Mazār-i-Sharīf arba Mazār-e Sharīf (persų/pašto: مزارِ شریف, ˌmæˈzɒːr ˌi ʃæˈriːf) - ketvirtas pagal dydį Afganistano miestas. 2006 m. duomenimis, jame gyveno apie 375 000 gyventojų. Tai Balcho provincijos sostinė. Jis susisiekia keliais su Kunduzu rytuose, Kabulu pietryčiuose, Heratu vakaruose ir Uzbekistanu šiaurėje. Miestas yra pagrindinis turistų traukos centras Afganistane, nes jame yra garsių šventyklų, taip pat musulmoniškų ir helenistinių archeologinių vietovių. 2006 m. paskelbta apie naujų helenistinių liekanų atradimą.

Geografija ir klimatas

Mazār-e Šarīf stovi šiaurės vakarinėje Afganistano dalyje, netoli pasienio su Uzbekistanu. Miestas dangų dengia lygumos ir derlingi laukai, todėl regione vyrauja žemės ūkis. Klimatas yra žemyninis: vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos – šaltos su galimais šalčiais ir sniegu. Kritulių kiekis mažas arba vidutinis, todėl drėkinimas ir upių sistema yra svarbūs žemės ūkio produkcijai.

Istorija

Mazār-e Šarīf ir aplinkinis Balkhas turi labai seną istoriją – čia stovėjo senovinis Baktros miestas, svarbus Persijos, helenistinių ir tolimesnių civilizacijų kryžkelėje. Miestas plėtėsi kaip regioninis centras per įvairias epochas: Achaimenidų, Aleksandro Didžiojo laikotarpius, Seleukidų ir Graikų-Baktrijų karalystes, Kushanų ir vėlesnes islamiškas valdas. Archeologiniai tyrinėjimai, įskaitant 2006 m. atradimus, atskleidė helenistinių laikų liekanas, patvirtinančias ilgą ir daugiasluoksnę regiono praeitį.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius miestas buvo susijęs su Afganistano politiniais sukrėtimais: sovietų invazija, pilietinis karas, 1998 m. ir vėlesni smurto protrūkiai bei 2021 m. rugpjūtis, kai miestas perėjo į Talibano kontrolę. Šie įvykiai smarkiai paveikė gyventojų judėjimą ir ekonominę būklę.

Kultūra ir religiniai paminklai

Mazār-e Šarīf yra svarbus piligrimystės ir kultūros centras. Garsiausias miesto objektas – Švento Ali mauzoliejus, dažnai vadinamas „Mėlyniąja mečete“ dėl savo dekoratyvinių mėlynų plytelių. Tai viena iš žymiausių šventovių Afganistane ir reikšminga tiek vietos musulmonams, tiek svečiams. Mieste kasmet vyksta didelės Navroz (pavasario lygiadienio) šventės, kuriomis tradiciškai mini naujuosius metus pagal persų kalendorių.

Ekonomika ir transportas

Ekonomika daugiausia remiasi žemės ūkiu, prekyba ir perdirbimu. Regionas gamina grūdus, vaisius ir sodo augalus. Miestas turi aktyvius turgus ir amatininkų cechus, gaminančius kilimus, odos gaminius ir kitus tradicinius dirbinius. Svarbi is šio regiono dalis – tarptautinė prekyba per pasienį su Uzbekistanu, ypač per Hairatan-Herat/Uzbekistan ryšius.

Mazār-e Šarīf turi oro uostą – Mazar-i-Sharif International Airport, kuris anksčiau buvo naudojamas ir tarptautinėms karinėms operacijoms. Taip pat yra geležinkelio jungtis į Hairataną prie Uzbekistano sienos, leidžianti kroviniams pasiekti regioną geležinkeliu. Keliai sujungia miestą su kitomis Afganistano dalimis – Kunduzu, Kabul ir Heratu.

Demografija ir švietimas

Mazār-e Šarīf yra daugiaetninis miestas: čia gyvena tadžikai, uzbekai, paštūnai, hazaros ir kitos grupės. Gyventojų skaičius nuolat kito dėl migracijos, pabėgėlių judėjimo ir konflikto; oficialūs duomenys iš 2006 m. nurodė apie 375 000 gyventojų, tačiau vėlesnės estimacijos svyravo ir gali rodyti didesnį skaičių. Tikslių ir nuolatinių demografinių statistinių duomenų trūksta dėl saugumo ir administracinių pokyčių.

Miestas yra svarbus regioninis švietimo centras: čia veikia Balkh University ir kitos mokymo įstaigos, kurios aprūpina regioną aukštesniojo mokslo specialistais.

Archeologija ir turizmas

Mazār-e Šarīf ir aplinkinis Balkhas traukia istorikus bei archeologus dėl gausių senovės laikų liekanų. Be helenistinių atradimų, rajone aptinkami paminklai iš įvairių epochų – nuo senovės Baktros iki islamiškųjų laikotarpių. Kada susidarys stabilios ir saugios sąlygos, regionas turi potencialą pritraukti daugiau mokslinių ekspedicijų ir kultūrinio turizmo.

Saugumo ir iššūkiai

Pastarieji dešimtmečiai rodė, kad Mazār-e Šarīf gali greitai keisti administracinę ir saugumo padėtį. Konfliktai paveikė infrastruktūrą, ekonominę veiklą ir gyventojų gerovę. Visa tai kelia iššūkių atkūrimui ir ilgalaikiam vystymuisi, tačiau miestui taip pat būdinga gyvybinga prekyba, stipri kultūrinė tradicija ir strateginė geografinė padėtis, kurie gali prisidėti prie ateities atsigavimo.