Orionas — dangaus žvaigždynas: apibrėžimas, žvaigždės ir miglų kompleksas

Orionas — įspūdingas dangaus žvaigždynas: Rigelis, Betelgeizė, Oriono juosta ir milžiniškas miglų kompleksas, kur formuojasi naujos žvaigždės ir stebina kosminė įvairovė.

Orionas yra vienas didžiausių dangaus žvaigždynų. Jis turėtų būti panašus į graikų mitologijos karį Orioną. Įvairiose kultūrose žvaigždynas turi ir kitų vardų: Jobo knygoje jis minimas hebrajišku vardu.

Žvaigždynas yra aiškios valandos stiklo formos, o jo centre - Oriono juosta. Tą dalį sudaro trys ryškios žvaigždės (Alnitakas, Alnilamas, Mintaka), išsidėsčiusios vienoje linijoje. Oriono žvaigždyne yra 81 matoma žvaigždė, tarp kurių yra keletas ryškiausių ir svarbiausių žvaigždžių naktiniame danguje. Rigelis yra ryškiausia jo žvaigždė, o Betelgeizė - didžiulė, gana nestabili raudonoji milžinė.

Žvaigždyne yra daugybė žvaigždžių spiečių, kuriuose formuojasi naujos žvaigždės. Visa miglų grupė vadinama Oriono kompleksu. Kompleksas yra už 1 500-1 600 šviesmečių ir už šimtų šviesmečių skersmens. Jį sudaro

Komponentai

• Oriono molekulinis miglų kompleksas (Orion Molecular Cloud Complex) – didelis regionas dujų ir dulkių, kuriame vyksta aktyvi žvaigždžių formacija. Kompleksas apima kelis atskirus debesis ir H II sritis, kurių atstumas skiriasi, todėl jis išsidėsčięs per kelis šimtus šviesmečių.
• Oriono miglė (M42) – viena labiausiai žinomų ir fotografuojamų miglų, matoma plika akimi kaip blyškus „kardas“ po Oriono juosta. M42 yra aktyvi žvaigždžių gimdymo vieta; joje yra Trapezium spiečius ir daugybė protžvaigždžių bei protoplanetinių diskų.
• M43 – mažesnė H II sritis, esanti šalia M42, dažnai laikoma tos pačios didesnės struktūros dalimi.
• Trapezium spiečius – jaunas, ryškus žvaigždžių spiečius M42 centre, stipriai įtakojantis aplinkos jonizaciją ir miglų struktūrą.
• Ūsų ar Gamtojo (Horsehead) miglė (Barnard 33 ir IC 434) – įspūdinga tamsioji miglė, išsidėsčiusi prie Alnitako, gerai matoma fotonuose prieš švytinčią fono miglą.
• Ugnies (Flame) miglė (NGC 2024) – ryški emisinė miglė netoli Alnitako, su tamsiomis dulkių kiaurymėmis.
• Barnardo lankas (Barnard's Loop, Sh2-276) – didžiulis, pusmėnulio formos emisijos regionas, apimantis dalį Oriono; gali būti susijęs su senomis supernovų liekanomis ar stipriomis vėjo bangomis iš masyvių žvaigždžių.
• Įvairūs žvaigždžių spiečiai, pvz., Sigma Orionis ir Collinder spiečiai, kuriuose gausu jaunų žvaigždžių ir brown dwarfs.

Ryškiausios žvaigždės ir juostos

Oriono juostą sudaro trys ryškios žvaigždės: Alnitakas (ζ Ori), Alnilamas (ε Ori) ir Mintaka (δ Ori). Žvaigždyno „rankos“ ir „kojos“ žymi tokios žvaigždės kaip Betelgeizė (α Ori) — raudonoji milžinė viršutiniame kairiajame kampe, Rigelis (β Ori) — mėlynoji švytinti žvaigždė apatiniame dešiniajame kampe, taip pat Bellatrix (γ Ori), Saiph (κ Ori) ir Meissa (λ Ori). Šios žvaigždės priklauso įvairioms spektro klasėms: nuo karštų, melsvų supermilžinių iki vėsiai šviečiančių raudonųjų milžinių.

Kaip rasti Oriona

Orionas yra lengvai atpažįstamas dėl trijų lygiagrečiai išsidėsčiusių juostos žvaigždžių. Šis žvaigždynas gerai matomas žiemos vakariniuose ir naktiniuose danguose Šiaurės pusrutulyje (dažniausiai nuo lapkričio iki vasario). Orionas kerta ekliptiką ar arti dangaus pusiaujo, todėl jis puikiai matomas ir Pietų pusrutulyje, nors orientacija ten atrodo „aukštyn kojomis“.

Mokslo reikšmė

Oriono kompleksas yra viena iš artimiausių ir geriausiai ištirtų žvaigždžių formacijos vietų, todėl jis ypač svarbus astronomams, tiriantiems žvaigždžių gimimą, protžvaigždžių evoliuciją, protoplanetinių diskų formavimąsi ir tarplydinių dulkių savybes. Regionas tiriamas platų spektrų diapazonu: radijo, infraraudonųjų, optinių ir rentgeno bangomis.

Kultūrinė reikšmė ir stebėjimų įvykiai

Orionas turi didelę reikšmę daugelyje kultūrų: nuo senovės graikų mitų iki aborigenų pasakojimų ir senovės artimųjų Rytų tekstų. Pastaraisiais metais Betelgeizės ryškumo svyravimai (pavyzdžiui, 2019–2020 m. ryškumo sumažėjimas) sulaukė daug dėmesio tiek visuomenėje, tiek mokslo bendruomenėje, nes tai padėjo geriau suprasti masyvių žvaigždžių pulsuojančius ir masės netekimo procesus.

Praktiniai pastebėjimai

• Net plika akimi galima pamatyti Oriono juostą ir Rigelio bei Betelgeizės kontrastą.
• Per žiūronus ir mažą teleskopą gerai matomos M42 detalės, o giliam dangaus vaizdui tinka fotografija su ilgais ekspozicijos laikais.
• Oriono regionas keičiasi laikui bėgant: jaunų žvaigždžių vėjai ir spinduliai formuoja miglų struktūras, todėl nuotraukose galima pastebėti dinaminius pokyčius (per dešimtmečius ir ilgiau).

Orionas išlieka vienu patraukliausių dangaus objektų tiek mėgėjams, tiek profesionalams — dėl savo ryškių žvaigždžių, miglų grožio ir svarbos suprantant žvaigždžių gimimo procesus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Oriono žvaigždynas?

Klausimas: Kokios yra kai kurios iš jame esančių žvaigždžių?

Klausimas: Ar jis turi kokių nors kitų pavadinimų?

K: Iš ko susideda Oriono diržas?

K: Kas vadinama Oriono kompleksu?

K: Kaip toli nuo Žemės jis yra?

Paieška pagal raidę