Tiudorų laikotarpis

Tiudorų vyriausybės finansinė raida, 1536-53 m.

Vienuolynų panaikinimo poveikis
Tiudorų vyriausybė gavo daug pajamų iš vienuolynų panaikinimo. Dvasininkų pajamos iš pirmųjų vaisių ir dešimtinių, kurios anksčiau atitekdavo popiežiui, dabar atiteko karaliui.

Iš dalies dėl naujų pajamų, gautų panaikinus vienuolynus, Kromvelis įsteigė pajamų teismus, kad karališkosios pajamos būtų tinkamai paskirstytos įvairioms žinyboms. Tai buvo šeši teismai arba valstybės departamentai, kurių kiekvienas buvo visiškai organizuotas, turėjo savo specializuotus pareigūnus, antspaudus ir buveinę ir buvo atsakingas už tam tikros rūšies pajamas.

Vinčesterio
vaidmuoDaugėjant departamentų skaičiui, didėjo ir juose dirbančių pareigūnų skaičius, todėl pajamų valdymas tapo sudėtingas ir brangus. Dar daugiau finansinių ir administracinių sunkumų kilo 1540-58 m.

Karo poveikisHenrio
karas su Prancūzija ir Somerseto karas su Prancūzija ir Škotija Anglijai kainavo milžiniškas pinigų sumas. Karališkoji monetų kalykla buvo naudojama pajamoms gauti gaminant prastesnės kokybės
 monetas.

Svarbūs laikotarpio įvykiai

Stoko mūšis (1487 m.)

1487 m. Henriko VII priešai iš Jorko rūmų karūnavo pretendentą ir išlaipino nedidelę kariuomenę prie Kambrijos pakrantės, ketindami pavogti karūną. Henrikas VII juos nugalėjo prie East Stoke. Tai buvo bene paskutinis Rožių karų mūšis.

Anglijos reformacija

Tai buvo bene svarbiausias Tiudorų laikotarpio įvykių ciklas. Jis prasidėjo dėl Henriko VIII ginčo su popiežiumi Klemensu VII dėl jo atsisakymo suteikti skyrybas.

Norfolko sukilimas (1549 m.)

Nuo 1549 m. prasidėjęs sukilimas tapo didžiausiu liaudies sukilimu Tiudorų laikotarpiu. Iš pradžių jis buvo sumanytas kaip demonstracija prieš bendrų žemių užstatymą. Jo lyderis Robertas Kettas buvo pakartas už išdavystę.

Gyvenimas

Skurdas

Maždaug trečdalis gyventojų gyveno skurde, o iš turtingųjų buvo tikimasi, kad jie duos išmaldą ir padės bejėgiams vargšams. Tiudorų teisė buvo griežta tiems, kurie negalėjo rasti darbo. Tie, kurie palikdavo savo parapijas, kad susirastų darbą, buvo vadinami klajokliais ir galėjo būti baudžiami nuplakimu.

Pirmą kartą darbo namų idėja buvo pasiūlyta 1576 m.

Sveikata

Vidutinė gyvenimo trukmė buvo 35 metai. Taip buvo dėl to, kad tuo metu buvo mažai vaistų ir gydytojų. Dėl didelio vaikų mirtingumo tik 33-50 % gyventojų sulaukdavo 16 metų.

Nors Tiudorų municipalitetuose gyveno tik nedidelė gyventojų dalis, jie buvo perpildyti ir nehigieniški. Dauguma savivaldybių buvo neasfaltuotos, nors didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose padėtis buvo kitokia.

Nebuvo nei kanalizacijos, nei drenažo, o šiukšlės buvo tiesiog paliekamos gatvėje. Tokiomis sąlygomis gerai gyveno gyvūnai, pavyzdžiui, žiurkės. Didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Londone, dėl sanitarinių sąlygų trūkumo dažniausiai buvo sergama raupais, tymais, maliarija, vidurių šiltine, difterija, skarlatina ir vėjaraupiais.

Juodosios mirties pandemija kilo 1498, 1535, 1543, 1563, 1589 ir 1603 m. Greito ligos plitimo priežastis buvo tai, kad padaugėjo žiurkių, užsikrėtusių ligą pernešančiomis blusomis.

Maistas ir mityba

Šiuo laikotarpiu labai turtingų žmonių maistas buvo daugiausia šerniena, dažnai - juodieji paukščiai ir karklažvirbliai. Vaisius ir daržoves Tiudorai valgė tik tada, kai buvo jų sezonas. Tačiau bulvės dar nebuvo plačiai paplitusios ant stalo, nes ūkininkai jas tik pradėjo auginti, nors tokie tyrinėtojai kaip seras Walteris Raleighas jas atvežė į Didžiąją Britaniją.

Namai ir būstai

Dauguma gyventojų gyveno mažuose kaimuose. Jų namus, kaip ir ankstesniais šimtmečiais, sudarė šiaudiniai nameliai su vienu ar dviem kambariais. Baldai buvo labai paprasti, įprastos buvo ne kėdės, o išmatos.

Dvaruose buvo daugybė kaminų, kuriuose buvo įrengta daugybė židinių, reikalingų didžiulėms patalpoms šildyti. Šie židiniai taip pat buvo vienintelis maisto gaminimo būdas. Labai dideli namai dažnai būdavo simetriškų formų, pavyzdžiui, "E" ir "H".

Švietimas

Neturtingesni vaikai niekada nelankė mokyklos. Geriau gyvenančių šeimų vaikai turėjo korepetitorius, kurie mokė juos skaityti ir prancūzų kalbos. Tačiau berniukai dažnai būdavo siunčiami į vienuolynams priklausančias mokyklas, kuriose jie daugiausia mokėsi lotynų kalbos klasėse, kuriose būdavo iki 60 berniukų. Mokyklose buvo griežta, neretai mokiniai buvo baudžiami rykštėmis.

Pramogos

Turtingieji eidavo į medžioklę, kad sumedžiotų elnius ir šernus savo puotoms. Jie taip pat mėgavosi fechtavimosi ir riterių varžybomis. Dauguma turtingųjų stebėdavo lokių kovas.

Mada

Tiudorų laikais mada rodė, koks turtingas esi. Turtingi žmonės galėjo sau leisti vilkėti drabužius iš plono lino ar šilko. Jie taip pat siuvinėdavo juos aukso siūlais ir brangakmeniais. Moterys turėjo dėvėti iš kaulo pagamintus korsetus, kurie sumažindavo pilvą ir liemenį, todėl atrodydavo lieknesnės. Neturtingesni žmonės dėvėjo paprastus drabužius iš vilnos: vyrai - tuniką ir kelnes, o moterys - ilgą suknelę su prijuoste ant viršaus.

Monarchai

Šiuo laikotarpiu valdė penki Anglijos monarchai iš Tiudorų giminės.

• Henrikas VII (1485-1509 m.)
• Henrikas VIII (1509-1547 m.)
• Edvardas VI (1547-1553 m.)
• Lady Jane Grey (1553 m.) - devynias dienas buvo nominali karalienė, nesėkmingai bandžiusi sutrukdyti Marijai I. Nebuvo Tiudorų rūmų narė.
• Marija I (1553-1558 m.)
• Elžbieta I (1558-1603 m.)

Susiję puslapiai

• Anglijos reformacija