Varšuvos sutartis (vok. Warschauer Vertrag) – tai 1970 m. gruodžio 7 d. pasirašyta sutartis tarp Vakarų Vokietijos (VFR) ir Lenkijos Liaudies Respublikos. Dokumentą vėliau ratifikavo Vokietijos Bundestagas 1972 m. gegužės 17 d. Sutartis tapo svarbiu Vakarų Vokietijos kanclerio Willy Brandto vykdytos Ostpolitik dalimi, kuria siekta normalizuoti santykius su Rytų bloką atstovaujančiomis valstybėmis.

Istorinis kontekstas

Po Antrojo pasaulinio karo Europos sienos žymiai pasikeitė: Lenkija neteko dalies savo rytinių teritorijų, kurios buvo prijungtos prie Sovietų Sąjungos, o jai buvo perduotos buvusios Vokietijos žemės, esančios už Oderio ir Neries upių. Dėl šių pokyčių ir masinių gyventojų perkėlimų (vokiečių išvarymų ir lenkų persikėlimo) sienos klausimas tapo itin jautrus ir Lenkijai, ir Vokietijai.

Pagrindinės sutarties nuostatos

  • Nenaudoti smurto: abi šalys įsipareigojo spręsti tarpusavio klausimus taikiai ir vengti jėgos panaudojimo.
  • Esamos sienos pripažinimas: Vakarų Vokietija oficialiai pripažino Oderio ir Neries liniją kaip sieną tarp Vokietijos ir Lenkijos, sumažindama ilgalaikes teritorines pretenzijas.
  • Dialogas ir normalizacija: sutartis skatino tolesnį politinį bei ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių.

Reakcijos ir politinės pasekmės

Sutartis sulaukė stiprių politinių diskusijų Vakarų Vokietijoje. Konservatyvioji opozicija, vadovaujama CDU/CSU, kritikavo Willy Brandtą, kaltindama jį Vokietijos interesų apleidimu ir teritorinių teisių atsisakymu. Kita vertus, daug istorikų ir politikų vėliau sutinka, kad Brandto politika prisidėjo prie Vokietijos ir Lenkijos santykių atšilimo bei ilgalaikės stabilizacijos regione.

Teisinis statusas ir vėlesni susitarimai

Sudaryta 1970 m. sutartis VFR tuo metu nebuvo laikoma galutiniu sprendimu sienos klausimu. Sutarties IV straipsnyje buvo nurodyta, kad ankstesni Potsdamo susitarimo („Potsdamo susitarimas“) aspektai nėra pakeičiami šia sutartimi, ir taip palikta galimybė dėl galutinio sprendimo derėtis ateityje – pavyzdžiui, per galutinę taikos sutartį tarp Vokietijos ir Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų, kaip numatyta Potsdamo dokumentuose.

Galutinis sienos patvirtinimas įvyko tik vėliau: po Vokietijos suvienijimo 1990 m. lapkričio 14 d. pasirašytoje Vokietijos ir Lenkijos sienos sutartyje suvienyta Vokietija dar kartą oficialiai patvirtino Oderio ir Neries liniją kaip galutinę valstybinę sieną.

Ilgalaikė reikšmė

Varšuvos sutartis laikoma reikšmingu žingsniu Vokietijos–Lenkijos santykių normalizavimo kelyje. Ji sumažino įtampą dėl teritorinių pretenzijų, atvėrė kelią diplomatinėms ir ekonominėms iniciatyvoms bei prisidėjo prie regiono stabilumo, kuris vėliau leido plėtotis Europos integracijos procesams. Nors sutartis tuo metu neturėjo galutinio teisinio poveikio Potsdamo apsisprendimams, ji parodė politinį valią spręsti sudėtingas istorines problemas taikiai ir pragmatiškai.