Konerio kalnas (Atila) – uolynas netoli Uluru Centrinėje Australijoje
Atraskite Konerio kalną (Atila) – plokščiaviršūnį uolyną netoli Uluru Centrinėje Australijoje: geologija, tūkstantmečių istorija ir aborigenų sapnų pasakojimai.
Konerio kalnas (dar vadinamas Atila) yra kalnas centrinėje Australijoje, Šiaurės teritorijos pietvakariame kampe. Jis stovi apie 75 km į pietryčius nuo Amadėjaus ežero, siekia 859 m virš jūros lygio ir kyšo apie 300 m (984 pėdų) virš aplink esančios lygumos. Kalną 1873 m. Viljamas Gosse pavadino Mountiforto Longfildo Konerio vardu. Jį dažnai galima pamatyti važiuojant link Uluṟu važiuojant nuo Alis Springso, todėl daug keliautojų jį klaidingai laiko Uluṟu.
Geologija
Konerio kalnas yra plokščiaviršūnė, pasagos formos sala (inselbergas). Jo uoliena yra žemės nuosėdinės kilmės: sluoksniai susiformavo tuo metu, kai ši teritorija buvo vidaus jūra neoproterozojaus eroje (maždaug nuo 1 Ga iki 542 Ma). Konerio kalno nuosėdinės uolienos yra maždaug 200–300 mln. metų senesnės už netoliese esančių Uluṟu ir Kata Tjuṯa uolienas. Per ilgus geologinius laikotarpius viršutiniai, jaunesni nuosėdinių sluoksnių segmentai buvo eroduoti, todėl išliko šiandien matoma sala su stačiais šlaitais ir plokščiu viršumi.
Kultūrinė reikšmė ir vardai
Vietinių jankunytjatjara ir pitjantjatjara kalbomis kalnas vadinamas Atila (kartais rašomas Artila, Atula, Attila arba Artilla). Aplinkinė teritorija vadinama Atilanija. Ši vieta yra svarbi Anangu (vietinių aborigenų) kultūrai ir yra susijusi su tiukurpa (sapnų) pasakojimais. Vieni vietiniai mitai mini ninya (kartais rašoma įvairiai), kuriais apibūdinamos protėvių dvasios, nešusios šaltą orą arba „ledo žmones“; šios tradicijos ir pasakojimai paaiškina kai kurias kalno formacijos ir reljefo ypatybes.
Lankymas ir apsauga
Konerio kalnas yra gerai matomas iš kelių atokių vietų ir paprastai priskiriamas turistinėms maršrutams, tačiau tai jautri kultūrinė teritorija. Lankytojams rekomenduojama gerbti vietinių bendruočių papročius ir taisykles bei laikytis nuorodų dėl pravažiavimų ir apžvalgos aikštelių. Dėl saugumo ir kultūrinių priežasčių kai kurios veiklos aplink kalną gali būti ribojamos arba prižiūrimos privačių žemės valdytojų bei vietinių bendruomenių.
Žmonėms, keliaujantiems į šį regioną, patartina pasiruošti – pasiimti pakankamai vandens, informuotis apie kelių sąlygas ir gerbti gamtinę bei kultūrinę aplinką. Konerio kalnas yra įdomus tiek geologine, tiek kultūrine prasme, ir dažnai kelia turistų susidomėjimą dėl savo išskirtinės formos bei ryškios vietos lygumoje.
Istorija
Vietiniams jankunytjatjara genties gyventojams Konerio kalnas nuo seno siejamas su Wanambi sapnais. Wanambi yra protėvių dvasia, kuri, kaip sakoma, gyvena kalno ir jo apylinkių šaltiniuose. Legendas, susijusias su šiuo sapnu, užrašė Čarlzas Mountfordas, kai 1940 m. lankėsi šioje vietovėje. Jis rašė, kad labai pavojinga esą gyvena Kapi Atila, šaltinyje, buvusiame pusiaukelėje į pietinius šlaitus. Kai šaltinis išdžiūvo, Atilanijos vyrai tikėjo, kad wanambi iš jų pavogė pietuose gyvenantys žmonės, kurie dvasią įkurdino savo šalies šaltinyje esančiame šaltinyje, kad turėtų daugiau vandens.
