Nibelungų giesmė - epinė poema vidurine vokiečių kalba, vienas svarbiausių vokiškos viduramžių literatūros kūrinių. Poemoje pasakojama apie drakonų žudiką Zygfrydą, jo nuotykius burgundų dvare, santykius su žmonomis Brunhildą ir Kriemhilda, bei apie Kriemhildos kerštą, kurio rezultatas — tragiškas burgundų didvyrių žuvimas, įskaitant ir pačią Kriemhildą.

Siužetas trumpai

Poema dažnai skirstoma į dvi pagrindines dalis: pirmojoje aprašoma Zygfrydo didybė, jo meilė Kriemhildai ir tragiškas nužudymas dėl intrigų, o antrojoje — Kriemhildos kerštas už vyro mirtį, vedantis į kruviną galutinį išpildymą Etzelio (istoriškai su Attilaus figūra siejamo valdovo) dvare. Poema baigiasi visuotiniu žlungimu ir tragedija, kuri iliustruoja tuo metu vertintas garbės, ištikimybės ir keršto temas.

Istorinis ir literatūrinis kontekstas

"Nibelungų giesmė" sukurta remiantis ankstesniais pasakojimais ir tautosakos sluoksniais; ji buvo ilgą laiką žodinės tradicijos dalis, t. y. pasakojimai perduodami žodžiu ir dažnai nebuvo užrašinėjami. Viduramžiais pradėjus intensyviau fiksuoti pasakojimus, poema įgavo rašytinę formą. Kūrinys datuojamas maždaug XII–XIII a. sandūra (daugiausia mokslininkų laikomas XII a. pabaigos–XIII a. pradžios autoriniu tekstu) ir liko anoniminiu.

Istorinė šio pasakojimo šerdis siejama su Burgundų karalystės žlugimu prie Hunų, tačiau poema sujungia legendas, heroicines sagas ir dvarų kultūros elementus, todėl joje maišosi istoriniai faktai ir mitologinės motyvos.

Forma, kalba ir metrika

Poema parašyta vidurine vokiečių kalba ir sudaryta iš vadinamosios Nibelungenstrophe strofos formos — ilgų eilučių su cėzūra ir savitu ritmu, kuris geriausiai atitinka recitacijos tradiciją. Tekstas turi apie 2 400 eilutę (maždaug tiek, kiek įprasta šio tipo epams), yra parašytas aiškiu epinio pasakojimo stiliumi, kuriame susipina epinės scenos, dialogai ir autoriaus komentarai.

Rankraščiai ir redakcijos

Yra apie 35 vokiški ir vienas olandiškas istorijos šaltinis. Buvo originalus rankraštis, tačiau jis dingo. Trys seniausi ir svarbiausi išlikę rankraščiai pažymėti A, B ir C:

  • A - Hohenemso-Miuncheno rankraštis (XIII a. paskutinis ketvirtis, šiandien saugomas Bavarijos valstybinėje bibliotekoje Miunchene)
  • B - Sankt Galeno rankraštis (XIII a. vidurys, Sankt Galeno abatijos biblioteka)
  • C - Donaueschlingeno rankraštis (XIII a. antrasis ketvirtis, saugomas Badische Landesbibliothek Karlsruhe)

Atrodo, kad B yra artimiausias originalui, tačiau tikrasis šių trijų rankraščių tarpusavio santykis nėra visiškai aiškus. A ir B rankraščiai baigiasi žodžiais daz ist der Nibelunge not (tai yra Nibelungų kritimas); dėl to juos kartais vadina Not versijomis. C rankraštis baigiasi daz ist der Nibelunge liet (liet. tai yra Nibelungų daina/epinė) ir žinomas kaip Lied versija. C redakcija yra perdirbta atsižvelgiant į to meto auditoriją: tekstas mažiau dramatiškas, labiau sureguliuotas socialiniams ir literatūriniams lūkesčiams, todėl galėjo tapti populiaresnis. Estetiškai B tekstas dažnai laikomas labiausiai meniniu ir dramaturgiškai įtaigiu.

Personažai ir motyvai

Be Zygfrydo ir Kriemhildos, svarbūs veikėjai yra Burgundų karalius Gunther (Gunnar), jo patikėtinis Hagenas (kuris užima vieną pagrindinių antagonisto vaidmenų), Brunhilda (galinga karalienė), taip pat Etzelis — valdovas, su kuriuo vėliau susijusi Kriemhildos keršto pabaiga. Poemoje dominuoja temos: garbė ir jos sąnaudos, ištikimybė ir išdavystė, kerštas, likimas ir tragizmas, taip pat konfliktas tarp riteriškos drąsos ir dvarų diplomatinės politikos.

Įtaka ir adaptacijos

"Nibelungų giesmė" turėjo didžiulę įtaką vokiškai kultūrai ir tapo šaltiniu vėlesnėms literatūrinėms ir meninėms interpretacijoms. Richardo Wagnerio operų ciklas "Nibelungų žiedas" (Der Ring des Nibelungen) remiasi dalimis Zygfrydo sagos ir nibelungų legendos motyvais, nors Wagnerio kūriniai iš esmės perinterpretuoja mitologiją ir simboliką. Terminas "Nibelungas" šiame kontekste reiškia "nykštukas" ir yra susijęs su mitologiniu lobiu, kuris vaidina svarbų vaidmenį tiek poemoje, tiek Wagnerio interpretacijose.

Kūrinys taip pat įkvėpė romanus, teatras, kino adaptacijas bei daugybę mokslinių tyrimų. Jis išlieka studijų objektu filologams, literatūrologams ir istorikams dėl savo sudėtingos kilmės, redakcijų įvairovės ir kultūrinės reikšmės.

Reikšmė šiandien

"Nibelungų giesmė" yra ne tik istorinis literatūros paminklas, bet ir langas į viduramžių pasaulėžiūrą — jos vertybes, konfliktus ir pasakojimo meną. Analizuodami skirtingas rankraščių versijas bei adaptacijas, tyrinėtojai gali geriau suprasti, kaip legendos migruoja tarp žodinės ir rašytinės tradicijų, kaip keičiasi jų reikšmė ir kaip jos veikia vėlesnę kultūrą.