Konerio kalnas
Konerio kalnas (dar vadinamas Atila) - kalnas centrinėje Australijoje. Jis yra Šiaurės teritorijos pietvakariniame kampe, 75 km į pietryčius nuo Amadėjaus ežero. Jis yra 859 m virš jūros lygio ir 300 m (984 pėdų) virš žemės aplink jį. Kalną 1873 m. Viljamas Gosse pavadino Pietų Australijos politiko Mountiforto Longfildo Konerio vardu. Jį galima pamatyti nuo kelio link Uluṟu važiuojant nuo Alis Springso.
Konerio kalnas yra plokščiaviršūnė pasagos formos sala. Uoliena yra nuosėdinė. Jos sluoksniai susidarė, kai ši vietovė buvo vidaus jūra neoproterozojaus eroje (nuo 1Ga iki 542Ma). Konerio kalno uolienos yra 200-300 mln. metų senesnės už netoliese esančių Uluṟu ir Kata Tjuṯa uolienas. Jaunesni nuosėdinių uolienų sluoksniai per milijonus metų erodavo, palikdami šiandien matomą salyną.
Vietinėmis jankunytjatjara ir pitjantjatjara kalbomis kalnas vadinamas Atila (kartais rašomas Artila, Atula, Attila arba Artilla). Šalis aplink jį vadinama Atilanija. Ji siejama su tiukurpa (sapnų) pasakojimais apie ninjas (reiškia "ledo žmones"; paprastai rašoma "ninya"). Nyiṉya yra protėvių dvasios, kurios atneša šaltą orą.
Istorija
Vietiniams jankunytjatjara genties gyventojams Konerio kalnas nuo seno siejamas su Wanambi sapnais. Wanambi yra protėvių dvasia, kuri, kaip sakoma, gyvena kalno ir jo apylinkių šaltiniuose. Legendas, susijusias su šiuo sapnu, užrašė Čarlzas Mountfordas, kai 1940 m. lankėsi šioje vietovėje. Jis rašė, kad labai pavojinga esą gyvena Kapi Atila, šaltinyje, buvusiame pusiaukelėje į pietinius šlaitus. Kai šaltinis išdžiūvo, Atilanijos vyrai tikėjo, kad wanambi iš jų pavogė pietuose gyvenantys žmonės, kurie dvasią įkurdino savo šalies šaltinyje esančiame šaltinyje, kad turėtų daugiau vandens.
Maždaug už 7 km į pietvakarius nuo Konerio kalno yra dar vienas vandens šaltinis - uolų duobė, vadinama Anari (angliškai "Aneri Well" arba "Mount Conner Well"). Mountfordas 1940 m. čia stovyklavo pakeliui į Uluṟu ir užrašė pavadinimą "Anneri". Jis rašė, kad čia esą gyveno nepavojingas wanambi, kuris keliavo į šiaurę į Anari iš Musgrave Ranges. Jis taip pat rašė apie apeigas, susijusias su nyiṉya, kurias čia atlikdavo moterys.
Mountfordas taip pat užrašė dar vieną su kalnu susijusią legendą apie dviejų berniukų, medžiojusių toje vietovėje, kovą. Pasak legendos, vienas iš berniukų atsitiktinai aptiko Anari šaltinį. Jis atsisakė pasakyti kitam berniukui, kur rado vandens, todėl antrasis berniukas vos nemirė iš troškulio. Jiedu kartu dvikovos metu lėtai pasiekė kalno viršūnę, kur ir mirė. Sakoma, kad jų kūnai išlikę kaip rieduliai.
Anari buvo pirmoji Mount Konnerio stoties sodyba. Dabar ji apleista, o naujoji sodyba yra toliau į šiaurę, prie Lasseterio greitkelio. Iš čia iki Konnerio kalno papėdės veda keliukas.
Geologija
Konerio kalną sudaro konglomeratai, smiltainiai, dulkiniai ir dumbliniai akmenys. Viršūnę sudaro stambiagrūdis smiltainis su žvirgždo sluoksniais ir nedideliais žvirgždo konglomerato bei dumblo sluoksniais. Po juo esančią uolieną sudaro tamsiai rudos spalvos žėruotasis dumblas, dumblo akmuo ir smulkiagrūdis smiltainis. Apatinę kalno dalį sudaro vidutinio ir stambaus grūdėtumo pilkai rudi smiltainiai, tamsiai rudi aleuritai ir skiedros. Konerio kalno šonus taip pat dengia skardžiai (talus), o jo viršūnę - koluvijus. Kalno pagrindą supa aliuvijus.
Konerio kalno viršūnė, kaip ir Kata Tjuṯa ir Uluṟu viršūnės, liko nuo kreidos periodo nuosėdų sluoksnio erozijos. Jis laikomas klasikiniu inselbergo, susidariusio dėl aplinkinių sluoksnių erozijos, pavyzdžiu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinamas Konerio kalnas?
A: Konerio kalnas dar vadinamas Atila.
K: Kur yra Konerio kalnas?
A: Konerio kalnas yra Šiaurės teritorijos pietvakariniame kampe, 75 km į pietryčius nuo Amadėjaus ežero.
K: Kokio aukščio virš jūros lygio yra Konerio kalnas?
A: Konerio kalnas yra 859 m virš jūros lygio.
K: Iš kokio tipo uolienų jis sudarytas?
A: Konerio kalno uolienas sudaro nuosėdiniai sluoksniai, kurie liko, kai ši vietovė buvo vidaus jūra neoproterozojaus eroje (nuo 1Ga iki 542Ma).
K: Kokio senumo yra šios uolienos, palyginti su netoliese esančiomis Uluṟu ir Kata Tjuṯa?
A: Konoro kalno uolienos yra 200-300 mln. metų senesnės už netoliese esančių Uluṟu ir Kata Tjuṯa uolienas.
K: Kokios formos jis yra?
Atsakymas: Konoro kalnas yra plokščiaviršūnės inselbergo formos, primenančios pasagą.
K: Kaip jį vadina vietiniai jankunytjatjara ir pitjantjatjara žmonės?
A:Vietiniai Jankunytjatjara ir Pitjantjatjara žmonės jį vadina Atila (kartais dar rašoma Artila, Atula, Attila arba Artilla).
