Dabar — dabarties sąvoka: prasmė, matematikos ir semantikos aspektai

Dabar yra laiko tarpas tarp praeities ir ateities. Jis gali būti ilgas (pvz., geologinis eonas) arba trumpas (pvz., pikosekundė), bet beveik visada vartojamas kalbant apie laikotarpį nuo dabartinio momento iki tam tikro laiko horizonto, kai reikia priimti sprendimą. Jis gali būti vartojamas prašant arba reikalaujant, kad kas nors priimtų sprendimą, net jei jis nori atidėti.

"Noriu sužinoti, ką tu manai dabar."

"Ką manai dabar?"

"Dabar atėjo laikas visiems geriems žmonėms ateiti į pagalbą savo šaliai."

Matematikoje ir matavime daroma prielaida, kad viskas, kas naudojama vienoje lygtyje, skaičiavimo ar aksiomatizavimo pradžioje ir pabaigoje prilygsta tiems patiems dydžiams. Tai reiškia, kad matematiškai teisinga sakyti, jog idėja "lygus" reiškia "lygus nuo proceso pradžios iki pabaigos". Dėl šios priežasties bendrinėje semantikoje ir E Prime žodžiai lygus, likti (praeičiai iki dabar) ir tapti (dabar į ateitį) pakeičia veiksmažodį "būti".

Dėl šios priklausomybės nuo laiko algebra dabar dažnai vadinama momentine algebra arba matymo algebra. Jei tarp algebrinės analizės etapų būtų galimas bet koks veiksmas ar įvykis, tuomet teoriškai reikėtų pradėti viską iš naujo, tarsi apie naują būseną apskritai nieko nežinotume. Dėl šių priežasčių kartais abejojama statistikos, taip pat žinių ir žinių valdymo idėja, pavyzdžiui, knygoje Lies, Damn Lies, and Statistics. Pagrindinė problema yra praeityje surinktų skaičių palyginimas su dabar, pasikeitus tam tikroms pagrindinėms sąlygoms.

Laiko sąvoka: momentas ar intervalas?

Žodis dabar gali reikšti trumpą, aiškiai apibrėžtą akimirką (momentą), bet taip pat ir platesnį laikotarpį — pavyzdžiui, dabartinę dieną, savaitę ar erą. Lingvistiniu požiūriu tai yra indexikalinė reikšmė: kas yra „dabar“, priklauso nuo kalbėtojo laiko ir situacijos. Filosofiškai ir kasdieniame vartojime svarbu atskirti „dabar“ kaip tašką laiko skale ir „dabar“ kaip priimtiną sprendimo priėmimo intervalą.

Relatyvumas ir fizikinis požiūris

Fizikoje, ypač specialiojoje reliatyvumo teorijoje, „dabar“ nėra universali visiems vienoda sąvoka: vieno stebėtojo vienu metu esančios įvykio datacijos gali skirtis nuo kito stebėtojo, judančio kitu greičiu. Todėl „dabar“ kaip simultaniškumas yra rėmavimo priklausoma sąvoka — tai labai svarbu, kai kalbame apie labai tikslų laiko žymėjimą ir sinchronizaciją, pvz., astronomijoje arba telekomunikacijose.

Kalbos ir semantikos aspektai

Kai sakome „dabar“, dažnai reikalaujame tiesioginio atsako ar veiksmų. Tokie ištarimai kaip:

• "Noriu sužinoti, ką tu manai dabar." — prašymas gauti dabartinį nuomonės pateikimą;
• "Ką manai dabar?" — paprastas indexikalinis klausimas;
• "Dabar atėjo laikas..." — kviečiantis į konkrečią veiksmų fazę.

Semantikoje E‑Prime idėja (venkimo veiksmažodžio „būti“) skatina išreikšti tikslesnius procesus ir pokyčius: vietoj „X yra Y“ sakyti „X laikosi Y būsenos nuo A iki B“ arba „X tapo Y“. Tokiu būdu kalba geriau atspindi laiko dimensiją ir pokyčio eigą.

