Tiudorų dinastija (1485–1603): Anglijos istorija, Henriko VII ir Elžbietos laikai

Tiudorų laikotarpiu paprastai vadinamas 1485–1603 m. laikotarpis, ypač kalbant apie Anglijos istoriją. Šiuo laikotarpiu Angliją valdė Tiudorų dinastija. Pirmasis jos monarchas buvo Henrikas VII (1457–1509). Šis terminas dažnai vartojamas plačiau ir apima Elžbietos I valdymo laikotarpį (1558–1603 m.), nors jis dažnai traktuojamas atskirai kaip Elžbietos epocha. Tiudorų valdymas pažymėjo pereitį nuo viduramžių link ankstyvųjų moderniųjų laikų: stiprėjo centralizuota monarchija, keitėsi visuomenės struktūra, augo prekyba ir formavosi nacionalinė valstybinė identitetas.

Politika ir valdžia

Henriko VII atėjimas į valdžią 1485 m. (po Bosvorto mūšio) užbaigė ilgai trunkančius „Rožių karus“ ir pradėjo stabilumo periodą. Henriko VII politika buvo nukreipta į karaliaus valdžios stiprinimą: jis siekė sutvirtinti iždą, sumažinti didikų autonomiją ir sukurti efektyvesnę biurokratiją. Vėliau valdę Tiudorai — Henrikas VIII, Edvardas VI, Marija I ir Elžbieta I — toliau formavo valstybės institucijas, teisinę sistemą ir užsienio politiką.

Religija

Vienas svarbiausių Tiudorų laikotarpio pokyčių buvo Henriko VIII inicijuota Bažnyčios anglų versija: suardžius ryšius su Roma ir paskelbus Karalystės bažnyčios viršenybę, įvyko reformacija Anglijoje. Vėliau, valdant Elžbietai I, buvo įvesta kompromisinė „Elžbietos religijos“ tvarka, kuri stabilizavo religinę situaciją ir tapo valstybine nuostata iki pat XVII a. vidurio. Dalis senosios vienuolynų infrastruktūros buvo likviduota per vienuolynų paleidimą (dissolution), o bažnytinė bei žemės nuosavybė persiskirstė.

Ekonomika ir visuomenė

Po Juodosios mirties ir žemės ūkio nuosmukio XIV a. pabaigoje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, o tai turėjo ilgalaikių ekonominių ir socialinių pasekmių. Vilnonių gaminių eksportas į žemyninę Europą gana smarkiai padėjo ekonomikai — vilna ir jos perdirbimo pramonė buvo svarbus pajamų šaltinis. Henrikas VII 1496 m. gavo palankias prekybos sąlygas, kas skatino prekybos plėtrą ir užsienio ryšius.

Žemės ūkio ir darbo sąlygos keitėsi: XIV a. pabaigoje ir XV a. pradžioje buvusį didelį darbo užmokestį ir žemės gausą pakeitė mažesnis darbo užmokestis ir žemės trūkumas. Įvairūs infliaciniai veiksniai, galbūt dėl Naujojo pasaulio aukso ir sidabro antplūdžio bei didėjančio gyventojų skaičiaus, lėmė kainų kilimą ir pajamų santykio pokyčius. Dėl to atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų didėjo.

Daugumai kaimo gyventojų tai buvo reikšmingų pokyčių laikotarpis, nes prasidėjo aptvėrimas (enclosure): kombinuojant ir aptveriant bendrąsias žemes, kapitalo orientuoti žemdirbiai plėtė gyvulininkystę (ypač avių bandos), o smulkieji ūkininkai prarado prieigą prie gyvenimo šaltinių. Aptvėrimo pasekmės — migracija į miestus, urbanizacija, įdarbinimo augimas manufaktūroje ir sunkumai kaimo gyventojams — formavo naujas socialines problemas, įskaitant klajoklių bei benamių klausimą ir įstatymų reglamentavimą (pvz., vargšų įstatymai).

Prekyba, jūrų tyrinėjimai ir kultūra

Tiudorų laikais stiprėjo komercija ir pramonės įvairovė: vystėsi uostai, jūrinė prekyba, laivynas. Kūrėsi ankstyvosios kolonijinės pastangos ir kelionės į Atlanto vandenynus, kurios ilgainiui atvėrė naujas rinkas ir išteklius. Ekonomikos augimas skatino miestų bei prekybos elitų kilimą.

Kultūriškai laikotarpis žinomas dėl literatūros, teatro ir menų klestėjimo, ypač Elžbietos epochoje — gimė ir veikė tokios figūros kaip Viljamas Šekspyras (Shakespeare), išsiplėtė teatro tinklas, menai ir mokslai sulaukė paramos. Politiniai ir religiniai pokyčiai bei ekonominė plėtra sudarė sąlygas kultūriniam atgimimui.