Maždaug už 7 km į pietvakarius nuo Konerio kalno yra dar vienas vandens šaltinis - uolų duobė, vadinama Anari (angliškai "Aneri Well" arba "Mount Conner Well"). Mountfordas 1940 m. čia stovyklavo pakeliui į Uluṟu ir užrašė pavadinimą "Anneri". Jis rašė, kad čia esą gyveno nepavojingas wanambi, kuris keliavo į šiaurę į Anari iš Musgrave Ranges. Jis taip pat rašė apie apeigas, susijusias su nyiṉya, kurias čia atlikdavo moterys.
Mountfordas taip pat užrašė dar vieną su kalnu susijusią legendą apie dviejų berniukų, medžiojusių toje vietovėje, kovą. Pasak legendos, vienas iš berniukų atsitiktinai aptiko Anari šaltinį. Jis atsisakė pasakyti kitam berniukui, kur rado vandens, todėl antrasis berniukas vos nemirė iš troškulio. Jiedu kartu dvikovos metu lėtai pasiekė kalno viršūnę, kur ir mirė. Sakoma, kad jų kūnai išlikę kaip rieduliai.
Anari buvo pirmoji Mount Konnerio stoties sodyba. Dabar ji apleista, o naujoji sodyba yra toliau į šiaurę, prie Lasseterio greitkelio. Iš čia iki Konnerio kalno papėdės veda keliukas.
Geologija
Konerio kalną sudaro konglomeratai, smiltainiai, dulkiniai ir dumbliniai akmenys. Viršūnę sudaro stambiagrūdis smiltainis su žvirgždo sluoksniais ir nedideliais žvirgždo konglomerato bei dumblo sluoksniais. Po juo esančią uolieną sudaro tamsiai rudos spalvos žėruotasis dumblas, dumblo akmuo ir smulkiagrūdis smiltainis. Apatinę kalno dalį sudaro vidutinio ir stambaus grūdėtumo pilkai rudi smiltainiai, tamsiai rudi aleuritai ir skiedros. Konerio kalno šonus taip pat dengia skardžiai (talus), o jo viršūnę - koluvijus. Kalno pagrindą supa aliuvijus.
Konerio kalno viršūnė, kaip ir Kata Tjuṯa ir Uluṟu viršūnės, liko nuo kreidos periodo nuosėdų sluoksnio erozijos. Jis laikomas klasikiniu inselbergo, susidariusio dėl aplinkinių sluoksnių erozijos, pavyzdžiu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinamas Konerio kalnas?
A: Konerio kalnas dar vadinamas Atila.
K: Kur yra Konerio kalnas?
A: Konerio kalnas yra Šiaurės teritorijos pietvakariniame kampe, 75 km į pietryčius nuo Amadėjaus ežero.
K: Kokio aukščio virš jūros lygio yra Konerio kalnas?
A: Konerio kalnas yra 859 m virš jūros lygio.
K: Iš kokio tipo uolienų jis sudarytas?
A: Konerio kalno uolienas sudaro nuosėdiniai sluoksniai, kurie liko, kai ši vietovė buvo vidaus jūra neoproterozojaus eroje (nuo 1Ga iki 542Ma).
K: Kokio senumo yra šios uolienos, palyginti su netoliese esančiomis Uluṟu ir Kata Tjuṯa?
A: Konoro kalno uolienos yra 200-300 mln. metų senesnės už netoliese esančių Uluṟu ir Kata Tjuṯa uolienas.
K: Kokios formos jis yra?
Atsakymas: Konoro kalnas yra plokščiaviršūnės inselbergo formos, primenančios pasagą.
K: Kaip jį vadina vietiniai jankunytjatjara ir pitjantjatjara žmonės?
A:Vietiniai Jankunytjatjara ir Pitjantjatjara žmonės jį vadina Atila (kartais dar rašoma Artila, Atula, Attila arba Artilla).
Ieškoti