Matematika, matavimas ir „momentinė algebra“

Praktikoje dažnai daroma prielaida, kad tarp pradinio ir galutinio žingsnio tam tikri dydžiai išlieka tiesiogiai palyginami. Tokia stabili prielaida reikalinga daugeliui formalinių metodų: algebros operacijų, aksiomatizavimo ir skaitinių skaičiavimų. Terminais, apie kuriuos minėta tekste, momentinė algebra arba matymo algebra pabrėžia stebėjimo momentą — tai tarsi „fiksuota“ matavimo instantinė būsena.

Jei tarp analizės žingsnių įvyksta koks nors veiksmas ar pokytis, tada praeities rezultatai gali nebebūti tiesiogiai lygintini su naujaisiais — todėl praktikoje kuriamos procedūros laiko žyminčioms duomenų eilėms (pvz., laiko eilučių analizė) ar atnaujinimų modeliui (pvz., Markovo procesai, Bayeso atnaujinimas), kurios sprendžia, kaip tvarkyti dinaminius pokyčius.

Statistika, žinių valdymas ir patikimumas

Pagrindinė problema, pabrėžta tekste, yra praeities duomenų palyginamumas su dabar pasikeitus pagrindinėms sąlygoms. Statistikoje tam dažnai taikomi tokie sprendimai:

• stacionarumo patikrinimas ir laiko eilučių transformacijos (diferencijavimas, sezoninis dekomponavimas);
• kontrolės grafikai ir signalo/triukšmo atskyrimas, kad būtų galima pastebėti poslinkius;
• kintamųjų pasikeitimo modeliavimas ir kovariacijų kontrolė (covariate adjustment);
• Bajesinė analizė ir nuolatinis žinių atnaujinimas, kai gaunami nauji duomenys;
• kaukės ir eksperimentiniai dizainai (kontrolinės grupės, randomizacija) sprendžiant priežastinius ryšius.

Be to, sprendimų priėmėjams rekomenduojama aiškiai dokumentuoti, kada buvo matuota, kokios sąlygos dominavo ir kokios prielaidos taikytos, kad būtų išvengta klaidingų išvadų, kai „dabar“ skiriasi nuo to, ką buvo galima numatyti remiantis praeitimi.

Praktiniai patarimai

• Visada laiku ženklinti duomenis (timestamp) ir aiškiai apibrėžti „dabar“ kaip tam tikrą laikotarpį ar akimirką.
• Įvertinti, ar įmanomi tarpinių įvykių poveikiai tarp analizės žingsnių; jei taip — naudoti dinaminio modelio metodus.
• Atpažinti, kada „dabar“ yra rėmavimo priklausoma sąvoka (pvz., reliatyvumo arba skirtingų stebėtojų atvejais) ir atitinkamai koreguoti sinchronizaciją.
• Statistiniuose lyginimuose tikrinti, ar duomenys atitinka stacionarumo prielaidas, arba taikyti metodus, kurie skirti ne-stacionariems duomenims.
• Kalbant arba rašant vengti per daug bendrų teiginių tipo „tai yra tiesa dabar“ — geriau nurodyti kontekstą ir galimas sąlygas, dėl kurių tai galioja.

Santrauka

„Dabar“ — tai daugiau nei vien žodis: tai laiko ir sprendimų pripažinimo sankirtos taškas, kuriam būdingas tiek lingvistinis indexikalumas, tiek praktinės problemos matavime, matematikoje ir statistikoje. Aiškus „dabar“ apibrėžimas, laiko žymėjimas ir dinaminio pobūdžio modeliavimas padeda išvengti klaidų, kai praeities duomenys palyginami su dabartimi.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Koks laiko tarpas skiria praeitį ir ateitį?

K: Kaip matematikoje atsižvelgiama į pokyčius laikui bėgant?

Klausimas: Ką siūlo bendroji semantika ir E Prime vietoj žodžio "būti"?

Klausimas: Kaip galima suabejoti statistika?

K: Kokios yra kai kurios momentinės algebros pasekmės?

Klausimas: Kodėl bendroji semantika ir E Prime pakeičia tokius veiksmažodžius kaip "būti"?

Paieška pagal raidę