Asuano žemutinė (Senoji) užtvanka: statyba, istorija ir reikšmė
Asuano žemutinė (Senoji) užtvanka: statyba, istorija ir reikšmė — nuo Nilą valdančio mūrinio milžino iki hidroenergijos ir Egipto drėkinimo revoliucijos.
Asuano žemutinė užtvanka arba Senoji Asuano užtvanka – mūrinė užtvanka per Nilo upę Asuane, Egipte. Tai atraminė (gravitacinė) užtvanka, pastatyta iš akmeninio mūro taip, kad savo mase pasipriešintų vandens slėgiui. Ji buvo pirmoji tokio masto užtvanka per Nilą: statybos darbai vyko 1899–1902 m. pagal britų inžinierių projektus, ir tuo metu ši konstrukcija buvo viena didžiausių mūrinių užtvankų pasaulyje.
Statyba ir techniniai bruožai
Užtvanka pastatyta prie buvusio pirmojo Nilo katarakto ir stovi maždaug 1000 km aukštyn upe nuo deltos; tiesioginis atstumas iki Kairo – apie 690 km į pietryčius. Projektą inicijavo britų valdžia, kuri tuo metu turėjo didelę įtaką Egipte. Užtvankos konstrukcija – iš akmeninio mūro ir sluoksniuotų blokų, be papildomo tvirtinimo ar užpildymo: ji laikosi vien dėl savo masės ir gravitacijos.
Užtvankos paskirtis buvo kaupiamojo pobūdžio: sulaikyti kasmetinių potvynių vandenis, kad juos būtų galima naudoti sausrų metu, taip padidinant upės nuotėkį ir užtikrinant platesnį drėkinimą. Statant pirmą kartą, didžiausias rūpestis buvo kultūrinis paveldas: užtvankos aukštis iš pradžių ribotas, kad nebūtų užlieta Izidės šventykla Filėje (Filų šventykla).
Pakėlimai ir eksploatacijos problemos
Pradiniam projektui vėliau pritrūko talpos, todėl užtvanka buvo kelis kartus kelta: pirmą kartą 1907–1912 m., vėliau 1929–1933 m. Ir to nepavyko galutinai patenkinti augančių drėkinimo poreikių. 1946 m. dėl vandens poreikio užtvanka buvo beveik užpildyta iki aukštesnio lygio, kas rodė, jog ši konstrukcija jau artėjo prie savo galimybių ribos. Dėl ribotos talpos ir sedimentacijos problemų techniniai ekspertai ilgainiui pripažino, kad reikia naujos, didesnės užtvankos.
Energetika ir elektrinė
Be pagrindinės drėkinimo funkcijos, užtvanka atliko ir antrinę paskirtį – elektros energijos gamybą. Užtvankos sukauptas vanduo suka vandens turbiną ir varo generatorių, taip gaminant elektros energiją regioniniams poreikiams. Hidroenergetika (hidroenergetika) kaip pramoninė technologija XIX a. išsiplėtė Anglijoje ir Vokietijoje, o iki XX a. pradžios buvo plačiai naudojama JAV ir daugelyje Europos šalių. Egiptui modernios hidroelektrinės technologijos tapo prieinamos per britų valdžią; tuo metu Chedivas Abasas II dažnai turėjo vykdyti britų sprendimus.
Kultūrinė reikšmė ir paminklų išsaugojimas
Didėjant užtvankos lygio ir vėliau planuojant naujus statinius, tapo akivaizdu, kad kai kurios antikinės vietos gali būti užlietos. Dėl vėlesnių didesnių projektų (ypač Asuano aukštosios užtvankos) buvo vykdomi paminklų perkėlimo ir išsaugojimo darbai. Žymiausias pavyzdys – Filų šventykla, kuri vėliau buvo perkelta į Agilkijos salą Nasero ežere, kad būtų apsaugota nuo potvynių ir naujo vandens lygio.
