Messier 49 (dar žinoma kaip NGC 4472) yra elipsinė galaktika, esanti už maždaug 49 milijonų šviesmečių nuo mūsų, Mergelės žvaigždyne. Šią galaktiką 1771 m. atrado prancūzų astronomas Šarlis Mesjė. Messier 49 yra maždaug 4,1° į vakarus–pietvakarius nuo žvaigždės Epsilon Virginis (Vindemiatrix) ir lengvai randama mažesniuose žiūronuose ar nedideliu teleskopu.
Padėtis ir ryškumas
Messier 49 buvo pirmoji atrasta Mergelės galaktikų telkinio narė. Ji yra šviesiausia šio telkinio narė ir viena ryškiausių galaktikų Mergelės srityje. Messier 49 priklauso mažesniam Mergelės B subklasteriui, esančiam maždaug 4,5° atstumu nuo dinamiškojo Mergelės telkinio centro, kurio centras yra Messier 87. Dėl savo padėties ir didelio ryškumo M49 yra dažnas taikinys tiek mėgėjų, tiek profesionalių astronomų stebėjimuose.
Gravitacinės sąveikos ir struktūra
Messier 49 gravitaciškai sąveikauja su nykštukine netaisyklingąja galaktika UGC 7636; šios sąveikos yra matomos kaip deformacijos ir ištįsę spinduliai galaktikų išvaizdoje. Galaktika pasižymi masyviu žvaigždžių keliu ir plėtiniu halo, kuriame užfiksuojama tiek žvaigždžių, tiek karštos plazmos spinduliuotė.
Spinduliavimas ir centrinė juodoji skylė
Messier 49 spinduliuoja įprastos galaktikos radijo spinduliuotę. Tačiau galaktikos branduolys spinduliuoja rentgeno spindulius, o tai leidžia manyti, kad čia yra supermasyvi juodoji skylė, kurios masė įvertinta maždaug 5,65 × 108 Saulės masių. Branduolio rentgeno spinduliuotė ir stebima spraga greta centro rodo aktyvumo požymius, nors M49 nėra toks stiprus radijo arba optinis aktyvus branduolys kaip kai kurios kitos masyvios elipsinės galaktikos.
Galaktikos aplinkoje fiksuojama karšto jonizuoto išorinės halo plazmos rentgeno spinduliuose, o į pietvakarius nuo branduolio švytintis galaktikos kontūras buvo atsektas iki maždaug 260 tūkst. parsekų atstumo (apie 260 kpc), kas rodo labai išvystytą ir išgaubtą halo struktūrą.
Žvaigždžių populiacijos ir rutuliniai spiečiai
Šioje galaktikoje yra didelis rutulinių žvaigždynų (globulinių spiečių) skaičius — apytiksliai apie 5900. Tai rodo, kad M49 turi turtingą žvaigždžių formavimosi ir kaupimosi istoriją. Palyginimui, aplink Messier 87 stebimų rutulinių žvaigždynų skaičius siekia apie 13 450. Daugumoje tyrimų rutulinių spiečių pasiskirstymas rodo dvigrubumą pagal metalastingumą (metališkumą): „mėlynieji“ (metališkai skurdesni) ir „raudonieji“ (metališkai turtingesni) spiečiai, kas suteikia informaciją apie jų susidarymo epochas ir galaktikos susijungimų istoriją. Vidutinis M49 globulinių spiečių amžius yra apie 10 mlrd. metų.
Supernovos ir kiti įvykiai
Vienintelis šioje galaktikoje stebėtas supernovos įvykis yra SN 1969Q, aptikta 1969 m. birželio mėn. Be supernovų, M49 tyrinėta dėl galaktikos dinaminių savybių, masės pasiskirstymo ir juodosios skylės savybių naudojant optinius, radijo ir rentgeno stebėjimus.
Tyrimų reikšmė
2000–2009 m. atlikti stebėjimai viename iš M49 telkinių pateikė svarių įrodymų, kad jame gali būti žvaigždinės masės juodoji skylė. Antrasis kandidatas į tokio tipo objektą buvo paskelbtas 2011 m. Tokie atradimai padeda geriau suprasti juodųjų skylių augimą ir sąveikas mažesnio masto sistemose bei ryšį tarp globulinių spiečių, galaktikos centro ir aplinkos.
Stebėjimo patarimai: M49 yra geras taikinys mėgėjų astronomams — esant palankioms sąlygoms ją galima pastebėti nedideliu teleskopu kaip silpną, bet išsiplėtusią dėmę. Padidinus teleskopą matomi priešbranduoliniai kontūrai, o plačios žvaigždintumo nuotraukos atskleidžia jos halo ir kai kurias sąveikos žymes su mažesnėmis palydovinėmis galaktikomis.
