Dabar
Dabar yra laiko tarpas tarp praeities ir ateities. Jis gali būti ilgas (pvz., geologinis eonas) arba trumpas (pvz., pikosekundė), bet beveik visada vartojamas kalbant apie laikotarpį nuo dabartinio momento iki tam tikro laiko horizonto, kai reikia priimti sprendimą. Jis gali būti vartojamas prašant arba reikalaujant, kad kas nors priimtų sprendimą, net jei jis nori atidėti.
"Noriu sužinoti, ką tu manai dabar."
"Ką manai dabar?"
"Dabar atėjo laikas visiems geriems žmonėms ateiti į pagalbą savo šaliai."
Matematikoje ir matavime daroma prielaida, kad viskas, kas naudojama vienoje lygtyje, skaičiavimo ar aksiomatizavimo pradžioje ir pabaigoje prilygsta tiems patiems dydžiams. Tai reiškia, kad matematiškai teisinga sakyti, jog idėja "lygus" reiškia "lygus nuo proceso pradžios iki pabaigos". Dėl šios priežasties bendrinėje semantikoje ir E Prime žodžiai lygus, likti (praeičiai iki dabar) ir tapti (dabar į ateitį) pakeičia veiksmažodį "būti".
Dėl šios priklausomybės nuo laiko algebra dabar dažnai vadinama momentine algebra arba matymo algebra. Jei tarp algebrinės analizės etapų būtų galimas bet koks veiksmas ar įvykis, tuomet teoriškai reikėtų pradėti viską iš naujo, tarsi apie naują būseną apskritai nieko nežinotume. Dėl šių priežasčių kartais abejojama statistikos, taip pat žinių ir žinių valdymo idėja, pavyzdžiui, knygoje Lies, Damn Lies, and Statistics. Pagrindinė problema yra praeityje surinktų skaičių palyginimas su dabar, pasikeitus tam tikroms pagrindinėms sąlygoms.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks laiko tarpas skiria praeitį ir ateitį?
A: Laiko tarpas tarp praeities ir ateities gali būti ilgas arba trumpas, priklausomai nuo to, kas matuojama. Paprastai jis reiškia laiko tarpą nuo dabartinio momento iki tam tikro momento ateityje, kai reikia priimti sprendimą.
K: Kaip matematikoje atsižvelgiama į pokyčius laikui bėgant?
A: Matematikoje daroma prielaida, kad visi lygtyje naudojami dydžiai išlieka vienodi nuo pradžios iki pabaigos. Štai kodėl algebra kartais vadinama "momentine algebra" arba "matymo algebra". Jei tarp algebrinės analizės žingsnių būtų galimas koks nors veiksmas ar įvykis, tuomet tektų pradėti iš naujo, nežinant jokių naujų būsenų.
Klausimas: Ką siūlo bendroji semantika ir E Prime vietoj žodžio "būti"?
A: Bendroji semantika ir E Prime siūlo tokius veiksmažodžius kaip "būti" pakeisti tokiais žodžiais kaip "lygus", "likti" (praeities iki dabar) ir "tapti" (dabar į ateitį). Tai padeda pabrėžti, kad laikui bėgant viskas kinta.
Klausimas: Kaip galima suabejoti statistika?
Atsakymas: Statistika galima suabejoti, kai lyginami praeityje surinkti skaičiai su skaičiais pasikeitus pagrindinėms sąlygoms. Šis klausimas išsamiai nagrinėjamas knygoje "Melas, prakeiktas melas ir statistika".
K: Kokios yra kai kurios momentinės algebros pasekmės?
A: Momentinė algebra reiškia, kad jei tarp lygties žingsnių būtų galimas bet koks veiksmas ar įvykis, tada reikėtų pradėti viską iš naujo, nežinant jokių naujų būsenų. Tai turi reikšmės statistikai ir žinių valdymui, nes tai reiškia, kad skirtingais laikotarpiais surinkti duomenys ne visada tiksliai atspindi esamas sąlygas.
Klausimas: Kodėl bendroji semantika ir E Prime pakeičia tokius veiksmažodžius kaip "būti"?
A: Bendroji semantika ir E Prime pakeičia tokius veiksmažodžius kaip "būti", nes pabrėžia, kad viskas laikui bėgant keičiasi. Naudojant tokius žodžius kaip lygus, likti (praeityje iki dabar) ir tapti (dabar į ateitį), šios teorijos padeda pripažinti, kad viskas nuolat kinta nuo vieno momento iki kito.
