Azoto ciklas: kas tai, procesai ir ekologinė svarba

Azoto ciklas - tai būdas, kuriuo azotas gamtoje virsta į daugybę skirtingų formų, kurias naudoja gyvieji organizmai. Šis ciklas apima cheminius ir biologinius procesus, per kuriuos azotas pereina iš atmosferos į dirvožemį, organizmus ir vandenis, o vėliau grįžta atgal į atmosferą. Azoto ciklas palaiko ekosistemų produktyvumą ir yra būtinas baltymų, nukleorūgščių ir kitų biologinių molekulių sintezei.

Pagrindiniai azoto ciklo procesai

Azoto fiksacija

Ore yra apie 78 % azoto (N2), tačiau dauguma organizmų negali tiesiogiai panaudoti elementariojo azoto. Azoto fiksacija - tai procesas, kurio metu N2 paverčiamas biologinėms sistemoms prieinama chemine forma (pvz., amoniaku arba amonio jonais). Daugiausia biologinės fiksacijos atlieka mikroorganizmai, ypač bakterijos (pvz., Rhizobium rūšys ankštinių augalų sąjungoje, taip pat laisvai gyvenančios bakterijos ir melsvabakterės). Šios bakterijos turi specialų fermentą (azotazę), kuris sujungia N2 su vandenilio šaltiniais, kad susidarytų amoniakas (NH3) arba amonio jonas (NH4+).

Be biologinės fiksacijos, azotą į prieinamas formas paverčia ir atmosferos reiškiniai (žaibai) bei žmogaus veikla — pramoninė Haber–Bosch reakcija naudojama sintetinėms trąšoms gaminti, žymiai padidinusi biologinį azoto patekimą į ekosistemas.

Amonifikacija (mineralizacija)

Amonį (žymimą dažnai kaip NH4+ arba NH3, priklausomai nuo pH) dirvožemyje gamina azotą fiksuojančios bakterijos ir skaidytojai - bakterijos ir grybai, kurie organinę medžiagą skaido į paprastesnes formas. Šis procesas, dar vadinamas amonifikacija arba mineralizacija, paverčia baltymus, nukleorūgštis ir kitas organines azoto jungtis į amonio (NH4+) arba amoniako (NH3) formas, kurias vėliau gali panaudoti augalai arba kitos bakterijos.

Amonis (NH4+) turi teigiamą krūvį ir lengvai adsorbavasi prie dirvožemio dalelių (pvz., molis, humusas), todėl mažiau nusausinamas nei nitratai. Tačiau amoniakas ir amonis gali būti nuodingi žuvims ir kitiems gyvūnams, todėl stebima jų kiekis vandenyse ir nuotekose (nuotekos, kitos nuotekos).

Nitrifikacija

Jei amoniuko koncentracija yra aukšta arba kiti sąlygos leidžia, vyksta nitrifikacija — dviejų etapų procesas, kurį atlieka specializuotos bakterijos ir archejos. Pirmame etape amoniakas (NH3) arba amonio jonas (NH4+) oksiduojamas iki nitritų (NO2-) (dažnai atlikėjai yra Nitrosomonas ir panašios rūšys arba amoniaką oksiduojančios archejos). Antrame etape nitritai oksiduojami iki nitratų (NO3-) (pvz., Nitrobacter ir kiti nitrito oksidantai).

Kadangi nitritai ir nitratai turi neigiamą krūvį, jie nelengvai adsorbuojasi prie dirvožemio dalelių ir lengvai plaunami lietaus bei drėkinimo metu. Dėl to nitratai dažnai pernešami į gruntinius ir paviršinius vandenis. Didelis nitratų kiekis geriamajame vandenyje yra pavojingas, ypač kūdikiams — gali sukelti mėlynojo kūdikio sindromą (methemoglobinemiją). Per didelis nitratų kiekis taip pat skatina dumblių ir makrofito augimą vandenyse (eutrofikacija), o tai gali būti žalinga žuvims ir kitiems vandens organizmams. Dėl to kontroliuojamas trąšų naudojimas ir atliekamas vandens kokybės stebėjimas.

