Timuridai: Timuridų dinastija — kilmė, imperijos ir ryšys su Mogolais

Atrask Timuridų dinastiją: kilmė, Iraną ir Vidurinę Aziją valdžiusios imperijos, ryšys su Mogolais ir jos kultūrinis palikimas.

Timuridų dinastija (persų k. تیموریان) arba Timuridai, kurie save vadino Gurkānī (persų k. گوركانى), buvo Vidurinės Azijos musulmonų sunitų dinastija, kilusi iš tiurkų-mongolų giminės. Dinastijos nariams didelę įtaką darė Irano kultūra, jie įkūrė dvi istorijoje gerai žinomas imperijas - Timuridų imperiją Irane ir Vidurinėje Azijoje bei Mogolų imperiją Indijos subkontinente. Mogolų dinastija buvo Timuridų dinastijos atšaka.

Kilmė ir pavadinimas

Timuridai kilo iš tiurkų-mongolų kilmės karių ir valdovų rato. Dinastijos įkūrėjas buvo Timur (Tamerlanas), kilęs iš Čagatajų erdvės genčių aplink Transoksaną. Pavadinimas Gurkānī reiškia „gelžbetoninis“ ar „svainis/žentas“ (t. y. sutuoktinis mongolų chano giminei) — taip Timur ir jo įpėdiniai siejo save su Čingischano palikuonimis per santuokinius ryšius, kas teikė jiems legitimumą mongolų tradicijoje.

Timuras (Tamerlanas) ir imperijos išplėtimas

Timuras (g. apie 1336 m., m. 1405 m.) buvo karinis lyderis, 1370 m. paskelbęs save valdovu ir pradėjęs plataus masto kampanijas. Jis užkariavo dideles teritorijas: Vidurinę Aziją, Persiją, Kaukazą, Mesopotamiją, dalis Anatolijos ir šiaurės Indijos ribas. Jo stotiškas karinis režimas ir žiaurios kampanijos lėmė didelį teritorijų išplėtimą, bet ir plataus masto sunaikinimus. Timuras įkūrė Samarkandą kaip savo sostinę ir pavertė ją kultūros ir meno centru.

Valdymas, administracija ir kariuomenė

Timuridų administracija derino mongolų ir tiurkų karo tradicijas su persų biurokratija. Persų kalba (New Persian) tapo dvaro ir valdymo kalba, o valstybinė administracija dažnai rėmėsi persiškomis institucijomis. Kariškąją galią sudarė profesionalūs raiteliai, dažnai kilę iš tiurkų gentinių sluoksnių; Timuras naudojo ir taktiką, ir siaubą, kad supultų priešininkus.

Kultūra, mokslas ir menas

Timuridų epocha pasižymi kultūros atgimimu — vadinamuoju Timuridų renesansu. Valdovai rėmė mokslus, literatūrą, astronomiją, miniatiūrų tapybą, poeziją ir rankraščių iluminaciją. Herato ir Samarkando dailės mokyklos tapo žinomos dėl išskirtinių miniatiūrų ir knygų iluminacijos. Svarbūs kultūros rėmėjai buvo Shah Rukh ir jo vietininkas Baysonqor, vėliau — Sultan Husayn Bayqara, kurio dvariškiai pritraukė žymius poetus ir mokslininkus (pvz., poetas Jami).

Architektūra ir miestai

Timuridai paliko ryškų architektūrinį paveldą: didingi mauzoliejai, mečetės ir medresės su mozaikomis, dangaus mėlynumo plytomis ir įmantriais kupolais. Samarkandas (ypač Registanas) ir Gur-e-Amir mauzoliejaus kompleksas — ryškiausi pavyzdžiai. Timuridų architektūros bruožai vėliau stipriai paveikė safavidų Irane ir Mogolų architektūrą Indijoje (pvz., Humayun mauzoliejus ir galutinis Taj Mahal formavimasis turėjo akivaizdžių Timuridų įtakų).

Kalba, religija ir intelektualinės srovės

Valstybinė ir literatūrinė kalba dažniausiai buvo persų (farsi), nors liaudyje ir kariuomenėje vartota tiurkų kalbų įtaka. Timuridų dvare klestėjo islamiškos mokyklos ir sufistinės bendruomenės; oficialiai dinastija buvo sunitų musulmonų, tačiau religijos praktikos ir intelektualinės diskusijos buvo įvairios ir dažnai sintezuotos su persų kultūriniu modeliavimo principu.

Ryšys su Mogolais (Mugolais)

Mogolų (Mughalų) imperija Indijoje buvo tiesioginė Timuridų atšaka. Baburas (z. Zahir-ud-din Muhammad Babur), kilęs iš Timuro šeimos ir turėjęs Čagatajų palikuonių genealogiją, 1526 m. įkūrė Mogolų imperiją Indijoje. Mogolai perėmė Timuridų dvarinę kultūrą, meną, architektūrą ir administracines tradicijas, prisitaikydami prie Indijos sąlygų ir sukūrę vieną iš galingiausių pietų Azijos imperijų.

Svarbiausi valdovai

• Timuras (Tamerlanas) — imperijos įkūrėjas, klestėjimas per agresyvias užkariavimų kampanijas.
• Shah Rukh (valdė 1405–1447) — stabilizavo valstybę, perkėlė dėmesį į kultūrą ir administraciją, valdė iš Herato.
• Ulugh Beg (valdė Samarkande, žymus astronomas ir mokyklos globėjas, 1394–1449) — įkūrė observatoriją ir rėmė mokslus.
• Sultan Husayn Bayqara (valdė Heratą 1469–1506) — paskutinės didelės Timuridų kultūrinės klestėjimo fazės rėmėjas.
• Baburas — Timuridų palikuonis, tapęs Mogolų imperijos Indijoje įkūrėju 1526 m.

Nuosmukis ir paveldas

Po Timuro mirties imperija ėmė dalintis tarp jo palikuonių, o vidaus kovos, vietinių jėgų kilimas (pvz., Uzbekų — Šeibanidų) ir Safavidų iš Rytų palaipsniui sumažino Timuridų teritorinę kontrolę. Iki XVI a. pradžios dauguma tradicinių Timuridų žemių buvo prarastos, tačiau kultūrinis ir meninis palikimas išliko. Timuridų išvystyta architektūra, knygų menas ir moksliniai institutai formavo vėlesnius Persijos, Afganistano ir Indijos kultūrinius sluoksnius.

Reikšmė istorijoje

Timuridai yra svarbūs ne tik dėl savo laikytinų karinių laimėjimų, bet ir dėl kultūrinės sintezės — jie sujungė mongolų/tiurkų kilmės valdžią su persų civilizacine tradicija. Tai lėmė ilgalaikį estetinį ir administracinį paveldą, kuris per Mogolų imperiją paplito Pietų Azijoje ir turėjo reikšmės visai musulmonų Rytų kultūros raidai.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Timuridai?

K: Kaip Timuridai save vadino?

K: Ar Timuridams turėjo įtakos Irano kultūra?

K: Kokias imperijas įkūrė Timuridai?

K: Kokie santykiai siejo Timuridų dinastiją ir Mogolų imperiją?

K: Kokią religiją išpažino Timuridai?

K: Kokia buvo Timuridų giminystės linija?

Paieška pagal raidę