Pereinamasis etapas prie Asuano aukštosios užtvankos
Nuo vidurio XX a. tapo aišku, kad žemutinė užtvanka nebeatitinka augančių Egipto vandens valdymo, drėkinimo ir energetikos poreikių. Todėl galiausiai 1960–1970 m. buvo pastatyta Asuano aukštoji užtvanka, esančią keli kilometrai aukštyn upe; ji užtikrino didesnę vandens talpą, efektyvesnę elektros gamybą ir patikimesnę potvynių kontrolę. Dauguma svarbių vandens režimo sprendimų nuo to laiko susiję su šiuo naujuoju objektu.
Pasekmės ir reikšmė
- Žemės ūkis: Asuano žemutinė užtvanka leido išplėsti drėkinamų plotų ir stabilizuoti vandens tiekimą sausros metu, tačiau jos ribota talpa nedavė ilgalaikio sprendimo.
- Kultūros paveldas: užtvankos statyba ir vėlesni projektai paskatino tarptautinį susirūpinimą dėl archeologinių vietovių išsaugojimo ir prisidėjo prie tarptautinių perkėlimo ir apsaugos iniciatyvų.
- Technologijų plėtra: žemutinė užtvanka buvo svarbus etapas Egipto modernizacijoje – ji supažindino šalį su didelio masto hidrotechniniais sprendimais ir hidroenergetikos pritaikymu.
- Meskliacijos problemos: ilgainiui tapo akivaizdu, kad mūrinė konstrukcija turi savo ribas – problemos su sedimentais, talpa ir atsparumu didesniems vandens srautams paskatino sprendimą statyti aukštesnę užtvanką.
Šiandieninė būklė
Šiandien Senoji Asuano užtvanka vis dar išlieka svarbi vietos istorijai ir techninei palikčiai: nors pagrindines funkcijas perėmė Asuano aukštoji užtvanka, žemutinė užtvanka vis dar veikia ir vietiniu mastu gali reguliuoti vandenį bei prisidėti prie elektros gamybos. Ji yra ir turistų lankomas objektas, primenantis kolonijinę inžineriją, ankstyvąjį Nilo valdymo etapą ir kultūrinių vertybių apsaugos svarbą.
Apibendrinant: Asuano žemutinė (Senoji) užtvanka – tai istorinė inžinerinė konstrukcija, pirmoji stambi užtvanka per Nilą, kuri atvėrė kelią vėlesnei vandens valdymo ir energijos gamybos plėtrai Egipte, tačiau taip pat parodė limitus, vedusius prie platesnių sprendimų, tokių kaip Asuano aukštoji užtvanka.
Asuano žemutinė užtvanka
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Asuano žemutinė užtvanka?
A: Asuano žemutinė užtvanka yra mūrinė užtvanka per Nilo upę Asuane, Egipte. Ją 1899-1902 m. pastatė britai ir tuo metu tai buvo didžiausia mūrinė užtvanka pasaulyje.
Klausimas: Kokiam tikslui ji buvo skirta?
A: Pagrindinė Asuano žemutinės užtvankos paskirtis buvo kaupti kasmetinių potvynių vandenį drėkinimo tikslais. Be to, naudojant hidroenergetikos technologiją, užtvanka tiekė elektros energiją.
K: Kas ją pastatė?
A: Asuano žemutinę užtvanką 1899-1902 m. pastatė britai.
K: Kur ji yra?
A: Užtvanka yra kitoje Nilo upės pusėje, Asuane, Egipte, maždaug 1000 km aukštyn upe ir 690 km į pietus-pietryčius nuo Kairo.
K: Kokio tipo užtvanka?
A: Asuano žemutinė užtvanka yra atraminė užtvanka, t. y. ji laikosi tik dėl gravitacijos, be jokių papildomų atraminių konstrukcijų ar sutvirtinimų.
K: Kodėl vėliau buvo pastatyta nauja užtvanka prieš srovę? A.: Dėl nepakankamos saugyklos talpos planuotai plėtrai galiausiai teko statyti dar vieną didesnę užtvanką (Asuano aukštutinę užtvanką) prieš srovę, kad būtų galima padidinti baseino aukštį ir patenkinti drėkinimo poreikius.
K: Kaip šiandien gaminama elektros energija? A: Upės vanduo suka vandens turbiną ir generatorių, kurie ir šiandien gamina elektros energiją.
Ieškoti