Denitrifikacija ir anammox

Kai dirvožemyje ar nuotekose trūksta deguonies, tam tikros bakterijos gali naudoti nitratus kaip elektronų akceptorius ir redukuoti juos atgal iki azoto oksidų, azoto dujų (N2) arba distiliuotos N2O (šiltamatiškas dujų) — šis procesas vadinamas denitrifikacija. Denitrifikaciją atlieka įvairios heterotrofinės bakterijos (pvz., Pseudomonas, Paracoccus). Taip azotas grįžta į atmosferą ir uždaromas ciklas.

Be to, tam tikrose anaerobinėse sąlygose veikia ir kitas reikšmingas procesas — anammox (anaerobinis amonio oksidavimas), kurio metu amoniumas reaguoja su nitritais ir tiesiogiai susidaro dviatomis azoto dujomis (N2). Anammox bakterijos turi svarbų vaidmenį azoto balanse tam tikruose vandens telkiniuose ir nuotekų valymo sistemose.

Azoto asimiliacija ir perdavimas grandinėje

Augalai ir kiti autotrofai asimiliuoja amonį arba nitratus ir paverčia juos organinėmis azoto jungtimis (aminorūgštimis, baltymais, nukleotidais). Gyvūnai gauna azotą valgydami augalus ar kitus gyvūnus. Mirę organizmai ir jų atliekos virsta organine medžiaga, kuri vėl yra mineralizuojama (amonifikacija), taip užtikrinant nuolatinį azoto perdirbimą.

Ekologinė svarba ir žmogaus poveikis

Azoto ciklas yra kertinis ekosistemų elementas: jis lemia augalų augimą, maisto grandinių produktyvumą ir poveikį klimato procesams (pvz., N2O yra stiprus šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentas). Tačiau žmogaus veikla (intensyvus trąšų naudojimas, žemės ūkio ištekančios nuotekos, oro išmetamos azoto oksidacijos iš deginimo procesų) gerokai pakeitė natūralų azoto balansą, sukeldama:

• eutrofikaciją ir vandens kokybės blogėjimą;
• grunto ir vandens taršą nitratais, keliančią pavojų sveikatai;
• padidėjusį N2O išsiskyrimą, prisidedantį prie klimato kaitos;
• biodiversiteto pokyčius dėl mitybos šaltinių ir dirvožemio cheminių savybių.

Kaip sumažinti neigiamą poveikį

Yra keli priimtiniausi būdai valdyti azoto srautus ir mažinti taršą:

• tikslingas ir subalansuotas trąšų naudojimas (pvz., atsižvelgiant į augalų poreikius ir dirvožemio tyrimų rezultatus);
• žaliosios trąšos, padengimo pasėliai ir rotacija, kurie sumažina nuo dirvožemio išploviamo azoto kiekį;
• nutekamųjų vandenų valymas, skirtas amoniako ir nitratų pašalinimui;
• priežiūros juostos palei upes ir ežerus bei dirvožemio struktūros gerinimas, mažinant nuostolius į paviršinius vandenis;
• mažinant emisijas iš transporto ir pramonės, kurios formuoja oro azoto junginius.

Matuojant ir stebint

Azoto formų koncentracijos (amoniakas/NH3, amonio NH4+, nitritai NO2-, nitratai NO3-, N2O) reguliariai matuojamos žemės ūkyje, nuotekų valyklose ir vandens kokybės programose. Tai padeda įvertinti taršos riziką ir efektyvumą taikant valdymo priemones.

Apibendrinimas

Azoto ciklas apjungia daugybę biologinių ir cheminių procesų — nuo atmosferos N2 fiksacijos iki nitrifikacijos, asimiliacijos, denitrifikacijos ir grįžimo į atmosferą. Šio ciklo pusiausvyra yra būtina sveikoms ekosistemoms ir žmogaus gerovei. Žinodami procesus ir taikydami atsakingas žemės ūkio bei taršos mažinimo praktikas, galime sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį ir išlaikyti azoto ciklo funkcijas ateities kartoms.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra azoto ciklas?

K: Kiek oro sudaro azotas?

K: Kokį vaidmenį azotas atlieka gyvosiose būtybėse?

K: Kaip elementarusis azotas tampa naudingas gyvybei?

K: Kaip augalai gauna būtiną azoto kiekį?

K: Kokie procesai vyksta, kai amonio kiekis yra per didelis?

Klausimas: Kaip denitrifikacija pradeda ciklą iš naujo?

Paieška pagal raidę