Baigiamasis etapas

Elžbietos I mirtis 1603 m. užbaigė Tiudorų dinastijos valdymą ir žymėjo pereitį prie Stuart dinastijos — Anglijos sostą užėmė Škotijos karalius Jokūbas I (James I), kuris buvo Jėjaus Tudorų paveldėtojas per Karalienę Mariją. Tiudorų laikotarpis paliko reikšmingą pėdsaką: sustiprėjo centrali valdžia, atsirado nauji socialiniai ir ekonominiai santykiai, o religiniai bei kultūriniai pokyčiai paveikė tolimesnę Britanijos ir europinę istoriją.

Tiudorų herbas

Tiudorų vyriausybės finansinė raida, 1536-53 m.

Vienuolynų panaikinimo poveikis
Tiudorų vyriausybė gavo daug pajamų iš vienuolynų panaikinimo. Dvasininkų pajamos iš pirmųjų vaisių ir dešimtinių, kurios anksčiau atitekdavo popiežiui, dabar atiteko karaliui.

Iš dalies dėl naujų pajamų, gautų panaikinus vienuolynus, Kromvelis įsteigė pajamų teismus, kad karališkosios pajamos būtų tinkamai paskirstytos įvairioms žinyboms. Tai buvo šeši teismai arba valstybės departamentai, kurių kiekvienas buvo visiškai organizuotas, turėjo savo specializuotus pareigūnus, antspaudus ir buveinę ir buvo atsakingas už tam tikros rūšies pajamas.

Vinčesterio
vaidmuoDaugėjant departamentų skaičiui, didėjo ir juose dirbančių pareigūnų skaičius, todėl pajamų valdymas tapo sudėtingas ir brangus. Dar daugiau finansinių ir administracinių sunkumų kilo 1540-58 m.

Karo poveikisHenrio
karas su Prancūzija ir Somerseto karas su Prancūzija ir Škotija Anglijai kainavo milžiniškas pinigų sumas. Karališkoji monetų kalykla buvo naudojama pajamoms gauti gaminant prastesnės kokybės
monetas.

Svarbūs laikotarpio įvykiai

Stoko mūšis (1487 m.)

1487 m. Henriko VII priešai iš Jorko rūmų karūnavo pretendentą ir išlaipino nedidelę kariuomenę prie Kambrijos pakrantės, ketindami pavogti karūną. Henrikas VII juos nugalėjo prie East Stoke. Tai buvo bene paskutinis Rožių karų mūšis.

Anglijos reformacija

Tai buvo bene svarbiausias Tiudorų laikotarpio įvykių ciklas. Jis prasidėjo dėl Henriko VIII ginčo su popiežiumi Klemensu VII dėl jo atsisakymo suteikti skyrybas.

Norfolko sukilimas (1549 m.)

Nuo 1549 m. prasidėjęs sukilimas tapo didžiausiu liaudies sukilimu Tiudorų laikotarpiu. Iš pradžių jis buvo sumanytas kaip demonstracija prieš bendrų žemių užstatymą. Jo lyderis Robertas Kettas buvo pakartas už išdavystę.

Gyvenimas

Skurdas

Maždaug trečdalis gyventojų gyveno skurde, o iš turtingųjų buvo tikimasi, kad jie duos išmaldą ir padės bejėgiams vargšams. Tiudorų teisė buvo griežta tiems, kurie negalėjo rasti darbo. Tie, kurie palikdavo savo parapijas, kad susirastų darbą, buvo vadinami klajokliais ir galėjo būti baudžiami nuplakimu.

Pirmą kartą darbo namų idėja buvo pasiūlyta 1576 m.

Sveikata

Vidutinė gyvenimo trukmė buvo 35 metai. Taip buvo dėl to, kad tuo metu buvo mažai vaistų ir gydytojų. Dėl didelio vaikų mirtingumo tik 33-50 % gyventojų sulaukdavo 16 metų.

Nors Tiudorų municipalitetuose gyveno tik nedidelė gyventojų dalis, jie buvo perpildyti ir nehigieniški. Dauguma savivaldybių buvo neasfaltuotos, nors didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose padėtis buvo kitokia.

Nebuvo nei kanalizacijos, nei drenažo, o šiukšlės buvo tiesiog paliekamos gatvėje. Tokiomis sąlygomis gerai gyveno gyvūnai, pavyzdžiui, žiurkės. Didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Londone, dėl sanitarinių sąlygų trūkumo dažniausiai buvo sergama raupais, tymais, maliarija, vidurių šiltine, difterija, skarlatina ir vėjaraupiais.

Juodosios mirties pandemija kilo 1498, 1535, 1543, 1563, 1589 ir 1603 m. Greito ligos plitimo priežastis buvo tai, kad padaugėjo žiurkių, užsikrėtusių ligą pernešančiomis blusomis.

