "Mazār-i-Sharīf" persų (puštūnų) kalba reiškia "kilni šventovė".
