Miafizitizmas — Kristaus dieviškumo ir žmoniškumo samprata
Miafizitizmas: supraskite Kristaus dieviškumo ir žmogiškumo vienybę, istorinius teologinius ginčus ir Rytų bei Vakarų Bažnyčių požiūrį.
Miafizitizmas (iš graikų mia = „viena“, physis = „prigimtis“) yra teologinė samprata apie Kristaus prigimtį. Trumpai tariant, ji teigia, kad Jėzus Kristus turi vieną suvienytą prigimtį, kurioje kartu egzistuoja tiek dieviškieji, tiek žmogiškieji bruožai. Kitaip tariant — tai idėja apie Kristaus prigimtį, kuri pabrėžia vieningą, nepadalytą ir neatskiriamą dieviškojo ir žmogiškojo aspekto sujungimą.
Pagal šią poziciją, Kristus turi du aspektus — dieviškąjį ir žmogiškąjį — tačiau jie nėra atskiri asmenys ar visiškai susilieję į vieną, prarandantys savitąsias savybes; priešingai, šie bruožai egzistuoja kartu kaip viena prigimtis. Tai tam tikra prasme primena dualizmo idėją apie sąveiką tarp skirtingų pradų (pavyzdžiui, protas ir kūnas), tačiau teologinis akcentas yra ne atskirų dalykų egzistavimas, o jų vieningumas Kristuje.
Istorinis ir teologinis kontekstas
Miafizitizmo šaknys siejamos su ivykiais IV–V a., ypač su šv. Cirilijaus Aleksandriečio mokymu, kuriame vartota frazė „μία φύσις τοῦ θεοῦ λόγου σεσαρκωμένη“ — „Vienas įsikūnijęs Dievo Žodžio pradas“. Po Chalkedono susirinkimo (451 m.) Chalkedono [Chalcedonian] krikščionys miafizitizmą dažnai laikė viena iš monofizitizmo formų. Tačiau tie, kurie save laiko miafizitais (dabar dažniausiai vadinami Nechalkedoninėmis arba Rytų ortodoksinėmis tradicijomis – t. y. Orientalinėmis ortodoksinėmis Bažnyčiomis), pabrėžia, kad jų mokymas nėra monofizitinis žodžio „monofizitizmas“ supratimu — jie netvirtina, jog žmogiškoji prigimtis visiškai „ištirpo“ dieviškajame prade.
Taip pat verta pastebėti, kad Rytų ortodoksų Bažnyčios ir miafizitų terminologija bei akcentai skyrėsi ir dėl kalbinių bei kultūrinių priežasčių, o politiniai ir jurisdikciniai konfliktai taip pat stipriai prisidėjo prie skalos tarp Bažnyčių. Pastaraisiais dešimtmečiais vyko ekumeniniai pokalbiai, kuriuose daugelyje atvejų buvo siekiama aiškiau suprasti skirtumus ir parodyti, kad dalis skirtumų menkesnė nei ilgą laiką manyta; kai kur pasiekta supratimo ir teologinio priartėjimo tarp Rytų ortodoksų ir Romos katalikų bei Nechalkedoninių Bažnyčių.
Pagrindinės idėjos ir skirtumai
- Vieninga prigimtis: Miafizitizmas pabrėžia, kad Kristaus prigimtis yra viena, bet šioje vienoje prigimtyje pilnai reiškiasi tiek dieviškumas, tiek žmoniškumas.
- Ne susiliejimas, ne sunaikinimas: Tai nereiškia, kad viena prigimtis „ištroškina“ ar naikina kitą — žmogiškasis bruožas nėra panaikintas ar prarandamas.
- Skirtumas nuo monofizitizmo: Monofizitizmas (dažnai vartojamas kaip pejoratyvinis terminas nuo Chalkedono oponentų) dažnai suprantamas kaip doktrina, kuri teigia, jog Kristuje lieka tik dieviškoji prigimtis arba kad žmogiškoji prigimtis yra visiškai išnykusi; miafizitai tai atmeta ir teigia, kad jų formulė išsaugo abiejų pradų tikrumą vienoje prigimtyje.
Šiuolaikinis reikšmingumas
Miafizitizmas šiandien svarbus ne tik istorine prasme, bet ir ekumeninių ryšių kontekste. Daug diskusijų nukreipta į tai, ar skirtumai tarp chalkedoninio ir miafizitinio apibūdinimo yra iš esmės teologiniai ar labiau terminologiniai ir istorinių aplinkybių nulemti. Dėl to pastaraisiais dešimtmečiais vyko dialogai, kurių tikslas – mažinti nesusipratimus ir ieškoti bendros kalbos apie Kristaus prigimtį, išlaikant kiekvienos tradicijos ištikimybę savo teologiniam paveldui.
Apibendrinant: miafizitizmas akcentuoja vieną, suvienytą Kristaus prigimtį, kurioje dieviškasis ir žmogiškasis yra kartu ir pilnai išsaugoti; tai subtili ir istoriškai svarbi krikščioniškosios christologijos variacija, kurią reikia suprasti tiek teologiniu, tiek istorinės bažnytinės tradicijos kontekste.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra miafizitizmas?
A: Miafizitizmas - tai idėja apie Kristaus prigimtį, teigianti, kad Jis turėjo du skirtingus aspektus - dieviškąjį ir žmogiškąjį, kurie yra sujungti į vieną prigimtį ir egzistuoja kartu.
K: Kaip miafizitizmas skiriasi nuo dualizmo?
A: Miafizitizmas panašus į dualizmą tuo, kad siūlo sujungti du atskirus elementus, šiuo atveju Jėzaus dieviškąsias ir žmogiškąsias savybes.
K: Kas yra monofizitizmo sąvoka?
A: Monofizitizmas - tai idėja, kad Jėzus Kristus turėjo tik vieną dieviškąją prigimtį ir neturėjo žmogiškosios prigimties.
K: Kodėl miafizitizmas dažnai laikomas monofizitizmo forma?
A: Miafizitizmas dažnai laikomas monofizitizmo forma, nes jam būdingas bendras tikėjimas Kristaus prigimties vienove, tačiau Rytų ortodoksų Bažnyčios atmeta tokį apibūdinimą.
K: Kas atmeta miafizitizmo apibūdinimą kaip monofizitizmo formą?
A: Rytų Ortodoksų Bažnyčios atmeta miafizitizmo apibūdinimą kaip monofizitizmo formą.
K: Kurios religinės grupės pradeda rimčiau žiūrėti į miafizitizmą?
A: Rytų Ortodoksų ir Romos katalikų Bažnyčios pradeda rimčiau žiūrėti į miafizitizmą.
K: Kaip, anot miafizitizmo, skiriasi du Kristaus aspektai?
A: Du Kristaus aspektai pagal miafizitizmą yra Jo dieviškieji ir žmogiškieji bruožai, kurie susijungia į vieną neatskiriamą prigimtį.
Ieškoti