Maistas ir mityba

Šiuo laikotarpiu labai turtingų žmonių maistas buvo daugiausia šerniena, dažnai - juodieji paukščiai ir karklažvirbliai. Vaisius ir daržoves Tiudorai valgė tik tada, kai buvo jų sezonas. Tačiau bulvės dar nebuvo plačiai paplitusios ant stalo, nes ūkininkai jas tik pradėjo auginti, nors tokie tyrinėtojai kaip seras Walteris Raleighas jas atvežė į Didžiąją Britaniją.

Namai ir būstai

Dauguma gyventojų gyveno mažuose kaimuose. Jų namus, kaip ir ankstesniais šimtmečiais, sudarė šiaudiniai nameliai su vienu ar dviem kambariais. Baldai buvo labai paprasti, įprastos buvo ne kėdės, o išmatos.

Dvaruose buvo daugybė kaminų, kuriuose buvo įrengta daugybė židinių, reikalingų didžiulėms patalpoms šildyti. Šie židiniai taip pat buvo vienintelis maisto gaminimo būdas. Labai dideli namai dažnai būdavo simetriškų formų, pavyzdžiui, "E" ir "H".

Švietimas

Neturtingesni vaikai niekada nelankė mokyklos. Geriau gyvenančių šeimų vaikai turėjo korepetitorius, kurie mokė juos skaityti ir prancūzų kalbos. Tačiau berniukai dažnai būdavo siunčiami į vienuolynams priklausančias mokyklas, kuriose jie daugiausia mokėsi lotynų kalbos klasėse, kuriose būdavo iki 60 berniukų. Mokyklose buvo griežta, neretai mokiniai buvo baudžiami rykštėmis.

Pramogos

Turtingieji eidavo į medžioklę, kad sumedžiotų elnius ir šernus savo puotoms. Jie taip pat mėgavosi fechtavimosi ir riterių varžybomis. Dauguma turtingųjų stebėdavo lokių kovas.

Mada

Tiudorų laikais mada rodė, koks turtingas esi. Turtingi žmonės galėjo sau leisti vilkėti drabužius iš plono lino ar šilko. Jie taip pat siuvinėdavo juos aukso siūlais ir brangakmeniais. Moterys turėjo dėvėti iš kaulo pagamintus korsetus, kurie sumažindavo pilvą ir liemenį, todėl atrodydavo lieknesnės. Neturtingesni žmonės dėvėjo paprastus drabužius iš vilnos: vyrai - tuniką ir kelnes, o moterys - ilgą suknelę su prijuoste ant viršaus.

Monarchai

Šiuo laikotarpiu valdė penki Anglijos monarchai iš Tiudorų giminės.

Henrikas VII (1485-1509 m.)
Henrikas VIII (1509-1547 m.)
Edvardas VI (1547-1553 m.)
Lady Jane Grey (1553 m.) - devynias dienas buvo nominali karalienė, nesėkmingai bandžiusi sutrukdyti Marijai I. Nebuvo Tiudorų rūmų narė.
Marija I (1553-1558 m.)
Elžbieta I (1558-1603 m.)

Susiję puslapiai

Anglijos reformacija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Tiudorų laikotarpis?

Atsakymas: Tiudorų laikotarpis paprastai reiškia 1485-1603 m. laikotarpį, ypač kalbant apie Anglijos istoriją.

K: Kas buvo pirmasis Tiudorų dinastijos monarchas?

A: Pirmasis Tiudorų dinastijos monarchas buvo Henrikas VII (1457-1509 m.).

K: Ar Elžbietos epocha yra Tiudorų epochos dalis?

A.: Elžbietos epocha dažnai traktuojama atskirai, nes ji siejama būtent su Elžbietos I (1558-1603 m.) valdymu, nors kartais ji priskiriama Tiudorų epochai.

K: Kas lėmė gyventojų skaičiaus augimą Tiudorų laikotarpiu?

A: Po Juodosios mirties ir XIV a. pabaigoje prasidėjusios žemės ūkio depresijos gyventojų skaičius vėl išaugo.

K: Kas padėjo ekonomikai Tiudorų laikotarpiu?

A: Ekonomikai gana daug padėjo vilnos gaminių eksportas į žemyninę Europą.

K: Kas buvo užstatymas?

A: Apgardymas - tai žemės, kuri anksčiau buvo skirta bendram naudojimui, užstatymas ir pavertimas privačia nuosavybe, dažniausiai žemės ūkio reikmėms.

K: Kokie buvo kai kurie Tiudorų laikotarpio infliaciniai veiksniai?

A: Įvairūs infliaciniai veiksniai, galbūt dėl Naujojo pasaulio aukso antplūdžio ir didėjančio gyventojų skaičiaus, lėmė, kad didėjo atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų.