Orionas — dangaus žvaigždynas: apibrėžimas, žvaigždės ir miglų kompleksas
Orionas — įspūdingas dangaus žvaigždynas: Rigelis, Betelgeizė, Oriono juosta ir milžiniškas miglų kompleksas, kur formuojasi naujos žvaigždės ir stebina kosminė įvairovė.
Orionas yra vienas didžiausių dangaus žvaigždynų. Jis turėtų būti panašus į graikų mitologijos karį Orioną. Įvairiose kultūrose žvaigždynas turi ir kitų vardų: Jobo knygoje jis minimas hebrajišku vardu.
Žvaigždynas yra aiškios valandos stiklo formos, o jo centre - Oriono juosta. Tą dalį sudaro trys ryškios žvaigždės (Alnitakas, Alnilamas, Mintaka), išsidėsčiusios vienoje linijoje. Oriono žvaigždyne yra 81 matoma žvaigždė, tarp kurių yra keletas ryškiausių ir svarbiausių žvaigždžių naktiniame danguje. Rigelis yra ryškiausia jo žvaigždė, o Betelgeizė - didžiulė, gana nestabili raudonoji milžinė.
Žvaigždyne yra daugybė žvaigždžių spiečių, kuriuose formuojasi naujos žvaigždės. Visa miglų grupė vadinama Oriono kompleksu. Kompleksas yra už 1 500-1 600 šviesmečių ir už šimtų šviesmečių skersmens. Jį sudaro
Komponentai
- Oriono molekulinis miglų kompleksas (Orion Molecular Cloud Complex) – didelis regionas dujų ir dulkių, kuriame vyksta aktyvi žvaigždžių formacija. Kompleksas apima kelis atskirus debesis ir H II sritis, kurių atstumas skiriasi, todėl jis išsidėsčięs per kelis šimtus šviesmečių.
- Oriono miglė (M42) – viena labiausiai žinomų ir fotografuojamų miglų, matoma plika akimi kaip blyškus „kardas“ po Oriono juosta. M42 yra aktyvi žvaigždžių gimdymo vieta; joje yra Trapezium spiečius ir daugybė protžvaigždžių bei protoplanetinių diskų.
- M43 – mažesnė H II sritis, esanti šalia M42, dažnai laikoma tos pačios didesnės struktūros dalimi.
- Trapezium spiečius – jaunas, ryškus žvaigždžių spiečius M42 centre, stipriai įtakojantis aplinkos jonizaciją ir miglų struktūrą.
- Ūsų ar Gamtojo (Horsehead) miglė (Barnard 33 ir IC 434) – įspūdinga tamsioji miglė, išsidėsčiusi prie Alnitako, gerai matoma fotonuose prieš švytinčią fono miglą.
- Ugnies (Flame) miglė (NGC 2024) – ryški emisinė miglė netoli Alnitako, su tamsiomis dulkių kiaurymėmis.
- Barnardo lankas (Barnard's Loop, Sh2-276) – didžiulis, pusmėnulio formos emisijos regionas, apimantis dalį Oriono; gali būti susijęs su senomis supernovų liekanomis ar stipriomis vėjo bangomis iš masyvių žvaigždžių.
- Įvairūs žvaigždžių spiečiai, pvz., Sigma Orionis ir Collinder spiečiai, kuriuose gausu jaunų žvaigždžių ir brown dwarfs.
Ryškiausios žvaigždės ir juostos
Oriono juostą sudaro trys ryškios žvaigždės: Alnitakas (ζ Ori), Alnilamas (ε Ori) ir Mintaka (δ Ori). Žvaigždyno „rankos“ ir „kojos“ žymi tokios žvaigždės kaip Betelgeizė (α Ori) — raudonoji milžinė viršutiniame kairiajame kampe, Rigelis (β Ori) — mėlynoji švytinti žvaigždė apatiniame dešiniajame kampe, taip pat Bellatrix (γ Ori), Saiph (κ Ori) ir Meissa (λ Ori). Šios žvaigždės priklauso įvairioms spektro klasėms: nuo karštų, melsvų supermilžinių iki vėsiai šviečiančių raudonųjų milžinių.
Kaip rasti Oriona
Orionas yra lengvai atpažįstamas dėl trijų lygiagrečiai išsidėsčiusių juostos žvaigždžių. Šis žvaigždynas gerai matomas žiemos vakariniuose ir naktiniuose danguose Šiaurės pusrutulyje (dažniausiai nuo lapkričio iki vasario). Orionas kerta ekliptiką ar arti dangaus pusiaujo, todėl jis puikiai matomas ir Pietų pusrutulyje, nors orientacija ten atrodo „aukštyn kojomis“.
Mokslo reikšmė
Oriono kompleksas yra viena iš artimiausių ir geriausiai ištirtų žvaigždžių formacijos vietų, todėl jis ypač svarbus astronomams, tiriantiems žvaigždžių gimimą, protžvaigždžių evoliuciją, protoplanetinių diskų formavimąsi ir tarplydinių dulkių savybes. Regionas tiriamas platų spektrų diapazonu: radijo, infraraudonųjų, optinių ir rentgeno bangomis.
Kultūrinė reikšmė ir stebėjimų įvykiai
Orionas turi didelę reikšmę daugelyje kultūrų: nuo senovės graikų mitų iki aborigenų pasakojimų ir senovės artimųjų Rytų tekstų. Pastaraisiais metais Betelgeizės ryškumo svyravimai (pavyzdžiui, 2019–2020 m. ryškumo sumažėjimas) sulaukė daug dėmesio tiek visuomenėje, tiek mokslo bendruomenėje, nes tai padėjo geriau suprasti masyvių žvaigždžių pulsuojančius ir masės netekimo procesus.
Praktiniai pastebėjimai
- Net plika akimi galima pamatyti Oriono juostą ir Rigelio bei Betelgeizės kontrastą.
- Per žiūronus ir mažą teleskopą gerai matomos M42 detalės, o giliam dangaus vaizdui tinka fotografija su ilgais ekspozicijos laikais.
- Oriono regionas keičiasi laikui bėgant: jaunų žvaigždžių vėjai ir spinduliai formuoja miglų struktūras, todėl nuotraukose galima pastebėti dinaminius pokyčius (per dešimtmečius ir ilgiau).
Orionas išlieka vienu patraukliausių dangaus objektų tiek mėgėjams, tiek profesionalams — dėl savo ryškių žvaigždžių, miglų grožio ir svarbos suprantant žvaigždžių gimimo procesus.

Oriono žvaigždyno žemėlapis

Švyturį sudaro Oriono migla (M42), kurios centre yra Trapecijos žvaigždžių spiečius.
Mitologinė legenda
Graikų mitologijoje Orionas buvo didis medžiotojas, prisijungęs prie Artemidės medžioklės. Jis buvo pirmasis medžioklėje dalyvavęs vyras. Neišvengiamai jis pamažu ėmė artėti prie Artemidės ir galiausiai ją įsimylėjo, nors žinojo, kad ji davė mergystės priesaiką. Tuo metu Artemidė to nepajuto, todėl leido jam pasilikti Medžioklėje. Problema buvo ta, kad Orionas buvo pernelyg geras medžiotojas ir ėmė verstis per galvą. Jis nužudė per daug gyvūnų, o tai prieštaravo Medžiotojų prigimčiai - nekenkti gamtai, jei ji nekelia jiems pavojaus. Tai pajutusi Žemės dvasia Gėja atsiuntė milžinišką skorpioną, kad jį nužudytų ir nubaustų už nuodėmes gamtai. Artemidė apraudojo jo mirtį ir pati sukūrė jam skirtą žvaigždyną - Oriono diržą.
Senovės egiptiečiai šį žvaigždyną tapatino su pomirtinio gyvenimo dievu Ozyriu. Senovės egiptiečių "pirmasis laikas", "kai Ozyris vaikščiojo po Žemę", kai kurių marginalių archeologų laikomas maždaug 10 500 metų prieš Kristų; dėl precesijos (kuri buvo žinoma ankstyvųjų dinastijų astronomams) maždaug tuo metu per pavasario lygiadienį prieš pat aušrą horizonte buvo galima pamatyti "vaikščiojantį" žvaigždyną.
| · v · t · e 88 šiuolaikiniai žvaigždynai |
|
| · v · t · e Žvaigždynų istorija | ||||
| ||||
| ||||
|
Vieta
Orione galima rasti Dvynių, Aurigos ir Didžiųjų Kanų žvaigždynus. Radę diržą, rasite Blizgučius šiaurės rytuose, Aurigą šiaurėje ir Ganis minor pietvakariuose. Oriono diržas yra asterizmas, kurį sudaro 3 žvaigždės, išsidėsčiusios tiesia linija. Ją galite rasti suradę labai ryškią raudoną žvaigždę (Betelgeizę).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Oriono žvaigždynas?
Atsakymas: Oriono žvaigždynas yra vienas didžiausių dangaus žvaigždynų ir, kaip sakoma, panašus į graikų mitologijos karį. Jame yra 81 matoma žvaigždė, tarp kurių yra keletas ryškiausių ir svarbiausių žvaigždžių naktiniame danguje.
Klausimas: Kokios yra kai kurios iš jame esančių žvaigždžių?
A: Kai kurios Oriono žvaigždyną sudarančios žvaigždės yra Alnitakas, Alnilamas, Mintaka, Rigelis (ryškiausia žvaigždė) ir Betelgeizė (didžiulė raudona superžvaigždė).
Klausimas: Ar jis turi kokių nors kitų pavadinimų?
A: Taip, Jobo knygoje ji minima hebrajišku vardu.
K: Iš ko susideda Oriono diržas?
A: Oriono diržą sudaro trys ryškios žvaigždės (Alnitak, Alnilam, Mintaka), kurios sudaro liniją per jo centrą.
K: Kas vadinama Oriono kompleksu?
A: Oriono kompleksas - tai žvaigždžių miglų virtinė, kurioje šiame žvaigždyne formuojasi naujos žvaigždės.
K: Kaip toli nuo Žemės jis yra?
A: Visa grupė miglų, sudarančių vadinamąjį Oriono kompleksą, yra už 1 500-1 600 šviesmečių nuo Žemės.
Ieškoti