Niamejus — Nigerio sostinė: geografinė, demografinė ir ekonominė apžvalga
Niamejus — Nigerio sostinė: geografinė, demografinė ir ekonominė apžvalga apie miestą prie Nigerio upės, 674 950 gyventojų, perlinių sorų regionas, keramika, plytos, cemento ir audimo pramonė.
Niamėjus yra Afrikos valstybės Nigerio sostinė. Tai didžiausias Nigerio miestas. Miestas įsikūręs prie Nigerio upės. Niamėjus yra šalies administracinis, kultūrinis ir ekonominis centras. Mieste gyvena 674 950 gyventojų.
Geografija ir klimatas
Niamėjus išsidėstęs Pietvakarių Nigerio dalyje prie Nigerio upės, kuri miestui suteikia svarbų vandens ir transporto ryšį. Miestas stūkso Sahelio zonoje, todėl jam būdingas sausas, karštas klimatas su aiškiai išreikšta trumpa lietaus sezono periodo (dažniausiai birželio–rugsėjo mėn.). Temperatūros vasarą dažnai viršija +40 °C, o žiemos naktimis gali nukristi žemiau +20 °C.
Istorija
Niamėjus ilgą laiką buvo nedidelis upės ir prekybos centras, vystęsis XVIII–XIX a. XX a. pradžioje miestas ėmė augti Prancūzijos kolonijinės valdžios laikais. 1926 m. Niamėjus tapo Nigerio administraciniu centru ir nuo to laiko išaugo į šalies sostinę bei svarbiausią urbanistinį tašką.
Demografija ir visuomenė
Miesto gyventojų skaičius sparčiai augo per pastaruosius dešimtmečius dėl migracijos iš kaimo vietovių ir aukštesnių gimstamumo rodiklių. Niamėjuje gyvena įvairių etninių grupių: Zarma (Djerma), Hausa, Fulani (Peul), taip pat Tuaregai ir kitos grupės. Oficialioji kalba yra prancūzų, kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojamos vietinės kalbos — zarma (djerma) ir hausa.
Ekonomika
Miestas yra perlinių sorų auginimo regione. Mieste veikia plytų, keramikos gaminių, cemento ir audimo pramonės šakos.
Be minėtų pramonės šakų, ekonomika paremta prekyba, paslaugomis, valdžios įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Upė suteikia galimybes žuvininkystei ir sezoniškam krovinių transportavimui. Miestui svarbūs vietiniai turgūs, eksporto produktai (pvz., žemės ūkio prekės) ir mažos bei vidutinės įmonės. Pastaraisiais metais didelė miesto dalis skirta paslaugų sektoriaus plėtrai — mažmeninei prekybai, transportui ir viešiesiems poreikiams.
Transportas ir infrastruktūra
Niamėjuje veikia tarptautinis oro uostas (Diori Hamani International Airport), kuris užtikrina ryšius su regioniniais ir tarptautiniais centrais. Mieste yra pagrindinės kelių jungtys su kitomis Nigerio miestų ir kaimyninių šalių tinkle. Nigerio upė vietomis naudojama kroviniams ir vietiniam susisiekimui, tačiau intensyvesniam transportui miesto infrastruktūra vystoma keliais ir oro transportu. Mieste taip pat veikia geležinkelio projektų planai ir kelių rekonstrukcijos iniciatyvos.
Kultūra, švietimas ir sveikatos apsauga
Niamėjus yra šalies kultūros centras: čia veikia muziejai, nacionalinės institucijos, stadionai ir festivaliai, skatinantys tradicines bei šiuolaikines menines raiškas. Mieste veikia universiteto padaliniai, įskaitant Abdou Moumouni universiteto institutus, kurie teikia aukštojo mokslo ir tyrimų galimybes. Sveikatos priežiūros infrastruktūra apima pagrindines ligonines ir sveikatos priežiūros centrus, tačiau gydymo paslaugų trūkumas ir prieinamumas kaimo gyventojams lieka iššūkiu.
Valdymas ir administracija
Niamėjus yra administracinis centras, kuriame įsikūrusios centrinės vyriausybės institucijos, ministerijos ir savivaldos institucijos. Miestas padalintas į savivaldybes (communes), kurios atsakingos už vietinę plėtrą, komunalines paslaugas ir visuomenės gerovę.
Iššūkiai ir perspektyvos
Miestas susiduria su keliais svarbiais iššūkiais: sparčiu urbanizacijos tempu, infrastruktūros trūkumu (vandens tiekimas, sanitarija), nedarbu ir skurdu dalyje gyventojų. Taip pat regioninė saugumo situacija daro poveikį investicijoms ir kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto Niamėjus turi ir reikšmingų plėtros galimybių — demografinis potencialas, strateginė padėtis prie Nigerio upės ir augantis paslaugų sektorius sudaro pagrindą tvariai miestų plėtrai, jeigu bus investuota į infrastruktūrą, švietimą ir sveikatos apsaugą.
Istorija
Niamėjus tikriausiai buvo įkurtas XVIII amžiuje. Jis buvo nereikšmingas, kol XVIII a. 9-ajame dešimtmetyje prancūzai jame įkūrė kolonijinį postą. Po to miestas sparčiai augo. 1926 m. jis tapo Nigerio sostine. Gyventojų skaičius augo lėtai: nuo maždaug 3 000 žmonių 1930 m. iki maždaug 30 000 žmonių 1960 m., 250 000 žmonių 1980 m. ir 675 000 žmonių 2002 m. Pagrindinė padidėjimo priežastis buvo imigracija per sausras.
Ką pamatyti
Mieste galima aplankyti Nigerio nacionalinį muziejų. Muziejuje yra zoologijos sodas, liaudies architektūros muziejus, amatų centras ir ekspozicijos, tarp kurių - dinozaurų skeletai ir Ténéré medis. Mieste taip pat yra amerikiečių, prancūzų ir nigeriečių kultūros centrai, du dideli turgūs ir tradicinių imtynių arena .
Mieste yra Diori Hamani tarptautinis oro uostas, Nacionalinė administravimo mokykla ir Niamėjaus Abdou Moumouni universitetas.
Ieškoti